Dabartinė valstybinių socialinio draudimo pensijų sistema pradėjo veikti nuo 1995 m. sausio 1 d. Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis 1994 m. liepos 18 d. LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Pagal minėtus dokumentus skiriamos valstybinės socialinio draudimo senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos.
Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija - svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis. Šios pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžeto ir sudaro didžiausią šio fondo išlaidų dalį. 2001 m. antrojo ketvirčio duomenimis, Lietuvoje senatvės pensijų gavėjų buvo 636,3 tūkst. 89 proc. jų - nedirbantys pensininkai. Vidutinė nedirbančio pensininko senatvės pensija - 318,07 Lt. Pensinio amžiaus Lietuvos gyventojų dalis nuolat auga, dabar jų yra apie 20 proc.
Pensijos gavėjų skaičius dėl pensijos amžiaus ilginimo pastaruoju metu turi tendenciją mažėti. Dabartinės socialinio draudimo pensijų sistemos esminis bruožas ir skirtumas nuo ankstesnės yra tas, kad pensijos gavimas ir jos dydis priklauso nuo asmens socialinio draudimo stažo ir mokėtų į VSDF biudžetą socialinio draudimo įmokų. Kitaip sakant: neįpylęs - nesemsi! Todėl apie pensiją reikia galvoti nuo jaunų dienų.
Ar verta likti II pensijų pakopoje? SKAIČIUOKLĖ, anuitetai, online mokymai, Discordo grupė | #50
Senatvės pensijos skyrimo sąlygos
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją turi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi savanoriškuoju socialiniu pensijų draudimu. LR piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, turi teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją, jei tai numatyta tarpvalstybinėse sutartyse arba LR vyriausybės nustatyta tvarka.
Taip pat būtina atitikti šiuos kriterijus:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
- turi minimalų 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai gauti.
Senatvės pensijos amžius yra skirtingas vyrams ir moterims. Iki 1995 01 01 buvo 55 metai moterims ir 60 metų vyrams, nuo 1995 01 01 pensinis amžius buvo kasmet didinamas: moterims - 4 mėnesiais, vyrams - 2 mėnesiais. Nuo 2001-ųjų sausio 1 d. paspartintas pensinio amžiaus didinimas - vyrams ir moterims jis didinamas 6 mėnesius per metus iki tol, kol pasieks įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių: moterims 60 metų, vyrams - 62, 5 metų. Kaip rodo lentelių duomenys, vyrai nustatytą pensinį amžių pasieks 2003 m., moterys 2006 m. Šiemet senatvės pensijos amžius moterims - 57 m. ir 6 mėnesiai, vyrams - 61 m. ir 6 mėnesiai.
Minimalus pensijų draudimo stažas senatvės pensijai ir vyrams, ir moterims vienodas - 15 metų, o būtinasis stažas - skirtingas. Nuo 1995 m. kasmet reikalaujamas vieneriais metais didesnis būtinasis stažas, kol pasieks 30 metų vyrams ir moterims. Vyrai šį stažo reikalavimą jau pasiekė 1999 01 01, o moterys pasieks 2004 01 01. Šiemet išeinančioms į pensiją moterims būtinasis socialinio draudimo stažas - 27 metai, vyrams 30 metų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė