Socialinės inovacijos - tai naujos idėjos, sprendimai ir veiklos būdai, kurie ne tik sprendžia socialinius iššūkius, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei. Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Eglė Butkevičienė apibrėžia socialines inovacijas kaip naujas idėjas, projektus ar sprendimus, siekiant spręsti svarbias socialines problemas ir kurti teigiamą poveikį visuomenei. Ši sąvoka apima tiek technologines naujoves, tiek kartais visiškai naujus modelius, metodus, projektus ar sprendimų organizavimo būdus, kurie nėra tiesiogiai susiję su komerciniu pelnu, o skirti spręsti problemas, kurių negali išspręsti tradicinės rinkos ar valstybės priemonės.
Socialinės inovacijos dažnai skatina bendradarbiavimą tarp įvairių sektorių - viešojo, privataus ir pilietinės visuomenės, todėl tokio tipo žinių reikalingumas kyla tiek nevyriausybiniam sektoriui, socialiniams antrepreneriams, tiek valstybės tarnautojams.
Socialinių inovacijų apibrėžimas ir bruožai
Socialinės inovacijos lotyniškai reiškia „innovatio“ - atnaujintas, patobulintas. Tai nebūtinai reiškia naują produktą ar išmanų įrenginį, bet gali būti ir patobulintas procesas, veiksmingesnė metodika ar naujas modelis. Tokios inovacijos - kūrybiškos idėjos, dažnai konkrečioje situacijoje, kurios užtikrina efektyvesnį, kokybiškesnį bei tvaresnį organizacijų funkcionavimą, paslaugų tiekimą ar prekių gamybos procesą.
Socialinės inovacijos pasižymi dviem pagrindiniais bruožais: naujumu (kitoniškumu) ir efektyvumu (veiksmingumu). Pagrindiniai socialinių inovacijų požiūriai apima vadybinį, ekonominį bei kritinį aspektus.
Šios inovacijos taikomos įvairiose srityse: pedagogikoje, ekonomikoje, socialinėse paslaugose, aplinkosaugoje, švietime, užimtume, kultūroje, sveikatos apsaugoje ir darnioje plėtroje. Tačiau tai nereiškia, kad kitose srityse, pavyzdžiui, logistikos, finansų valdyme, politikoje ar gamyboje, socialinės inovacijos neturi reikšmės ar teikiamos naudos.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinės inovacijos ir socialinis verslas: skirtumai
Dažnai socialinės inovacijos ir socialinis verslas painiojami, tačiau tai skirtingi terminai. Socialinis verslas yra verslo modelis, orientuotas į socialinį poveikį, tačiau socialinės inovacijos - tai pokyčio, poveikio ir naujumo atspindys. Pavyzdžiui, jei švietimo sistema būtų radikaliai pakeista, tai būtų didelė socialinė inovacija.
Socialinis verslas grąžina naudą visuomenei ar gamtai, pavyzdžiui, gaminant batus, kurių kiekvieną nupirkus yra dovanojama pora socialiai remtinoms šeimoms, arba skiriant dalį pajamų ekologinėms iniciatyvoms. Socialinės inovacijos ne visada turi būti verslo pagrindu ir dažnai remiasi sisteminiu pokyčiu, kuris yra sudėtingesnis, nes dauguma sistemų veikia valstybės lygmeniu, o keisti sistemą iš vidaus - didelis iššūkis.
Bendruomenės mokyklos kaip socialinė inovacija
Bendruomenės mokyklos, dar vadinamos liaudies mokyklomis (angl. Folk High Schools), yra bendruomenės neformaliu ugdymu pagrįstos institucijos, pradėtos kurti Danijoje XIX a. viduryje. Šių mokyklų raidą stipriai lėmė danų filosofas ir teologas Nikolaj Frederik Severin Grundtvig, kuris skatino mokymąsi visą gyvenimą, remiantis asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymu, svarbiu tautai ir valstybei.
Šios mokyklos pradžioje buvo orientuotos į valstiečių jaunimo lavinimą, siekiant paskatinti juos aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Ugdymo modelis pagrįstas bendrosiomis vertybėmis, holistiniu požiūriu į asmenį bei žiniomis, apimančiomis visą gyvenimą. Daug dėmesio skiriama asmenybės formavimui, savęs pažinimui ir subjektyviai besimokančio prasmės patirčiai.
Bendruomenės mokyklos sukuria mažas bendruomenes, kurios grindžiamos abipusiškumo ir bendrų įsipareigojimų principais. Šiame modele tradicinis akademinis mokymasis keičiama mokymusi visą gyvenimą, įtraukiant gyvenimišką patirtį.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Lietuvoje bendruomenės mokyklų modelis laikomas socialine inovacija, nes tai tarpinis modelis tarp formalaus ir neformalaus ugdymo, pasitelkiantys formalaus švietimo resursus ir aktyvų bendruomenių įsitraukimą. Stipriai akcentuojama socialinė įtrauktis ir įvairovė:
- Švedijoje ilgą laiką vykdomi socialinės įtraukties kursai, pritaikyti individualių mokymosi poreikių turintiems asmenims, pvz., negalios turintiems, vyresnio amžiaus žmonėms, NEET jaunimui ir suaugusiems.
- Specializuoti raštingumo kursai afazijos sutrikimų turintiems suaugusiesiems oficialiai suteikia emancipaciją ir galimybę atskleisti savo kompetencijas.
Tyrimai bendruomenės mokyklų modelio diegimo galimybės Lietuvoje
Finansuotas programa Nordplus Adult 2021 buvo atliktas tarptautinis kokybinis lyginamasis tyrimas, apimantis Švedijos Vaddo, Islandijos Lýðskólinn á Flateyri bendruomenių mokyklas ir Lietuvos „Sodžiaus meistrų“ amatų mokyklą. Tyrime dalyvavo mokyklų administracijos atstovai, mokytojai, mokiniai ir kiti ekspertai. Rezultatai atskleidė modelių skirtumus:
- Švedijos Vaddo mokykla siūlo tiek formalaus, tiek neformalaus ugdymo programas, finansuojamas valstybės lėšomis.
- Islandijos mokykla siūlo tik neformalaus ugdymo programas orientuotas į tvarios asmenybės ugdymą, mokslai yra mokami.
Lietuvos ekspertų interviu įvertino šio modelio potencialą, pabrėžiant, kad šalyje trūksta tęstinės jaunimo karjeros orientavimo ir integracijos į darbo rinką bei mokyklą sistemų. Ekspertai mato bendruomenės mokyklų modelį kaip priemonę mažinti socialinę atskirtį, skatinti įtrauktį, ugdyti socialinius įgūdžius, savęs pažinimą ir darbo rinkoje svarbius gebėjimus. Modelis taip pat suteikia bendruomenių įgalinimo ir suaktyvinimo galimybes, kurios Lietuvoje yra itin reikalingos.
Pirmasis bandymas Lietuvoje jau prasidėjo Antalieptės bendruomenėje, Zarasų rajone, kur bendruomenės mokykla veiks kaip socialinės integracijos iniciatyva.
Europos Sąjungos indėlis į socialines inovacijas
Socialinės inovacijos tapo svarbiu prioritetu Europos Sąjungos programose, ypač „Europos horizonto“ programoje. Pavyzdys - projektas „Ekosisteminių socialinių sprendimų pokyčių centrai“ (angl. Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions, CHESS), kuriame Lietuva dalyvauja per Europos socialinio fondo agentūrą (ESFA). Projekto tikslas - išnaudoti socialinių inovacijų potencialą, gerinti jų praktinį taikymą ir skatinti bendradarbiavimą inovacijų ekosistemose Slovėnijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Graikijoje.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Projekto metu sutelktos įvairios organizacijos, dirbančios su migrantų integracija Lietuvoje, leido kurti naujas socialines inovacijas ir gilinti supratimą apie integracijos iššūkius bei galimybes. Vienas esminių sėkmės faktorių buvo skirtingų suinteresuotų šalių suvienijimas neformaliai aplinkai, sudarant galimybes kaupti tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimo grandines. Tokios dirbtuvės bus naudingos ir tolesniam migrantų integracijos programų kūrimui bei socialinių iššūkių sprendimui.
Socialinių inovacijų plėtra Lietuvoje ir iššūkiai
Lietuvoje socialinės inovacijos yra vis aktyviau vystomos, tačiau dažnai terminas vartojamas nevienodai ar netinkamai, ne visuomet siekiant sisteminio pokyčio. Vis dėlto yra pavyzdžių, kaip startuolis „Edukraftas“, perkeliantis ugdymo turinį į žaidimą „Minecraft“, leidžiantis mokytis žaismingai, ar „Mainletic“ - įrankis darbdaviams darbuotojų psichologinei sveikatai prižiūrėti. Taip pat ekologiška „CupCup“ daugkartinio naudojimo puodelių sistema verslams ir renginiams.
Didžiausias iššūkis startuoliams - suburti stiprią komandą ir išlaikyti bendrą užsispyrimą bei ambicingą tikslą. Socialinių inovacijų srityje reikalingas didesnis asmeninės atsakomybės prisiėmimas ir ryžtas žengti į priekį, net jei kelias sunkus ir reikalauja sisteminių pokyčių tiek valstybės, tiek visuomenės lygiuose.
Technologijų ir socialinių inovacijų sąveika yra neišvengiama, nes technologinė pažanga negali įvykti be socialinės pažangos. Socialinės inovacijos gerina gyventojų gerovę, reguliuoja socialinius santykius, skatina solidarų dalinimąsi ir ūkio tvarumą.
Magistrantūros programa „Socialinės inovacijos ir tyrimai“ Kauno technologijos universitete
Reaguodamas į socialinių inovacijų svarbą, KTU nuo šių metų siūlo naują magistro studijų programą „Socialinės inovacijos ir tyrimai“. Programa skirta suprasti socialinių inovacijų vertę ir kūrimo procesus Lietuvoje bei pasaulyje. Studijos vyksta anglų kalba, derinant gyvus ir nuotolinius užsiėmimus, ir suteikia modernias žinias apie pokyčių teorijas, socialinių inovacijų dizainą, prognozavimą bei sprendimų kūrimą.
Studentai įgyja praktinių gebėjimų spręsti socialinius iššūkius nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, mokosi analizuoti socialines problemas, kurti naujus sprendimus bei praktikuoti tyrimų metodus, taikant inovatyvias strategijas. Programa remiasi tarptautinių akademikų ir specialistų žiniomis iš Vokietijos, Airijos ir Ispanijos。
KTU išsiskiria šiuolaikišku požiūriu į socialines inovacijas ir suteikia studentams galimybę dirbti su realiais projektais. Magistrantai lavina kritinį mąstymą, tiriamos įvairios socialinės problemos, transportuojami tyrimai į praktinį taikymą versle, viešajame sektoriuje ir ne pelno siekiančiose organizacijose.
| Socialinių inovacijų taikymo sritys | Pavyzdžiai ir sritis |
|---|---|
| Pedagogika | Bendruomenės mokyklų modelis, ugdymo turinio inovacijos |
| Ekonomika | Socialiniai verslai, darbuotojų psichologinės sveikatos priemonės |
| Teisė ir socialinės paslaugos | Migrantų integracijos programos, socialinės įtrauktys |
| Aplinkosauga | Daugkartinio naudojimo depozito sistemos |
| Sveikata | Psichologinės sveikatos startuoliai |
| Kultūra ir darni plėtra | Socialinių bendruomenių aktyvinimas |
Todėl socialinės inovacijos ir jų tyrimai tampa kertiniais veiksniais siekiant tvaresnės, teisingesnės ir geresnės visuomenės ateities Lietuvoje ir už jos ribų.
tags: #socialines #inovacijos #mokslo #darbai