Valstybinis socialinis draudimas (VSD) yra valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis įstatymų numatytais atvejais yra (dalinai) kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių prarastos ar negautos pajamos. Dažnai kalbant apie VSD, omenyje turimos įmokos, kurias moka apdraustieji asmenys (darbuotojai) arba draudėjai (darbdaviai).
Dirbantiems pagal darbo sutartį, VSD įmokos yra atskaičiuojamos tiesiogiai nuo atlyginimo. Mokėdami šias įmokas, gyventojai įgyja teisę į įvairias socialinio draudimo išmokas, tokias kaip senatvės pensija, netekto darbingumo pensija, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokos.
Kas apskaičiuoja ir moka socialinio draudimo įmokas?
Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) apskaičiuoja, išskaičiuoja ir moka draudėjas nuo tos dienos, kai apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgiant į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą. Tai reiškia, kad įmokos pradedamos mokėti nuo darbo pradžios dienos.
Socialinio draudimo įmokas už valstybės tarnautojus, perkeltus ar išsiųstus į užsienio pareigas, moka valstybės institucija, iš kurios jie yra deleguoti. Šios įmokos mokamos iš institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
Taip pat socialinio draudimo įmokas už asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, sportininkus, atlikėjus, meno kūrėjus ar sportininkus apskaičiuoja ir sumoka draudėjas arba Fondo valdyba pagal atitinkamas taisykles bei terminus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinio draudimo įmokų tarifai ir apmokėjimas
VSD įmokų bendras tarifas dirbant pagal darbo sutartį yra 21,27 %. Šios įmokos apima pensijų socialinį draudimą, ligos socialinį draudimą, motinystės socialinį draudimą bei privalomąjį sveikatos draudimą.
Dirbant vykdant individualią veiklą pagal pažymą, VSD tarifas yra 12,52 %, o įmokos yra mokamos nuo 90 procentų apmokestinamųjų pajamų.
Lietuvoje socialinio draudimo įmokos yra privalomos ir mokamos tiek darbuotojo, tiek darbdavio. Darbdavys dažniausiai moka didesnę dalį įmokų, o darbuotojas - mažesnę. Pavyzdžiui, valstybinio socialinio draudimo įmoka Lietuvoje sudaro 34 %, iš jų darbdavis moka 31 % nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio, o darbuotojas - 3 %.
| Gyventojų kategorija | PSD įmokos tarifas nuo MMA |
|---|---|
| Žemės ūkio veikla, valdos ekonominis dydis ≤ 2 EDV | 3 % |
| Žemės ūkio veikla, valdos ekonominis dydis > 2 EDV, nesant PVM mokėtojui | 9 % |
| Individuali veikla (verslo liudijimas) | 9 % |
| Savarankiškai besidraudžiantys asmenys | 9 % |
Kaip mokamos socialinio draudimo įmokos individualių asmenų atveju?
Individualios įmonės moka įmokas už jų savininkus, mažosios bendrijos už jų narius, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos - už jų tikruosius narius, šeimynos - už šeimynos dalyvius nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Kiti savarankiškai dirbantys asmenys moka socialinio draudimo įmokas į Fondo sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki jos pabaigos.
Verslo liudijimus turintys asmenys įmokas moka už verslo liudijimo galiojimo laikotarpio kalendorines dienas. Jei asmuo dirba ne visą kalendorinį mėnesį, į mokėjimą galima įtraukti visą mėnesį pagal asmens prašymą, pateikiamą Fondo teritoriniam skyriui iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos terminų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Ūkininkų, kurių pajamos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ar kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, mėnesio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir sumokamos nuo Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos.
Asmenys, ketinantys įsigyti verslo liudijimus trumpesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, privalo iš anksto sumokėti įmokas už visą liudijimo galiojimo periodą. Įsigijus ilgesniam laikui, įmokos mokamos kartą per ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos.
Socialinio draudimo įmokų permokos ir jų panaudojimas
Socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų permokos suma pirmiausia įskaitoma padengti įmokų skoloms, žaloms, atsiradusioms dėl draudėjo kaltės, taip pat privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolai ir Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamoms mokesčių nepriemokoms ir baudoms. Jei skolų nėra, permoka įskaitoma kaip socialinio draudimo įmoka už būsimus laikotarpius arba, draudėjo prašymu, grąžinama.
Socialinio draudimo įmokų bazė ir skaičiavimas
Asmenų, verčiančiųsi individualia veikla, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 proc. jų apmokestinamųjų pajamų, apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu, neįskaitant privalomojo sveikatos draudimo ir kitų socialinio draudimo įmokų. Ūkininkų atveju bazė yra analogiška, tačiau apima specialias nuostatas ir minimalias ribas, priklausančias nuo jų ūkinės veiklos apimties ir pajamų.
Jei ūkininkų apmokestinamosios pajamos yra mažesnės už tam tikrą minimalų lygį arba jų nėra, bet turi neapmokestinamosios pajamos, socialinio draudimo įmokų bazė gali būti apskaičiuota iki 12 minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Socialinio draudimo įmokų nauda ir teisės
Mokėdami socialinio draudimo įmokas, apdraustieji asmenys įgyja teisę gauti valstybės paskirtas socialinio draudimo išmokas. Šios išmokos gali būti skirtos kompensuoti prarastas pajamas dėl įvairių draudžiamųjų įvykių, tokių kaip senatvė, netekta darbingumo, motinystės ir t. t.
Socialinio draudimo išmokos dažnai yra proporcingos ankstesnėms įmokoms ir darbo užmokesčiui, tačiau kai kurios, kaip privalomasis sveikatos draudimas, gali būti nesusijusios su įmokų dydžiu ir kompensuoja visas ar dalį sveikatos priežiūros išlaidų.
Socialinio draudimo istorija ir organizavimas
Socialinio draudimo sistemos ištakos siekia XIX amžiaus Europą, kai atsirado kolektyvinis socialinis draudimas kartu su profesinėmis sąjungomis. Valstybinis socialinis draudimas kaip privaloma sistema prasidėjo 1881 metais, kai Vokietijoje buvo įsteigta privalomojo ligos, invalidumo ir senatvės draudimo sistema, iniciuota kanclerio O. E. L. von Bismarcko.
Ši sistema vėliau plito kitose šalyse ir tapo pagrindu šiandieniniam socialinio draudimo modeliams, apimančioms įvairias draudimo rūšis, tokias kaip pensijos, sveikatos apsauga ir šeimos išmokos.
tags: #socialinio #draudimo #imoka #zodynas