Socialinio elgesio nukrypimai, arba socialinė deviacija, apibrėžiami kaip elgesio formos, kurios nukrypsta nuo visuomenėje ar tam tikroje socialinėje grupėje priimtų normų. Ši sąvoka apima platų spektrą elgesio - nuo nusikalstamos veiklos, savižudybių, alkoholizmo, narkotikų vartojimo iki prostitucijos ir kitų normų pažeidimų.
Deviantinio elgesio samprata ir teorinės perspektyvos
Deviantinis elgesys yra glaudžiai susijęs su konkrečios visuomenės socialinių normų, tradicijų ir vertybių sistema. Tai, kas vienoje kultūroje laikoma deviantiniu, kitoje gali būti suvokiama kaip normalu. Visuomenės socialinė kontrolė ir jos efektyvumas tiesiogiai veikia deviantinio elgesio interpretaciją bei pripažinimą.
Pozityvistinė sociologija ir kriminologija aiškina deviantinį elgesį kaip anomijos reiškinį (Émile Durkheimas, Robertas K. Mertonas) arba kaip netinkamos socializacijos pasekmę (Talcott Parsonsas). Kita vertus, socialinio konstrukto požiūris, kurį atstovauja Edwin Lemertas ir Howard Beckeris, pabrėžia visuomenės vaidmenį stigmatizuojant ir marginalizuojant elgesio formai prieštaraujančius individus. Jie laiko deviaciją ne objektyviu socialiniu faktu, o socialiniu konstruktu, susiformavusiu per socialinę sąveiką.
Deviacija sovietinėje visuomenėje - vertybinės nuostatos ir socialinė sąmonė
Analizuojant pokyčius sovietinės Lietuvos paskutinio dešimtmečio ir pokomunistinio periodo socialinėje sanklodoje, svarbu atkreipti dėmesį į materialistinių ir pomaterialistinių vertybių kaitą bei sovietinio laikotarpio suformuotą socialinės sąmonės hipokriziją.
Hipokrizija kaip socialinės sąmonės dalis atspindi totalitarinio režimo paveiktą viešosios erdvės neišsakytą nuomonę, kuri tapo socialinių veikėjų praktine sąmone (pagal Anthony’į Giddensą). Jaunimo 16-22 metų kohortos tyrimai 1990 m. rodo, kad ji derino emancipacinius poreikius su sovietinio režimo socialinės kontrolės ir vertybių sistema.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Pagal Ronaldo Ingleharto teoriją apie žmogaus plėtrą, vertybių kaitą lemia kultūriniai ir istoriniai veiksniai bei socioekonominė plėtra. Jis išskiria dvi vertybių sistemas: tradicines materialistines ir sekuliarias pomaterialistines, kurių pirmosios akcentuoja ekonominį saugumą ir tvarkos garantus, o antrosios - demokratiją ir saviraišką.
| Vertybių tipas | Apibrėžimas | Paskata visuomenei |
|---|---|---|
| Tradicinės materialistinės | Dėmesys ekonomikos augimui, stipriai valstybei ir religijai | Stabilumas, tvarka |
| Sekuliarios pomaterialistinės | Vertybės, skatinančios saviraišką ir demokratinius poreikius | Emancipacija, pakantumas kitoms nuomonėms |
Didesnis išlikimo ar saviraiškos vertybių akcentavimas atspindi subjektyvų materialinį (ne)saugumą, kuris įtakoja socialinius požiūrius, pavyzdžiui, į migraciją ar autoritarinių valstybių poreikį.
Empiriniai tyrimai Lietuvoje
1990 m. Europos vertybių tyrimo (EVT) duomenys Lietuvoje atskleidė skirtingus motyvus ir vertybinius prioritetus:
- Neapmokamas visuomeninis darbas: dauguma respondentų svarbia moraline motyvacija laikė socialinio solidarumo jausmą.
- Vertybės ugdant vaikus: dominavo materialinės vertybės, tačiau pripažinta ir tolerancija, susijusi su pomaterialistine orientacija.
- Etinės normos: vyresnioji karta griežtai nepritaria nukrypimams nuo viešosios moralės, o jauniausioji kohorta yra labiau tolerantiška kai kuriems elgesio nukrypimams.
Deviantinis elgesys ir socialinės problemų teorijos
Socialinės normos gali būti istorinės ar geografinės, privalomos arba pageidaujamos, ilgalaikės arba trumpalaikės. Subkultūros kaip homoseksualizmas, prostitucija, organizuotas nusikalstamumas ar alkoholizmas turi savą normų sistemą, kuri gali skirtis nuo dominuojančios visuomenės normų.
Émile Durkheimas akcentavo, kad nukrypimai yra visuomenės dalių funkcija, kurios padeda nustatyti socialinio pakantumo ribas, būti apsauginiu vožtuvu ir signalizuoti apie problemas visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Teorijos, aiškinančios nusikalstamumo priežastis
- Medicininės teorijos: sieja nusikaltimus su biologinėmis priežastimis, tokiomis kaip smegenų disfunkcija ar biocheminiai faktoriai.
- Psichologinės teorijos: pabrėžia žemą intelektą, psichopatiją ir stresą kaip nusikaltimų priežastis.
- Sociologinės teorijos: apima ekologines teorijas (bendruomenių silpnumas), anomijos teorijas (ekonominiai blokai), išmokimo teoriją (imitacija ir skatinimas), socialinės kontrolės teoriją (prasta socializacija), etikečių klijavimo teoriją, konflikto teoriją (kapitalistinė santvarka), radikalią sociologiją (socializmo įvedimas), feministinę kriminologiją (patriarchatas).
Paauglių deviantinis elgesys
Paauglių nusikalstamumas ir agresija yra reikšmingos visuomenės problemos. Juos dažniausiai lemia socialiniai veiksniai, o dauguma teisės pažeidėjų priklauso 14-24 m. amžiaus grupei. Paauglių girtavimas ir kiti asocialūs elgesio modeliai formuojasi socializacijos procese, kurį veikia šeima, aplinka ir biologiniai-fiziologiniai veiksniai.
Socializacijos trūkumai ir biologiniai veiksniai
Elgesio nukrypimai gali kilti dėl:
- Socializacijos procesų trūkumų - nepakankamos šeimos priežiūros, nepakankamo auklėjimo.
- Biologinių faktorių, tarp kurių - genetiniai sutrikimai, intelekto problemos, psichofiziologinis stresas ir konfliktinės situacijos.
- Fiziologinių veiksnių, tokių kaip kalbos sutrikimai ar fizinis nepatrauklumas, kurie gali lemti socialinę atskirtį.
Socializacija ir šeimos vaidmuo
Šeima atlieka lemiamą vaidmenį socializacijos procese - ji yra pirmoji institucija, kurioje vaikas išmoksta socialinių vaidmenų ir normų. Socialiniai vaidmenys apibrėžiami tiek pagal amžių, tiek pagal lytį bei kitas socialines kategorijas, o jų įsisavinimas lemia asmens elgesį visuomenėje.
Socialinio vaidmens supratimas suteikia asmeniui galimybę jaustis saugiai ir patikimai. Priešingu atveju gali atsirasti įvairių elgesio problemų, nukrypimų nuo normų.
Socialiniai ryšiai senatvėje
Senėjant socialiniai vaidmenys dažnai menksta, o pagyvenę žmonės patiria socialinę atskirtį. Jie praranda aktyvius vaidmenis, išstumiami iš darbo rinkos, silpnėja šeimos ir bendruomenės palaikymas. Tai gali paveikti gyvenimo kokybę, emocinę būseną ir fizinę sveikatą.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Socialinių ryšių teorija pabrėžia tarpusavio mainus kaip socialinių santykių pagrindą. Emociškai artimi žmonės (šeima, draugai) teikia paramą, kuri yra ypač svarbi senyvo amžiaus individams.
Normalaus elgesio kriterijai
Analizuojant deviantinį elgesį, svarbu apibrėžti, kas laikoma normaliu elgesiu. Europos socialinis tyrimas (EST) suteikia duomenis apie gyventojų požiūrį į vertybes, elgesio normas ir socialines normas, kurie padeda formuluoti šiuos kriterijus, atspindinčius visuomenės dinamiką ir tolerancijos ribas.
Socialinių teorijų indėlis
Jamesas S. Colemanas - vienas iš svarbiausių XX a. socialinių teoretikų, kuriantis racionalaus pasirinkimo teoriją sociologijoje. Jis apjungia mikroindividų pasirinkimus ir makrosocialinius procesus, išryškindamas, kaip individualūs veiksmai veikia socialines sistemas ir atvirkščiai. Colemanas pripažįsta socialines normas, valdžios santykius, kolektyvinį elgesį kaip svarbius išorinius veiksnius, veikiant individualius veiksmus.
Socialinių normų kaita ir subkultūrų fenomenas
Socialinės normos ne tik kinta istoriniu ir geografiniu aspektu, bet ir priklauso nuo kultūrinių, ekonominių bei politinių veiksnių. Subkultūros - santykinai atskiros norminės grupės, kurios savo taisyklėmis ir elgesio modeliais dažnai kontrastuoja su dominuojančiomis normomis. Lietuvos subkultūrinių bendrijų studijos rodo, kad subkultūros vaidina svarbų vaidmenį kultūros raidai, ypatingai moderniame pasaulyje.
Alkoholizmo ir smurto problematika Lietuvoje
Sociologiniai tyrimai atskleidžia žalingų alkoholio vartojimo praktikų kultūrą ir smurto prieš moteris reiškinius, kurie susiję su patriarhatinėmis visuomenės struktūromis, socialine stigmatizacija bei teisėsaugos reakcijomis. Sovietinis laikotarpis paliko gilias pasekmes šių problemų suvokime ir sprendimuose.
Paauglių savireprezentacija socialiniuose tinkluose
Paauglių elgesys socialiniuose tinkluose - tiek neutralus, tiek probleminis atsiskleidimas - atspindi jų psichologinius bei socialinius poreikius. Tyrimai rodo, kad emocinės patirtys ir socialinio konteksto veiksniai yra esminiai veiksniai sprendžiant, kokį elgesio modelį pasirinkti.
Socialinių sąveikų ir identiteto transformacija globalizacijos kontekste
Globalizacija, migracija ir socialinė polarizacija daro įtaką tautinio ir pilietinio identiteto formavimuisi bei fragmentacijai, ypač jaunimo tarpe. Transnacionalinės patirtys verčia persvarstyti tradicines identiteto sampratas ir formuoti naujus socialinius ryšius bei vertybes.
tags: #socialinio #elgesio #nukrypimu #sociologija