Socialinė priežiūra - tai specifinė parama, reikalinga asmens sveikatai ir socialinei gerovei palaikyti ir gerinti, dažniausiai dėl asmens ligos, amžiaus ar negalios. Asmens sveikatą sudaro įvairių fizinių ir ne tik veiksnių derinys, o asmens socialinė gerovė taip pat yra esminė šios sąvokos dalis. Lietuvoje socialinė priežiūra dažniausiai užtikrinama teikiant tam tikras socialines paslaugas, kurių rūšis, teikimo principus bei tvarką reglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas.
Socialinių paslaugų įstatymas apibrėžia socialinės globos, socialinės reabilitacijos ir kitas paslaugas, nustato, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis jas gali gauti. Dauguma šių socialinių paslaugų, ypač socialinės globos, turi didelę reikšmę asmens teisės į sveikatą įgyvendinimui. Tačiau socialinis palaikymas yra daugiau nei tik institucinių paslaugų sistema - tai bendras kito pagalbos ir paramos reiškinys, kuris gali iš esmės veikti žmogaus socialinę ir psichologinę gerovę.
Socialinio palaikymo pagrindai ir rūšys
Socialinis palaikymas yra kito pagalba asmeniui, kuris susiduria su sunkumais ar iššūkiais, pavyzdžiui, bando laikytis sveikesnės dietos ar mesti žalingus įpročius. Palaikymo tikslas - išspręsti problemą arba bent sumažinti su ja susijusį stresą. Yra trys pagrindinės socialinio palaikymo rūšys:
- Emocinis palaikymas - tai paguoda, supratimas, asmens įgalinimas pasijusti mylimu, globojamu ar suprastu, kai jis jaučia sunkumus;
- Praktinis palaikymas - konktrečio veiksmo pagalba, pavyzdžiui, nupirkti sveikesnio maisto arba suteikti kitokią realią paramą;
- Informacinis palaikymas - patarimai, rekomendacijos, pavyzdžiui, kaip keisti mitybą ar kitaip rūpintis sveikata.
Palaikymą dažniausiai teikia artimi žmonės, tokie kaip partneris, šeima ar draugai. Yra dvi skirtingos palaikymo rūšys: palaikymas, kurio laukiama ateityje (suvoktas palaikymas), ir konkretus palaikymas, jau patirtas praeityje (aktualus, retrospektyvus palaikymas).
Suvoktas palaikymas dažnai susijęs su optimizmu ir lūkesčiais, kokią pagalbą galima gauti esant iššūkiams, tačiau jis gali būti pernelyg idealizuotas ir neprilygti realiam palaikymui. Pavyzdžiui, rūkantis žmogus, siekiantis mesti šį įprotį, gali įsivaizduoti, kokios pagalbos sulauks artimųjų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Aktualus palaikymas - tai reali pagalba, kuri buvo suteikta sprendžiant konkrečią problemą. Moksliniai tyrimai rodo, kad dauguma socialinio palaikymo ir sveikatos elgesio tyrimų koncentruojasi būtent į suvokiamą palaikymą, tikint, jog teigiamas palaikymas susijęs su didesnėmis elgesio kaitos galimybėmis. Tačiau aktualaus palaikymo reikšmė ir poveikis yra mažiau ištirtas ir kartais prieštaringas.
Socialinio palaikymo pavojai ir profesinio palaikymo svarba
Svarbu pabrėžti, kad socialinis palaikymas ne visada būna naudingas. Kartais pagalba gali sumažinti asmens pasitikėjimą savimi ir savarankiškumą veikti pačiam. Pavyzdžiui, nuolatiniai artimųjų patarimai ar kontrolė gali sukelti jausmą, kad žmogus nėra savarankiškas ir gebantis pats rūpintis savo sveikata.
Profesinis palaikymas - tai patikimos, kvalifikuotos pagalbos teikimas, kuris atitinka asmens poreikius ir padeda jam suvokti, jog jis yra vertinamas ir prižiūrimas bei motyvuoja pokyčiams. Tai geriausias sprendimas, norint pakeisti sveikatos elgesį efektyviai ir tvariai. Sėkmingas profesinis palaikymas priklauso nuo abipusės komunikacijos - žmogus pats turi aiškiai išreikšti savo poreikius ir aktyviai siekti pagalbos.
Kaip teikti efektyvų socialinį palaikymą?
Praktikai, konsultuojantys žmones, siekiančius pakeisti savo sveikatos elgesį, turi padrąsinti klientus ieškoti ir priimti socialinį palaikymą. Tai reiškia skatinti juos kalbėtis su artimaisiais, su kuriais yra pasitikėjimas, apie savo poreikius ir būdus, kaip galima padėti. Pavyzdžiui, specialistams rekomenduojama naudoti vaidmenų žaidimus, ugdyti komunikacinius įgūdžius, kurie padėtų klientams aiškiai išsakyti, kokią pagalbą jie nori gauti.
Su tokia praktika susijęs ir svarbus pastebėjimas, kad socialinis palaikymas yra labai individualus reiškinys, todėl vieno metodo ar požiūrio nebūna visiems tinkamo. Įpratinimas atpažinti ir vertinti profesionalią pagalbą yra būtinas siekiant užtikrinti efektyvų palaikymą pokyčių procese.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Socialinis palaikymas ir vienišumas: psichologiniai aspektai
Vienas iš socialinio palaikymo stabilių priešų yra vienišumas - subjektyvus jausmas, susijęs su socialine izoliacija ir ryšių trūkumu. Vienišumas gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau ypač jautrūs socialinio palaikymo stokai yra jauni žmonės ir suaugusieji, kurie patiria socialinius pokyčius, tokius kaip nuotolinis darbas ar studijos.
Vienas iš svarbių psichologinių instrumentų - UCLA vienišumo skalė, leidžianti įvertinti socialinės izoliacijos ir vienišumo jausmą. Skalės rezultatai rodo subjektyvų vienišumo lygį, kur aukštesni balai atspindi didesnį vienišumo jausmą. Be jos, dar yra De Jong Gierveld skalė, skirta atskirti socialinį ir emocinį vienišumą.
Vienišumas glaudžiai susijęs su psichologine būkle:
- Depresija ir nerimas: vienišumo jausmas didina riziką vystytis šiems sutrikimams;
- Sumažėjusi savivertė: žmonės, jaučiantys vienišumą, gali prarasti pasitikėjimą savimi;
- Miego sutrikimai: vienišumas neigiamai veikia miego kokybę, sukelia nemigą.
Vienišumo augimas COVID-19 pandemijos metu
COVID-19 pandemija socialinius apribojimus ir izoliaciją padarė itin reikšmingus veiksnius, didinusius vienišumo jausmą visame pasaulyje. Nuotolinis darbas, ribotas socialinis kontaktas ir sumažėjęs fizinis bendravimas prisidėjo prie šios problemos. Technologijų naudojimas, pavyzdžiui, socialinių tinklų ir virtualių bendruomenių kūrimas, padėjo palaikyti ryšius, tačiau ne visada gali pilnai kompensuoti tiesioginį socialinį kontaktą.
Streso ir socialinio palaikymo sąsajos
Stresas yra neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, dažnai susijęs su socialiniais veiksniais ir patiriamais sunkumais. Stresoriai gali būti tiek fiziniai, tiek psichologiniai, tiek socialiniai, o jų poveikis labai priklauso nuo individualių savybių ir turimos socialinės paramos.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Yra trys pagrindinės streso fazės:
- Aliarmo fazė: pirminė organizmo reakcija, padidinantis budrumą;
- Priešinimosi fazė: prisitaikymas prie streso, išskiriami streso hormonai, kaip kortikosteroidai;
- Išsekimo fazė: organizmo išsekimas ir sveikatos problemos, pavyzdžiui, migrena ar žarnyno spazmai.
Ilgalaikis stresas gali neigiamai paveikti sveikatą, skatinti blogus įpročius. Socialinis palaikymas gali padėti valdyti stresą, tačiau neefektyvus arba perteklinis palaikymas gali jį netgi sustiprinti, sumažinant asmens savarankiškumą.
Streso lygių įvertinimas ir valdymas
Streso lygį galima įvertinti įvairiomis skalėmis, kurios padeda suprasti patiriamų stresorių kiekį ir jų poveikį. Dažniausiai naudojamos skalės:
| Skalės pavadinimas | Aprašymas | Paskirtis |
|---|---|---|
| UCLA Vienišumo Skalė | Vertina subjektyvų vienišumo ir socialinės izoliacijos jausmą | Vienam žmogaus socialinės izoliacijos įvertinimui |
| De Jong Gierveld Vienišumo Skalė | Matuoja socialinį ir emocinį vienišumą | Atpažinti socialinius ir emocinius vienišumo aspektus |
| Suvokiamo Streso Skalė (PSS) | Matuoja, kiek asmuo suvokia savo gyvenimą kaip stresinį | Streso lygiui įvertinti ir valdymo programų efektyvumui tyrinėti |
| Tėvystės Streso Skalė | Įvertina streso lygį tėvams, auginantiems vaikus | Naudojama šeimoms su raidos sutrikimų turinčiais vaikais |
Socialinio palaikymo ir šeimų su ypatingais poreikiais vaidmuo
Šeimos, auginančios vaikus su raidos sutrikimais, patiria didelį stresą bei socialinio palaikymo poreikį. Raidos sutrikimų skaičius didėja dėl dažnėjančių dėmesio trūkumo, hiperaktyvumo, autizmo bei protinio atsilikimo problemų. Tokiose šeimose streso šaltiniai ypač intensyvūs - tai papildomas vaiko priežiūros, ugdymo ir socialinės integracijos iššūkiai.
Tokiems tėvams būtinas ne tik praktinis palaikymas, bet ir emocionalinė parama bei profesinis konsultavimas, leidžiančios sumažinti stresą ir pagerinti šeimos gyvenimo kokybę. Šie faktoriai yra svarbūs ne tik vaikų gerovei, bet ir šeimos narių psichologinei sveikatai.
Tyrimai apie socialinį palaikymą ir stresą darbo aplinkoje
Atliktas tyrimas 501 slaugytojui Alytaus apskrities, Anykščių, Druskininkų, Pasvalio ir Tauragės ligoninėse atskleidė darbo organizavimo ir streso sąsajas. Tyrimo dalyviams buvo pateiktas darbo organizavimo klausimynas, streso lygio įvertinimo skalė bei savęs vertinimo testas (Rosenbergo savęs vertinimo skalė).
Rezultatai parodė, kad 86,8 % slaugytojų buvo patenkinti darbo organizavimu ligoninėse, o daugiau nei 50 % pasižymėjo aukštu savęs vertinimu. Šie duomenys rodo, kad geras darbo organizavimas ir pakankamas socialinis palaikymas darbe gali sumažinti streso lygį ir pagerinti darbuotojų savijautą.
Apie seminarą "Praktiniai streso valdymo mokymai harmonizuojant savo būseną
Apibendrinimas
Socialinio palaikymo struktūra siejama su emociniu, praktiniu ir informaciniu palaikymu, kurie vienas kitą papildo ir kartu stiprina asmens gebėjimą įveikti gyvenimo sunkumus. Socialinis palaikymas - tai ne tik gera valia, bet ir profesionalus bei individualus požiūris į kiekvieno poreikius. Vienišumo ir streso mastai stipriai įtakoja socialinės paramos poreikį bei jos efektą, o efektyvus palaikymas padeda ne tik sumažinti neigiamas pasekmes, bet ir stiprinti sveikatos elgesio pokyčius. Šių žinių taikymas praktikoje, profesinis palaikymas ir tinkama komunikacija su artimaisiais sudaro kertinius socialinio palaikymo komponentus.
tags: #socialinio #palaikymo #strukturos #komponentai