Valstybinės pensijos Lietuvoje skiriamos ir mokamos pagal aiškiai apibrėžtus kriterijus, kurie priklauso nuo asmens statuso, profesijos, nuopelnų ar patirtų sužalojimų, o socialinio draudimo pensijos - pagal sukauptą stažą ir įmokas. Kitaip nei „Sodros“ senatvės pensijos, valstybinės pensijos mokamos nepriklausomai nuo žmogaus mokėtų įmokų ar sukaupto stažo. Jos mokamos už žmogaus statusą ar profesiją.
Lietuvoje mokamos tokios valstybinės pensijos: I ir II laipsnio, I ir II laipsnio našlių ir našlaičių, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų valstybinės pensijos. Nuo 2026 m. pradžios VPB yra 74,28 euro.
I laipsnio valstybinės pensijos
Dėl pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis asmenys: kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą pripažintas kario savanorio teisinis statusas; kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė premija; ėję Seimo pirmininko, ministro pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko, Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas; kurie yra olimpinių žaidynių čempionai, paralimpinių žaidynių čempionai, kurčiųjų žaidynių čempionai.
Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 4 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai yra 297,12 euro (74,28 Eur x 4).
II laipsnio valstybinės pensijos
Dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis: motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę 5 ar daugiau vaikų (įvaikių); garbės donoras; asmenys, kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių statuso įstatymą pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas; olimpinių žaidynių prizininkai, paralimpinių žaidynių prizininkai, kurčiųjų žaidynių prizininkai, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 2 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai yra 148,56 euro.
Valstybinių pensijų našlių ir našlaičių pensijos
Jei sutuoktinis, mama, tėvas buvo I ar II laipsnio valstybinės pensijos gavėjas, jam mirus, į „Sodrą“ galima kreiptis dėl valstybinės našlių pensijos arba valstybinės našlaičių pensijos. Valstybinė našlių pensija 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio. Valstybinė našlaičių pensija yra 30 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Jeigu našlaičių yra daugiau, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., o bendra našlaičiais likusiems vaikams skirta pensija negali viršyti 80 proc. mirusiajam mokėtos valstybinės pensijos dydžio. Jei nėra asmenų, kuriems skiriama našlio valstybinė pensija, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., bendra našlaičiams mokamų pensijų suma negali viršyti 100 proc. mirusiajam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos
Nukentėjusiais pripažinti asmenys, jų našlės, našliai ar našlaičiai į „Sodrą“ gali kreiptis dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, jų našlių ar našlaičių pensijų skyrimo. Nukentėjusio asmens našlaičiai privalo pasirinkti ar norės gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją ar socialinio draudimo našlaičių pensiją. Nukentėjusio asmens našlė ar našlys gali gauti šias pensijas - valstybinę našlių pensiją ir socialinio draudimo našlių pensiją.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė (VPB). Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos gali būti nuo 1,1637 VPB iki 8 VPB arba nuo 83,9 euro iki 594,24 euro, priklausomai nuo to, kaip žmogus yra nukentėjęs. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos dydis yra 30 proc. mirusiam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos
Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi šie Lietuvos piliečiai: Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai; profesinės karo tarnybos kariai; Valstybės saugumo departamento sistemos ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai; prokuratūros pareigūnai; Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai; muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą; vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai.
Pareigūnų ir karių pensijai gauti užtenka 20-25 metų tarnybos stažo. Atleistiems dėl sveikatos arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, užtenka 5 metų stažo. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į tarnybos laiką pensijai skirti ir nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Mokslininkų valstybinės pensijos
Sulaukę senatvės pensijos amžiaus, netekę 60 proc. ar daugiau dalyvumo ir neturintys draudžiamųjų pajamų, gautų dirbant mokslinį darbą valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, gali pateikti „Sodrai“ prašymą dėl mokslininkų pensijos skyrimo. Už kiekvienus pilnus daktaro stažo metus mokama 10 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Už kiekvienus pilnus habilituoto daktaro stažo metus papildomai mokama dar 5 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės.
Mokslinio darbo stažo (daktaro stažo metų ir habilituoto daktaro stažo metų suma) metų skaičius x 10 proc. x valstybinių pensijų bazė + habilituoto daktaro stažo metų skaičius x 5 proc. x valstybinių pensijų bazė. Valstybinių pensijų bazė nuo 2026 m. sausio 1 d. - 74,28 euro.
Socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo atidėjimas ir didinimas
Pagal priimtus įstatymo pakeitimus, jei dėl senatvės pensijos žmogus nesikreipė ir jos negavo, būtų laikoma, kad senatvės pensijos skyrimas atidėtas. Tokiais atvejais jam išmokama pensija didėtų 8 procentais už kiekvienus pilnus metus, kai pensija priklausė, tačiau nebuvo mokama. „Įstatyme numatyta, kad šia tvarka galėtų naudotis bent minimalų stažą Lietuvoje ar Europos Sąjungos (ES) valstybėse, kuriose taikomi bendri reglamentai įgiję senjorai. Nuostata negaliotų tais atvejais, kai pensijos atidėjimo metu žmogus gavo kokią nors kitą valstybės mokamą socialinio draudimo pensiją ar šalpos išmoką”, - Eltai sakė įstatymo pataisų iniciatorius, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis. Nauja tvarka, jo nuomone, būtų labiau socialiai teisinga.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, nesvarbu kuriam laikui praėjus asmuo kreipiasi, pensija skiriama ir mokama ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių. „Jeigu žmogus pats užpildo prašymą atidėti pensijos mokėjimą, tuomet senatvės pensija didinama 8 procentais už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Tačiau jeigu žmogus tiesiog pamiršta kreiptis dėl pensijos - ji ne tik nedidėja, bet dar prarandama, nes parašius prašymą ją gauti po, tarkim, 18 mėnesių, bus sumokama tik 12 mėnesių dydžio pensijos suma“, - sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L. Kukuraitis. Jo pastebėjimais, į tokias situacijas dažniau patenka užsienyje gyvenantys senjorai, kurie yra įgiję teisę į senatvės pensiją Lietuvoje, tačiau dėl jos nesikreipia. Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms vieningai pritarė 86 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Naujas reguliavimas įsigalios nuo šių metų rugsėjo 1 d.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimas persikėlus gyventi į kitą valstybę (be sutarties)
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. I. 1. Valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo pensininkams, persikėlusiems nuolat gyventi į valstybę, su kuria Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinės sutarties dėl pensijų mokėjimo, tvarkos aprašas (toliau - Aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555; toliau - Pensijų įstatymas) 43 straipsniu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066; toliau - Nuostatai), 98 punktu ir nustato valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo pensininkams, persikėlusiems nuolat gyventi į valstybę, su kuria Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinės sutarties dėl pensijų mokėjimo ir kurioje jiems nėra taikomi 1971 m. liepos 5 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, persikeliantiems Bendrijoje, bei 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 574/72, nustatantis reglamento (EEB) Nr.
Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Fondo valdybos direktoriaus pavaduotojui Ričardui Kaminskui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) 43 straipsniu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 1. 2. 2.1. 2.2. 3. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Fondo valdybos direktoriaus pavaduotojui Ričardui Kaminskui.
Minimaliu stažu paskirtai pagal Pensijų įstatymą pensijai laikomas Pensijų įstatymo ir Nuostatų nustatytas minimalus stažas atitinkamos rūšies pensijai gauti. Minimaliu stažu maitintojo netekimo bei ištarnauto laiko pensijai, paskirtai pagal iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus, gauti laikomas pensijos skyrimo dieną galiojusių teisės aktų nustatytas reikalaujamas atitinkamos rūšies pensijai gauti darbo stažas, o jeigu ši pensija paskirta už mažesnį stažą - minimaliu stažu laikomas stažas, už kurį pensija paskirta. Minimaliu stažu iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo paskirtai senatvės pensijai laikomas Pensijų įstatymo nustatytas minimalus stažas senatvės pensijai (15 metų,) o jeigu senatvės pensija buvo paskirta už mažesnį stažą - minimaliu stažu laikomas stažas, už kurį pensija paskirta.
Pensininkams (išskyrus pensininkus, nurodytus šio Aprašo 8 punkte), persikėlusiems gyventi į Kitą valstybę, Lietuvoje paskirta pensija mokama, jeigu jie yra įgiję ne mažesnį kaip minimalų stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdami Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose arba jeigu yra reabilituoti politiniai kaliniai ar tremtiniai, dalį stažo įgiję neteisėto kalinimo metu arba tremtyje (Pensijų įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Pensininkui pranešus apie persikėlimą gyventi į Kitą valstybę arba Teritoriniam skyriui tokius duomenis gavus kitu būdu, Teritorinis skyrius nustato, ar pensininkas atitinka Aprašo 7 ar 8 punkte nustatytas sąlygas. Jeigu pensininkas neatitinka Aprašo 7 ar 8 punkte nustatytų sąlygų, pensijos mokėjimas jam nutraukiamas, o pensininkui pateikus atitinkamą prašymą, jam išmokama išvykimo mėnesio dydžio pensija už šešis mėnesius į priekį (Pensijų įstatymo 43 straipsnio 2 dalis).
Prašymą tęsti pensijos mokėjimą (pavyzdinė prašymo forma pateikta priede) pensininkas, persikėlęs gyventi į Kitą valstybę, pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai (toliau - Užsienio išmokų tarnyba) tiesiogiai arba per Teritorinį skyrių, Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą Kitoje valstybėje. Užsienio išmokų tarnyba, gavusi Aprašo 13 bei 14 punktuose nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas pareikalauja pensijos bylos iš Teritorinio skyriaus, mokėjusio pensininkui pensiją iki jam išvykstant į Kitą valstybę. Sprendimą dėl pensijos mokėjimo pratęsimo ar nepratęsimo per 30 kalendorinių dienų nuo paskutinio dokumento, būtino pensijos mokėjimui pratęsti, priima Užsienio išmokų tarnybos direktorius (jo pavaduotojas) ar jo įgaliotas kitas šios tarnybos valstybės tarnautojas. Sprendime turi būti nurodyti sprendimo teisinis pagrindas ir apskundimo tvarka.
Persikėlusiam gyventi į Kitą valstybę pensininkui pensijos, į kurią teisė yra išlikusi, mokėjimas pratęsiamas Pensijų įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje bei Nuostatų 73 ir 74 punktuose nustatyta tvarka nuo pensijos mokėjimo sustabdymo dienos, jei paskutinis pensijos mokėjimui pratęsti būtinas dokumentas gautas ne vėliau kaip per 3 metus nuo pensijos mokėjimo sustabdymo dienos, o priežastys, dėl kurių pensininkas pavėluotai kreipiasi dėl pensijos mokėjimo pratęsimo, yra laikytinos pateisinamomis. Jei toks dokumentas dėl pateisinamų priežasčių gautas vėliau nei po 3 metų nuo pensijos mokėjimo sustabdymo dienos, pensija išmokama už 3 metus nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, o pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo paskutinio dokumento, būtino pensijos mokėjimui pratęsti, gavimo dienos.
Pensininkas, kuriam persikėlus gyventi į Kitą valstybę tęsiamas Lietuvoje paskirtos pensijos mokėjimas, iki kiekvienų metų pabaigos turi atsiųsti (pateikti) Užsienio išmokų tarnybai Aprašo 14.1 ir 14.2 nurodytus dokumentus (teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas), o pensininkas, kuris persikėlė gyventi į Kitą valstybę - buvusią SSRS respubliką, papildomai turi atsiųsti (pateikti) Aprašo 14.3 punkte nurodytą pažymą. Šie dokumentai turi būti išduoti (dokumento kopija - patvirtinta) ne anksčiau kaip tų metų spalio 1 d. Šių dokumentų nustatytu laiku negavus, pensijos mokėjimas nuo ateinančių metų sausio 1 d. sustabdomas.
Jeigu pensininkas, kuriam šio Aprašo 12 punkte nustatyta tvarka pensijos mokėjimas buvo sustabdytas, dėl pensijos, į kurią teisė buvo išlikusi, išmokėjimo už laikotarpį, kuriuo gyveno Kitoje valstybėje, kreipiasi jau grįžęs gyventi į Lietuvą ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, jis turi pateikti Užsienio išmokų tarnybai (tiesiogiai arba per Teritorinį skyrių) rašytinį prašymą bei Aprašo 14.1-14.3 punktuose nurodytus dokumentus. Užsienio išmokų tarnybos direktorius (jo pavaduotojas) ar jo įgaliotas šios tarnybos valstybės tarnautojas per Aprašo 16 punkte nurodytą terminą priima sprendimą dėl pensininko teisės gauti pensiją už Aprašo 21 punkte nurodytą laikotarpį, nurodydamas sprendimo teisinį pagrindą ir apskundimo tvarką. Sprendimą Užsienio išmokų tarnyba išsiunčia pensininkui ir Teritoriniam skyriui.
Valstybinių pensijų bazė (VPB) ir pavyzdiniai dydžiai
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė (VPB). Nuo 2026 m. pradžios VPB yra 74,28 euro. Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 4 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai yra 297,12 euro (74,28 Eur x 4). Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 2 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai yra 148,56 euro. Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos gali būti nuo 1,1637 VPB iki 8 VPB arba nuo 83,9 euro iki 594,24 euro, priklausomai nuo to, kaip žmogus yra nukentėjęs.
| Pensijos rūšis | Formulė / VPB | 2026 m. suma (Eur) |
|---|---|---|
| I laipsnio valstybinė | 4 VPB | 297,12 |
| II laipsnio valstybinė | 2 VPB | 148,56 |
| Nukentėjusiųjų (min.) | 1,1637 VPB | 83,90 |
| Nukentėjusiųjų (max.) | 8 VPB | 594,24 |
| Našlių (valst. pensijos) | 20% bazinės | priklauso nuo bazės |
| Našlaičių (valst. pensijos) | 30% bazinės | priklauso nuo bazės |
Informacija šiame puslapyje atnaujinta 2026-05-21.
Pareiškėjams svarbūs praktiniai aspektai
Į „Sodrą“ gali kreiptis dėl I ar II laipsnio valstybinės pensijos, našlių ir našlaičių valstybinių pensijų, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių bei mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo. Nukentėjusio asmens našlaičiai privalo pasirinkti ar norės gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją ar socialinio draudimo našlaičių pensiją. Nukentėjusio asmens našlė ar našlys gali gauti šias pensijas - valstybinę našlių pensiją ir socialinio draudimo našlių pensiją.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, nesvarbu kuriam laikui praėjus asmuo kreipiasi, pensija skiriama ir mokama ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių. Pagal priimtus įstatymo pakeitimus, jei dėl senatvės pensijos žmogus nesikreipė ir jos negavo, būtų laikoma, kad senatvės pensijos skyrimas atidėtas.
Dienos aktualijos Nekilnojamasis turtas Orai Kalendorius Sveikata
tags: #socialinio #draudimo #pensiju #valstybiniu #pensiju #skyrimas