Naujo socialinio modelio kontekste kyla gausybė klausimų. Kaip siūlomos naujovės paveiks darbuotojus ir galimybes įsidarbinti? Kokios įtakos tai turės jaunimo nedarbui? Kaip keisis mamų galimybės suderinti darbą ir šeimą? Kaip kis darbo grafikas? Apie tai kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius Tomas Davulis, iLAW vadovaujantis partneris doc. dr.
Modelio tikslas ir rengimo aplinka
Socialinio modelio parengimas yra tik viena šio projekto dalių. Antroji dalis būtų jo įgyvendinimo stebėsenos modelis, kurio viešasis pirkimas dar neatliktas. Socialinis modelis turėtų būti paruoštas trimis etapais: (1) tyrimai, (2) modelio sukūrimas, (3) teisės aktų parengimas. „Dabar esame antro etapo pabaigoje, ir jau ruošiami kai kurie teisės aktai. Vėliau ministerija turės juos aprobuoti, specialistai parengs papildomus aiškinamuosius raštus, lydinčiuosius bei poįstatyminius dokumentus. O tada bendra tvarka vyks derinimas su suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais. Galiausiai viską pateiksime Vyriausybei ir Seimui“, - LRT.lt dėstė E. A.
„Poreikis parengti tokį projektą kilo dėl to, kad visą laiką kažkas taisoma fragmentiškai, niekas neįvertina, kokį poveikį, pavyzdžiui, darbo kodekso straipsnio pakeitimas turės socialiniam draudimui ar užimtumui“, - pasakojo E. Radišauskienė. Iš socialinį modelį rengiančių mokslininkų buvo reikalauta globalaus požiūrio - kad jų teikiamuose pasiūlymuose būtų sujungtos visos sritys.
Projekto vadovai, ekspertai ir finansavimas
Projekto rangovas VU su partneriais darbams atlikti paskyrė apie 40 darbuotojų. Tarp jų: VU Teisės fakulteto dekanas, Darbo teisės instituto vadovas Tomas Davulis, Ekonomikos fakulteto docentas Teodoras Medaiskis, Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius Romas Lazutka, Teisės fakulteto docentė Daiva Petrylaitė, Socialinių tyrimų ir darbo instituto direktorius Boguslavas Gruževskis ir kiti. „Mes galvojome, kad jie iš tikrųjų yra mokslo elitas, jie specializuojasi tose srityse. Kas daugiau, jei ne jie galės mums pateikti geriausius pasiūlymus?“, - klausė E. Radišauskienė.
Projektas yra remiamas Europos socialinio fondo lėšomis, kurios padengė 85 proc. visos kainos. Taigi iš valstybės biudžeto socialinio modelio sukūrimui skirta maždaug 473 tūkst. litų. Socialinis modelis yra viena iš dviejų VRM projekto, kuriam viso skirti 5 mln. litų, dalių. Jai numatyta 3,152 mln. A. Nuo projekto pradžios už jau atliktas veiklas išmokėta 873 tūkst. litų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Tačiau projekto administravimo mechanizmas sulaukė kritikos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl to visą tyrimą pavadino pinigų plovimu. „Tai - akivaizdus piktnaudžiavimo valstybės tarnyba pavyzdys. Valstybės tarnautojai savo tiesioginį darbą paverčia milijonus kainuojančiais projektais, patys juose dalyvauja ir už tai išmoka sau pinigus. V.“, - sakyta komentaruose. Politologas Tomas Janeliūnas pastebėjo, kad prezidentė kritikavo ne siūlomo modelio turinį, bet mechanizmą, pagal kurį jis kuriamas. „Tai turėtų daryti patys SADM ekspertai, kurie tik vertina. Taip už jų darbą atliekamas dvigubas apmokėjimas. Tokia sistema visiškai neefektyvi“, - sakė jis. Lietuvos socialinio modelio sukūrimo projekto finansavimą šiuo metu tikrina Valstybės kontrolė.
Siūlomi darbo rinkos ir darbo kodekso pakeitimai
Darbo kodekso pakeitimai: E. Radišauskienė teigė, kad darbo kodeksą norima liberalizuoti. „Šiuo metu turime nelanksčią sistemą: 98 proc. darbo sutarčių yra neterminuotos, ir tik apie 2 proc. terminuotos. Iš esmės tai rodo, kad mes nesame pasirengę tinkamai reaguoti į darbo rinkos pokyčius. Mokslininkai siūlo terminuotas sutartis leisti sudaryti laisviau, bet kad nebūtų piktnaudžiavimo, jas reiktų labiau apmokestinti. Taip netekęs darbo gyventojas gautų didesnes nedarbo išmokas iš socialinio draudimo fondo. Taip pat siūloma atsisakyti kai kurių neveikiančių nuostatų.
Mokslininkai siūlo sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą laikotarpius, sumažinti išeitines išmokas, bet praplėsti nedarbo draudimo išmokų gavėjų ratą. Taip pat - liberaliau reglamentuoti darbo valandas, įvesti viršvalandžių apmokėjimą ir kitus pakeitimus.
Naujame modelyje siūloma trumpinti terminuotų sutarčių trukmę. Kad nebūtų piktnaudžiaujama, bus ribojama terminuotų sutarčių trukmė tam pačiam darbui atlikti - 2 metai, jei skirtingi darbai - 5 metai. Lengvesnė samdymo tvarka paskatins samdyti nuolatiniam darbui - dabar naudojamasi terminuotomis sutartimis, kurių terminas iki 5 metų.
Lankstesnės darbo formos ir grafikai
Lankstesni darbo santykiai - drąsiau steigiamos naujos darbo vietos. Geresnės darbo pasirinkimo, atlyginimo galimybės. Skaičiuojama, naujasis modelis padėtų sukurti apie 85 tūks. Estija nuo 2009 m. padidinusi darbo santykių lankstumą, sparčiai padidino užimtumą ir jos nedarbo lygis 2014 m. siekė 7,4 proc. Latviai pernai irgi ėmėsi kurti lankstesnius darbo santykius. Netrukus bus matyti ir pirmieji rezultatai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Lankstesnio darbo grafiko galimybė. Galimybė derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus (pvz.: 3 laisvos dienos per savaitę, darbas iš namų). Pavyzdžiui, kad auginantys vaiką turi teisę reikalauti dirbti ne visą darbo dieną ir per mėnesį jiems darbdavys privalo suteikti tokią galimybę, o vėliau pageidaujant - grąžinti visą darbo dienos krūvį. Darbo vietos dalijimasis - kai, pvz., du kolegos patys tarpusavyje tariasi, kaip pasiskirstys darbo krūvį, kuriomis dienomis/valandomis kuris dirbs.
Siūloma lankstesnė darbo grafikų skelbimo procedūra - įspėjimas apie pakeitimus trumpės nuo 2 sav. Numatomas lankstesnis darbo laikas - paliekama darbo laiko norma 40 val. per savaitę, bet siūloma lanksčiau taikyti darbo laiko režimą „vidutiniškai 48 val. per savaitę“, taikant 3 mėn. apskaitinį laikotarpį, tuo pačiu lanksčiau leidžiant organizuoti viršvalandinį darbą, darbuotojo sutikimu iki 12 val. per savaitę.
Naujų darbo formų ir saugesnių įsidarbinimo galimybių kūrimas
Gerėja sąlygos įvairioms darbo sutartims: terminuotai, laikinojo darbo, darbo vietos dalijimosi. Lengvesnė samdymo tvarka paskatins samdyti nuolatiniam darbui. Įvedamos nenustatytos apimties darbo sutartys, kai darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nenustatytas, bet minimali trukmė - 8 val. per mėnesį.
Pagerinamos galimybės įsidarbinti, ypač saugomų darbuotojų grupėms, kurių šiuo metu darbdaviai baidosi dėl didesnių socialinių garantijų - tokiu būdu, darbdaviai lengviau priimtų į darbą mamas, jaunus darbuotojus, darbuotojus neturinčius patirties, neįgaliuosius, pvz., neįgaliųjų dirba tik apie 29 proc., tuo tarpu tikimasi, kad jų užimtumas išaugs iki 36 proc.
Pensijų ir socialinio draudimo pokyčiai
Su projekto pensijų dalimi dirbęs T. Medaiskis sakė, kad pagrindinis principas - sistemos nuskaidrinimas, kad žmonėms viskas būtų aiškiau. „Norime įvesti paprastą apskaitos vienetų sistemą. Pagal ją, gyventojai pensijai kauptų visą gyvenimą. Pavyzdžiui, žmogus sukaupia 100 vnt., kurių vertė tuo metu, kai bus mokama pensija, yra 4 eurai. Tai jis gaus 400 eurų pensiją. Reikės sukurti indeksavimo mechanizmą, nes pensijų dydis turi priklausyti nuo ekonominės situacijos. Norime, kad ir pensijos būtų adekvačios, ir būtų stabilu finansiškai. To Lietuvoje anksčiau nebuvo, nes sprendimus priimdavo valdžia“, - pasakojo ekonomistas.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Taip pat siūloma bazinę pensijos dalį perkelti į valstybės biudžetą. Dėl to darbdaviams reiktų mažiau mokėti „Sodrai“ ir jie galėtų didinti atlyginimus. Keičiant socialinio draudimo sistemą numatoma iš „Sodros“ lėšų nebefinansuoti bazinės pensijos: siūloma ją finansuoti bendrais mokesčiais, 12 metų po 1% mažinant pensijų socialinio draudimo tarifą, ta apimtimi skiriant finansavimą iš valstybės biudžeto.
Poreikis kasmet iki 2027 m. - po vidutiniškai 100 mln. Eur, iš viso per tuos 12 metų - daugiau kaip 1 mlrd. Numatoma nustatyti automatinį pensijų indeksavimą - jis bus siejamas su darbo užmokesčio fondo augimu. Pagal projektą jau kitąmet galima būtų indeksuoti apie 6%. Tai kainuos po 136 mln. Nustatyti „Sodros“ įmokų lubas - pirmaisiais metais 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VMDU), bet paskui kasmet mažinant lubas po 1 VMDU penkerius metus iki 5 VMDU. Tai atsieis apie 40 mln. Senatvės pensijų perskaičiavimas pareikalaus apie 36 mln. Eur, netekto darbingumo pensijų naujų dydžių nustatymas - apie 10 mln. Iš viso socialinės sistemos reformos kaštai siekia apie 300 mln. Eur per metus.
Socialinės politikos reikšmė ir principai
Socialinė politika yra mokslas, nagrinėjantis socialinę gerovę, jos ryšį su politika ir visuomene. Nors socialinė politika apima platų visuomenės interesų ratą, ji ypač susitelkia ties socialinėmis paslaugomis ir gerovės valstybe. Socialinė politika, orientuota į užimtumo didinimą ir nedarbo mažinimą, darbo užmokesčio ir gyventojų pajamų augimą, yra vienas svarbiausių ekonomikos augimą lemiančių veiksnių.
Valstybės socialinė politika - tai piniginių išmokų ir paslaugų paskirstymas atsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį ar jų praradimą arba nemokamą socialinių paslaugų teikimą nepakankamai aprūpintiems piliečiams. Socialinė apsauga yra socialinės politikos sritis, kurios pagrindinis prioritetas yra gerinti žmonių gyvenimo kokybę, saugoti juos nuo patekimo į socialinės rizikos grupes bei padėti jiems ten patekus. Šiai problemai spręsti yra socialinis draudimas ir socialinė parama.
Socialinės apsaugos principai: Nuopelnų principas. Kategorinis principas. Stokos, arba skurdo principas. Pagal jį remiami tik tie, kurių pragyvenimo šaltiniai yra nepakankami. Tai ištiriama kiekvienu atskiru atveju prieš nusprendžiant suteikti socialinę paramą. Socialinei apsaugai taikomomis priemonėmis sukuriamas solidarumas tarp žmonių, netekusių darbo pajamų arba susidūrusių su įpatingomis išlaidomis.
Įgyvendinimo eiga, viešas diskursas ir rizikos
Skaidrumo stoka, prasta komunikacija tarp institucijų, kategoriška interesų grupių kritika, koncentravimasis į reitingus ir užkulisinės intrigos - tokiais bruožais pasižyminčioje teisėkūros aplinkoje rengiamas naujas Lietuvos socialinis modelis. Net jei jo autoriai norėjo kaip geriau, panašu, kad viskas gali baigtis kaip visada. Dar nebaigtas, bet jau aukščiausių valstybės vadovų ir įtakingų ekspertų dėmesio bei kritikos sulaukęs projektas pradėtas praeitų metų vasarį, kai buvo pasirašyta sutartis tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ir Vilniaus universiteto (VU) su partneriais (Mykolo Romerio universitetu ir Socialinių tyrimu centru).
Iš žiniasklaidos sužinojęs apie planuojamus socialinio modelio pakeitimus, nuostabą rodė ir premjeras Algirdas Butkevičius. Iš pradžių jis sakė, kad mokslininkų pasiūlymų niekas įgyvendinti neplanuoja, bet vėliau pridūrė, kad jam jie dar nėra pristatyti, ir sprendimas bus priimtas tik po to. Tai dar vienas prastos komunikacijos tarp valstybės institucijų įrodymas.
Projektas vėluoja. Galutinis modelis turėjo būti baigtas iki praeitų metų lapkričio 30 dienos, o jo ataskaita pateikta iki sausio 15 dienos. E. Radišauskienė sakė, kad VU su partneriais neįvykdė savo pareigų laiku ir patys aiškino, kad A. Pabedinskienė yra labai reikli. „Tam tikrais klausimais turime kitokį mąstymą, vyksta aršios, aštrios diskusijos“, - pasakojo E. Radišauskienė. Šiuo metu numatyta, kad galutinis projektas bus pateiktas iki vasario 2 dienos. „Mes vėluojame, bet norime, kad viskas būtų atlikta kokybiškai. Dėl to dar nėra išmokėtos visos lėšos, bet viskas daroma taip, kaip numatyta teisės aktuose“, - sakė SADM darbuotoja.
Teisinė įgyvendinimo seka ir laiko horizonte numatomi pakeitimai
SADM patvirtinus galutinį socialinio modelio projektą, jis bus pristatytas ir derinamas su socialiniais partneriais (darbdavių ir darbuotojų organizacijomis), kitomis valstybės institucijomis. Tai turėtų prasidėti vasario pabaigoje ir truks apie kelis mėnesius. Tada šios diskusijos rezultatus turės patvirtinti vyriausybė, ir jie keliaus į Seimą. „Geriausiu atveju Seimą jis pasieks pavasario sesijos pabaigoje“, - sakė E. Radišauskienė.
Po savaitės, birželio 8 d., Vyriausybė žada savo posėdyje perduoti Seimui svarstyti naują socialinį modelį, kurio įgyvendinimas kainuos keliolika šimtų milijonų eurų. Iš viso socialinis modelis apima daugiau kaip 40 teisės aktų. Numatoma, kad dalis socialinio modelio įstatymų įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d., bet didesnė dalis įsigalios palengva, per artimiausius 12 metų - iki 2027-ųjų.
Galimos poveikio sritys ir lūkesčiai
Lankstesni darbo santykiai - drąsiau steigiamos naujos darbo vietos. Geresnės darbo pasirinkimo, atlyginimo galimybės. Skaičiuojama, naujasis modelis padėtų sukurti apie 85 tūks. Pagerinamos galimybės įsidarbinti, ypač saugomų darbuotojų grupėms, kurių šiuo metu darbdaviai baidosi dėl didesnių socialinių garantijų - tokiu būdu, darbdaviai lengviau priimtų į darbą mamas, jaunus darbuotojus, darbuotojus neturinčius patirties, neįgaliuosius.
Siūlomi pakeitimai galėtų palengvinti mamų galimybes suderinti darbą ir šeimą: pavyzdžiui, teisė auginant vaiką reikalauti dirbti ne visą darbo dieną, darbo vietos dalijimasis, lankstesnis darbo grafikas. Taip pat numatomos teisės mokytis visą gyvenimą (kasmet po 5 d.).
Rizikos ir kritikos aspektai
Viešojoje erdvėje pasirodžiusius naujojo modelio pasiūlymus aršiai sukritikavo ir verslo asociacijos „Investuotojų forumas“ bei Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai. T. Janeliūnas skeptiškai įvertino siūlomų įstatymų pakeitimų įgyvendinimo galimybes: „Socdemai, kuo labiau artės Seimo rinkimai, tuo labiau bijos rizikuoti“. Politologo manymu, dėl galimo visuomenės nepasitenkinimo, ypač dėl naujų mokesčių, imtis radikalių reformų valdantieji nenorės.
Prezidentės kritika ir vieši įtarimai dėl administravimo mechanizmo parodė, kad procesas trūksta skaidrumo. T. Janeliūno manymu, SADM su dabartiniais įtarimais susiduria, nes pati paliko daug erdvės interpretacijoms: „Nėra tradicijų viską viešinti nuo pat pradžių. Vyksta toks uždaras procesas“.
Socialinio modelio vieta platesniame socialinės politikos kontekste
Socialinis modelis Lietuvoje yra svarbi struktūra, formuojanti socialinės politikos gaires, socialinės apsaugos sistemą ir bendruomenių vystymąsi. Šis modelis remiasi tiek nacionalinėmis, tiek tarptautinėmis normomis, kurios akcentuoja žmogaus teisių gerbimą ir socialinę integraciją. Socialinis modelis apima ir švietimo, sveikatos priežiūros, ir darbo rinkos politiką. Kiekviena iš šių sričių yra tarpusavyje susijusi ir prisideda prie bendros socialinės gerovės.
Socialinės politikos kryptys Lietuvoje apima gyventojų pajamų dinamiką, valstybinio socialinio draudimo ir pensinio aprūpinimo politikos strategiją, valstybinę paramą šeimai, vaikų teisių apsaugą, būsto politikos socialinius aspektus, neįgaliųjų integraciją ir socialines paslaugas, nacionalinę užimtumo politiką, repatriacijos ir užsieniečių integracijos socialinius klausimus, darbo santykius ir darbo saugą.
Įgyvendinimo būtinybė ir ilgalaikė vizija
Efektyvi socialinė politika šiandien yra vienas svarbiausių nacionalinio saugumo ramsčių. Neretai susidaro įspūdis, kad socialinė politika priklauso nuo politinių vėjų - skirtingi veikėjai siūlo skirtingus sprendimus, tačiau pokyčiai vyksta lėtai. Be to, socialinės problemos retai būna vienalytės - jos persipina tarpusavyje: skurdas susijęs su švietimu, sveikata, būstu, užimtumu. Todėl tikri sprendimai reikalauja tarpsektorinių pastangų, ilgalaikės vizijos ir politinės valios - ko dažnai trūksta.
Inovacijos ir tvarumas - tai dvi sąvokos, kurios šiandien tampa vis aktualesnės tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Transformacija, orientuota į tvarumą, gali sukurti naujas darbo vietas ir skatinti inovacijas. Mūsų šalis turi puikų potencialą tapti regioniniu lyderiu žaliųjų technologijų srityje. Technologinė pažanga, ypač skaitmenizacija, gali tapti didele galimybe Lietuvai. Pasinaudojus skaitmeniniais įrankiais, galima pagerinti verslo procesus bei viešųjų paslaugų kokybę.
| Sritys | Pagrindiniai siūlymai | Numatomas poveikis |
|---|---|---|
| Darbo rinka | Lankstesnės sutartys, trumpesnės terminuotų sutarčių ribos, lankstesnis darbo laikas | Didesnis įsidarbinimas, daugiau darbo vietų (apie 85 tūkst.) |
| Pensijos | Apskaitos vienetų sistema, bazinės pensijos pervedimas į biudžetą, indeksavimas | Aiškesnė sistema, finansinis stabilumas, didesnės išlaidos biudžete |
| Socialinė apsauga | Platesnės socialinės garantijos, didesnis nedarbo išmokų gavėjų ratas | Apsaugos stiprinimas pažeidžiamiems, bet didesnė finansinė našta |
SADM patvirtinus galutinį socialinio modelio projektą, prasidės platesnis sutarimų ir derinimų etapas su socialiniais partneriais. Šio proceso skaidrumas, viešas diskursas ir politinė valia bus esminiai veiksniai, lemiantys, ar siūlomi pakeitimai duos laukiamus rezultatus.
tags: #socialinio #modelio #istatymas