Ugdyti laisvei - tai idealas, kuris turi būti pagrįstas giliomis žiniomis apie žmogaus vystymąsi. Antroposofinėje pasaulėžiūroje žmogus yra dvasios, sielos ir kūno esybė. Žmogus apibrėžiamas kaip keturnaris, t.y. turintis fizinį kūną, gyvybinį kūną, sielą ir amžiną nedalomą dvasinį principą, kuris reiškiasi kaip žmogaus „Aš“. Dvasia žmoguje traktuojama kaip nemari, nuolat besivystanti. Gimdamas kiekvienas žmogus „atsineša“ ir savo gyvenimo uždavinius, kuriuos įgyvendindamas vystosi pats ir prisideda prie žmonijos vystymosi. Todėl svarbiausiais pedagoginis uždavinys yra padėti vaikui atrasti ir išskleisti jo paties individualumą.
Valdorfo pedagogika besivadovaujantis pedagogas nuolat užsiima saviugda, nes, priklausomai nuo to kokiame amžiaus tarpsnyje yra vaikas, pedagogas jam turi tarnauti kaip mėgdžioti vertas pavyzdys, autoritetas arba pagarbus oponentas. Pedagogikos suvokimui svarbi idėja, kad žmogaus siela veikia ir reiškiasi per mąstymą, jausmus ir valią. Žmogaus biografijos eigoje šios trys sielos dalys reiškiasi ir vystosi netolygiai. Aukščiau minėta amžiaus tarpsnių teorija aiškina, kaip tai vyksta ir kaip vaikystės amžiaus tarpsniai siejasi su suaugusio žmogaus gyvenimo laikotarpiais.
Pagrindinė teorinė nuostata - antropsofinė amžiaus tarpsnių teorija: pirmasis septynmetis yra laikotarpis, kai žmogus įgyja esminius, bendražmogiškuosius pagrindus ir įvaldo save patį, ypač fizinį kūną. Pirmajame septynmetyje kaip fenomeną matome didžiulį augimo šuolį, begalinį vitališkumą ir pozityvumą pasaulio atžvilgiu. Šios jėgos skiriamos sveiko fizinio kūno formavimui ir įvaldymui.
Kuo vaikas mažesnis, tuo visi išoriniai veiksniai giliau veikia jo asmenybę. Per ankstyvas ir akcentuotas intelektualizavimas, apribota judėjimo laisvė ir netinkama aplinka gali neigiamai paveikti sveiką vystymąsi. Valdorfo pedagogika į Lietuvą atkeliavo iš Vokietijos. Pirmoji Valdorfo mokykla buvo įkurta 1919 metais Štutgarte - ją įkūrė Emilis Moltas, o visą mokyklos kūrimo darbą koordinavo Rudolfas Šteineris. Pirmasis Valdorfo darželis 1926 metais, kurį įkūrė Elžbieta Von Griunelius, taip pat glaudžiai dirba su Šteineriu.
1925-1923 m. įvykiai pritraukė dėmesį į Antroposofijos draugiją, o 1913-1919 m. pastangos lėmė Gėteanumo kultūros centro kūrimą. Po Pirmojo pasaulinio karo, 1919 m., Šteineris su kitais nariais pradėjo kurti įstaigas praktiniam antroposofijos įgyvendinimui. Dornacho centre buvo pradėta statyti pirmųjų Gėteanumo pastatų, o 1923 m. Kalėdų metu įsteigta „Generalinė antroposofų draugija“ su nauja vykdomąja valdyba. Taip pat įkurta Dvasinio mokslo mokykla - institucija tyrimams ir studijoms, kurioje buvo įsikūrusios skyriai: švietimas, medicina, scenos menai, literatūra, humanitariniai mokslai, matematika, astronomija ir kt.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Valdorfo pedagogikos esmė - holistinis požiūris į žmogų, į kurį įtraukiami ne tik vaiko ugdymo principai, bet ir ritmai, menas, natūralios medžiagos, socialinė ir emocinė vaiko raida. Svarbios nuostatos: vaiko sveikos raidės, vidinio potencialo išlaisvinimas, gebėjimas įgyti įgūdžius visuomenės plėtrai, skatinimas kurti sąlygas iššūkiams, kurie atitinka vaiko brandą, ir taip plėtojamas artimiausias vystymosi sezonas. Taip pat akcentuojama, kad pedagogas turi būti nuolat tobulėjantis, stebėti vaiką, būti autoritetu ar pagarbiu oponentu, atsižvelgiant į amžiaus tarpsnį.
Valdorfo mokyklose klasės mokytojai pasitinka vaikus pirmąją mokyklos dieną ir auga su jais iki septintos-aštuontos klasės, kuriantis artimas ryšys. Mokytojas turi stebėti vaiko raidą, socialinius procesus ir užmegzti glaudų ryšį su tėvais. Taip pat svarbi ir gamta - lenguaje - ritmai: metų, savaitės ir dienos ritmai, kurie suteikia saugumo jausmą ir padeda ugdyti vidinę discipliną. Žygiai, gyvūnija, arkliai - vadinamoji „žalioji mokykla“ - laikomi esmine dalimi ugdymo proceso, skatinančiu fizinį aktyvumą ir vidinę ramybę.
Pedagogikos praktikoje ritmas užima didelę vietą: džiaugsmingi metų šventiniai momentai, dainos, ritmas, pasakojimai ir bendras dainavimas bei žaidimai sukuria socialinį organą klases. Kasdienis planavimas apima pagrindinę pamoką, kurioje ritmuojamas turinys, o po jos - papildomos pamokos: iškalba, kalba, menai, muzika, dailė, gimtoji kalba, matematika, sportas ir kt. Pradinėse klasėse laikai dar nėra labai diferencijuoti, bet vėliau temų dėstymai labiau išskirstomi ir gilinami periodais, kuriuose vaikai kuria projektus, rašo periodinę knygą ir pan.
Vaizduotės ugdymas ir meniniai aspektai - kertiniai Valdorfo principai. Natūralios medžiagos naudojimas (mediena, vilna, molis, akmenys) ir ritmų išgyvenimas sukuria planetos saiką su mokiniu. Ritminė struktūra sujungia metų šventes, dainas, dainas ir žaidimus su mokslu. Ilgalaikių periodų metu vaikai gilina temas: botaniką, astronomiją, geografiją, istoriją, lietuvių kalbą ar matematiką, o vyresnėse klasėse - fizikos ir chemijos įsisavinimas. Svarbu - pamokų periodizacija, kuri leidžia vaikams išmoktas žinias įtvirtinti ir vėliau atlikti projektus.
Valdorfo pedagogika skiria dėmesį ne tik pažintiniams gebėjimams, bet ir socialinei bei emocinei vaiko raidai, o mokyklų tinklas sparčiai išplito po pasaulį. Šiuo metu Valdorfo švietimo sistema apima daugiau nei tūkstantį mokyklų 64 šalyse ir daugiau nei 2000 darželių 70 šalių. Nuosekliai taikoma septynmečių teorija, trinario ir keturnario žmogaus samprata bei temperamentų teorijos. Klasės mokytojai pradeda nuo vienos klasės ir augo su ja iki jos pabaigos, kuriančią artimą santykį bei saugumą mokiniams. Valdorfo pedagogika remiasi rudolfo Šteinerio idėjomis apie žmogų ir visatą (antroposofija), kuri neakcentuoja mokymo religijos, bet skatina individualią dvasinę raidą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Valdorfo mokyklų tikslas - ugdyti laisvą, kūrybingą ir sąmoningą žmogų, gebantį atrasti savo kryptį šiuolaikiniame, besikeičiančiame pasaulyje. Svarbu suprasti, kad šios idėjos peržengia tik mokyklos sienas - jos remiasi masiniu ir istoriniu kontekstu, kuriame ugdymas yra svajojamas kaip visą žmogaus vystymąsi įtraukiantis procesas.
Valdorfo pedagogika išlieka globaliu judėjimu: iniciatyvos plinta kasdien, o mokyklose ir darželiuose ritmas, meno integracija ir savarankiškas vaikų vystymasis išlieka kertiniais komponentais. Pasitelkusios septynmečių teoriją, trinariąją ir keturnarią žmogaus sampratą, šios mokyklos siekia harmoningo visumos vystymosi, pradedant nuo vaikystės ir tęsiant per visą gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #organizmo #trinaryste