Skaidrumo stoka, prasta komunikacija tarp institucijų, kategoriška interesų grupių kritika, koncentravimasis į reitingus ir užkulisinės intrigos - tokiais bruožais pasižyminčioje teisėkūros aplinkoje rengiamas naujas Lietuvos socialinis modelis. Net jei jo autoriai norėjo kaip geriau, panašu, kad viskas gali baigtis kaip visada. Dar nebaigtas, bet jau aukščiausių valstybės vadovų ir įtakingų ekspertų dėmesio bei kritikos sulaukęs projektas pradėtas praeitų metų vasarį, kai buvo pasirašyta sutartis tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ir Vilniaus universiteto (VU) su partneriais (Mykolo Romerio universitetu ir Socialinių tyrimu centru).
Kaip pasakojo SADM Darbo departamento direktoriaus pavaduotoja ir socialinio modelio kūrimo projekto vadovė Eglė Radišauskienė, pirmiausia Vidaus reikalų ministerija (VRM) kuravo „Viešųjų politikų reformų skatinimas“ programos priemonę, kurioje buvo patvirtintos finansuojamos veiklos. „Turėjome 2011 metais Seimo patvirtintas „Sodros“ reformos gaires. Iš jų kilo poreikis reformuoti pensijų sistemą. Po to nuspręsta kartu peržiūrėti ir užimtumo bei darbo santykių sritis. Taip atsirado projektas ir jam skirti 5 mln. litų. Numatyta, kad šios lėšos bus naudojamos moksliniams tyrimams atlikti“, - pasakojo pašnekovė.
Socialinio modelio parengimas yra tik viena šio projekto dalių. Antroji dalis - jo įgyvendinimo stebėsenos modelis, kurio viešasis pirkimas dar neatliktas. Socialinis modelis turėtų būti paruoštas trimis etapais: (1) tyrimai, (2) modelio sukūrimas, (3) teisės aktų parengimas. „Dabar esame antro etapo pabaigoje, ir jau ruošiami kai kurie teisės aktai. Vėliau ministerija turės juos aprobuoti, specialistai parengs papildomus aiškinamuosius raštus, lydinčiuosius bei poįstatyminius dokumentus. O tada bendra tvarka vyks derinimas su suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais. Galiausiai viską pateiksime Vyriausybei ir Seimui“, - LRT.lt dėstė E. A. Radišauskienė.
Poreikis parengti tokį projektą kilo dėl to, kad visą laiką kažkas taisoma fragmentiškai, niekas neįvertina, kokį poveikį, pavyzdžiui, darbo kodekso straipsnio pakeitimas turės socialiniam draudimui ar užimtumui, - sakė E. Radišauskienė. Kaip pavyzdį ji pateikė finansų krizės metu pratęstas darbo kodekso nuostatas dėl terminuotų darbo sutarčių: „Tikėjomės, kad tokių sutarčių padaugės, nes darbdaviai, reaguodami į krizės poveikius, galėtų žmones įdarbinti būtent pagal jas, bet to nebuvo. Tai reiškia, kad vieno straipsnio pakeitimas rezultato neduoda.“
Iš socialinį modelį rengiančių mokslininkų buvo reikalauta globalaus požiūrio - kad jų teikiamuose pasiūlymuose būtų sujungtos visos sritys. Projekte dirba mokslo elitas: VU su partneriais darbams atlikti paskyrė apie 40 darbuotojų, tarp jų - Teisės fakulteto dekanas, Darbo teisės instituto vadovas, Ekonomikos fakulteto docentas, Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius, Teisės fakulteto docentė, Socialinių tyrimų ir darbo instituto direktorius ir kiti. „Mes galvojome, kad jie iš tikrųjų yra mokslo elitas, jie specializuojasi tose srityse. Kas daugiau, jei ne jie galės mums pateikti geriausius pasiūlymus?“ - klausė E. Radišauskienė. Projekto darbe taip pat dalyvauja 14 SADM darbuotojų, kurie vertina pasiūlymus viso projekto kontekste.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Būtent dėl šios administravimo komandos SADM sulaukė daugiausiai kritikos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl to visą tyrimą pavadino „pinigų plovimu“. Tačiau E. Radišauskienė teigė, kad praktika, kai į pagalbą pasitelkiami mokslininkai, yra įprasta. „Ankstesnį darbo kodeksą taip pat rengė darbo grupė, kurią sudarė socialiniai partneriai, mokslo visuomenės atstovai. Tokį dokumentą paruošti nėra paprasta. Eilinis specialistas negalėtų to padaryti, tam reikia žinių, nes kiekviena nuostata turi būti pagrįsta, atliktas tyrimas“, - sakė ji. Ministerijoje guru nedirba, tačiau pastovios SADM komandos reikėjo, nes mokslininkai galėjo nežinoti tam tikrų ES reikalavimų, prižiūrėta, kad nebūtų nukrypimų, kad visos projekto dalys būtų integruotos ir teiktos atitinkamos pastabos bei pasiūlymai.
Šio projekto finansavimą atitinkamai vertino ir kritika dėl biudžeto naudojimo. Projektas remiamas Europos Socialinio fondo lėšomis, kurios padengė 85 proc. visos kainos, tad iš valstybės biudžeto socialinio modelio kūrimui skirta apie 473 tūkst. litų. Nors pradžioje buvo svarstyta nutraukti sutartis dėl abejonių, galiausiai nutarta, kad tai negalima nepažeidžiant teisės aktų. Premjeras Algirdas Butkevičius pastebėjo, kad mokslininkų pasiūlymų niekas įgyvendinti neplanuoja, bet vėliau pridūrė, kad jam jie dar nėra pristatyti, sprendimas bus priimtas tik po to. Tai dar vienas prastos komunikacijos tarp valstybės institucijų įrodymas.
Pagal projektą, pagrindinis principas - sistemos nuskaidrinimas, leidžiantis aiškiau suprasti pensijų kaupimo mechanizmus. „Norime įvesti paprastą apskaitos vienetų sistemą. Pagal ją, gyventojai pensijai kauptų visą gyvenimą“, - teigė T. Medaiskis. Pasisakant už pensijų reformą, jis pridūrė, kad reikia įvesti indeksavimo mechanizmą, kad pensijos būtų adekvačios ir stabilios finansiniu požiūriu. Taip pat siūloma bazinę pensijos dalį perkelti į valstybės biudžetą, dėl ko darbdaviams tektų mažiau mokėti Sodrai, o galėtų didinti atlyginimus. Tačiau būtini papildomi biudeto pajamų šaltiniai, galimi nauji mokesčiai arba geresnis esamų surinkimas.
Darbo kodekso pakeitimai - liberalizuoti. E. Radišauskienė teigė, kad sistema dabar nelanksčiai reaguoja į darbo rinkos pokyčius: 98 proc. darbo sutarčių yra neterminuotos. Mokslininkai siūlo leisti sudaryti terminuotas sutartis laisviau, tačiau jas reikėtų labiau apmokestinti, siekiant išvengti piktnaudžiavimo. Taip pat siūloma atsisakyti kai kurių neveikiančių nuostatų, pavyzdžiui, darbdavio iniciatyva atleisti darbuotoją, nors statistika rodo, kad dauguma darbuotojų išeina savo prašymu. Taip pat - trumpinti įspėjimo apie atleidimą laikotarpius, sumažinti išeitines išmokas, bet praplėsti nedarbo draudimo išmokų gavėjų ratą, ir liberaliau reglamentuoti darbo valandas, įvesti viršvalandžių apmokėjimą.
Projekto eigai įtakos turi vėlavimai. Galutinis modelis turėjo būti baigtas iki praėjusio lapkričio 30 d., ataskaita - iki sausio 15 d. E. Radišauskienė aiškino, kad VU su partneriais neįvykdė pareigų laiku, tačiau buvo įsitikinusi, kad tai padarys iki vasario 2 d. pabaigos. „Mes vėluojame, bet norime, kad viskas būtų atlikta kokybiškai. Dėl to dar nėra išmokėtos visos lėšos, bet viskas daroma taip, kaip numatyta teisės aktuose“, - teigė SADM atstovė.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Projektas laukia daug diskusijų su socialiniais partneriais ir kitomis institucijomis. Numatoma pradėti vasario pabaigoje ir trukti kelis mėnesius. Tada vyriausybė patvirtins galutinius sprendimus ir jie keliaus į Seimą. „Geriausiu atveju Seimą jis pasieks pavasario sesijos pabaigoje“, - sakė E. Radišauskienė. Šiame kontekste projektas prisidėtų prie daugelio Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo. Tačiau politologas T. Janeliūnas įsitikinęs, kad įstatymų pakeitimų įgyvendinimas priklausys nuo rinkimų laikotarpio, ir reformos gali sulaukti pasipriešinimo dėl mokesčių naujovių.
Kaip veikia socialinio modelio kūrimo procesas
- Etapas 1: tyrimai - įvertinti dabartines sistemas, jų poveikį užimtumui, socialiniam draudimui ir pensijoms.
- Etapas 2: modelio kūrimas - suderinti socialinį draudimą, užimtumo sritis ir darbo santykius su nauja sistema, kuri būtų aiški ir įgyvendinama per teisės aktus.
- Etapas 3: teisės aktų parengimas - parengti įstatymų pakeitimus bei lydinčius poįstatiminius dokumentus, derinti su suinteresuotomis institucijomis ir socialiniais partneriais.
Projektas reikalauja kruopštaus mokslo, teisės ir praktinių veiklos mechanizmų sujungimo. „Dalyvaudami viešųjų pirkimų procese, jie pateikė kainas pagal veiklas, ir mes nebežiūrime, kiek darbuotojų dirba vienoje ar kitoje veikloje. Sumokame tik galutinę kainą“, - paaiškino E. Radišauskienė. Tačiau lėšų išmokėjimai ir jų naudojimas turi būti skaidrūs ir aiškūs visuomenės akyse, kad būtų užtikrintas pasitikėjimas projektu.
Tačiau įvykiai išryškino svarbius klausimus dėl skaidrumo ir komunikacijos. Prezidentė pareiškė nuogąstavimus dėl lėšų panaudojimo, socialinis modelis susilaukė kritikos iš verslo asociacijų ir libertarianų organizacijų. E. Radišauskienė viliasi, kad galutiniai projekto rezultatai bus įvertinti adekvačiai ir išnagrinėti konstruktyviai.
Kalbant apie ateitį, premjerui jau pristatyti pasiūlymai dėl darbo kodekso, o T. Medaiskis tikisi teigiamos reakcijos ir mano, kad mokslininkų darbą nereikėtų tiesiog nešti į parlamento deputatus be išankstinių diskusijų. „Mūsų siūlymai yra racionalūs, ir aš tikiuosi teigiamos reakcijos. Žinoma, gali būti tam tikrų požiūrių skirtumų tarp mūsų rezultatų ir to, kas bus teikiama Seimui, bet nebūtinai mokslininkų darbą reikia į parlamentą nešti tiesiai“, - kalbėjo ekonomistas.
Ką siūloma dėl socialinio draudimo ir pensijų?
- Įvesti paprastą apskaitos vienetų sistemą, kad kiekvienas gyventojas aiškiai matytų surinktas ir sukauptas pensijas.
- Indeksavimo mechanizmas, kad pensijų dydis atitiktų ekonominę situaciją ir būtų finansiškai stabilus.
- Bazinę pensijos dalį perkelti į valstybės biudžetą, o darbdaviams mokėti mažiau „Sodrai“ ir skatinti didesnius atlyginimus.
- Atsisakyti kai kurių neveikiančių nuostatų darbo teisėje, liberalizuoti terminines sutartis su tinkamu apmokestinimu siekiant išvengti piktnaudojimų.
Taip pat svarstoma plėsti socialinio draudimo išmokų gavėjų ratą, trumpinti įspėjimo apie atleidimą laikotarpius, didinti nedarbo išmokas ir liberalizuoti darbo valandas bei viršvalandžių apmokėjimą. Daug diskusijų kelia mokesčių politika - galbūt įvedami nauji mokesčiai arba efektyvesnis surinkimas, o gal progresiniai mokesčiai, kurių idėja ilgainiui gali paveikti visuomeninę nuomonę.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Infografika: socialinio draudimo sistema Lietuvoje (schemos’d)
Seimo padėtis ir laukiamos diskusijos
Po galutinio socialinio modelio projekto patvirtinimo jis bus derinamas su socialiniais partneriais, kitomis valstybės institucijomis, o procesas gali užtrukti kelis mėnesius. Galutinis projektas turi būti pristatytas Seimui pavasario sesijoje, tačiau T. Janeliūnas atkreipia dėmesį į galimą nuosmukį dėl politinių sprendimų artėjant rinkimams. Politologas pabrėžia, kad socdemai gali būti linkę nesudėtingai įgyvendinti radikalių reformų, o visuomenės nepasitenkinimas dėl naujų mokesčių gali stabdyti tempo sparčiai didinti reformų žingsnius.
Nepaisant iššūkių, projektas atitinka kai kurias Vyriausybės programos nuostatas. E. Radišauskienė atskleidė, kad galutinis modelis, tikėtina, bus pristatytas vasario pabaigoje ir pradės kelionę per socialinius partnerius bei institucijas, o vėliau - į Vyriausybę ir Seimą. Ji pabrėžė, kad nors reformų įgyvendinimas užtruks ir reikalauja diskusijų, tai yra vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant aiškesnės, skaidresnės ir stabilios socialinės draudimo sistemos Lietuvoje.
Diskusijų laukimas ir ateities perspektyvos
SADM tikslas - sukurti socialinį modelį, kuris įgalintų visus socialinius komponentus dirbti kryptingai ir koordinuotai, užtikrintų skaidrumą ir realų poveikį darbo rinkai. Skaidrumo stokos ir komunikacijos trūkumų kontekste svarbu, kad galutinis modelis būtų grindžiamas aiškiomis nuostatomis, pagrįstomis tyrimais ir socialiniais partneriais. Atsižvelgiant į ekonominį kintamumą ir ES reikalavimus, reforma turi būti įgyvendinama atsakingai ir etapais, užtikrinant, kad darbo santykiai, užimtumas ir socialinis draudimas veiktų darniai.
tags: #socialinio #darudimo #kryptys #pletra