Rugsėjo 27 d. minėsime Lietuvos socialinių darbuotojų dieną. Ši profesija kilo XIX a. pab. Europoje ir JAV iš labdaringos veiklos, siekiant padėti silpniausiems visuomenės nariams - skurstantiems, ligotiems, senjorams, našlaičiams. Ilgą laiką socialinis darbas buvo religinių organizacijų veikla, paremta artimo meilės ir teisingumo principais. Šiandien socialiniai darbuotojai - specialistai, padedantys žmonėms įveikti sunkumus, mažinti atskirtį, skurdą ir smurtą, prisidedantys prie visuomenės psichologinės sveikatos. Jie dirba su vaikais, senjorais, negalią turinčiais asmenimis ir šeimomis, atsidūrusiomis sudėtingose situacijose.
Šiame straipsnyje nagrinėjami autizmo spektro sutrikimai (ASS), pabrėžiant asmens sveikatos svarbą, supratimą ir pagalbą žmonėms, turintiems šį sutrikimą, bei jų šeimoms. Straipsnyje remiamasi informacija, kurią pateikė šeimos, specialistai ir organizacijos, dirbančios su autizmo spektro sutrikimų turinčiais asmenimis.
Autizmo Spektro Sutrikimų Supratimas
Autizmas, pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams. Jam būdinga nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus. Psichopatologija pasireiškia visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.
Autizmo spektro sutrikimų požymiai gali pasireikšti labai skirtingai. Vienam asmeniui vienas požymis gali pasireikšti labai specifiškai ir stipriai, kitam būti nepastebimas. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimus, gali būti labai skirtingi. Už kiekvienos diagnozės, kokia ji bebūtų, yra žmogus, kuris nori būti suprastas ir priimtas.
Socialinės Sąveikos Sutrikimai
- Akių kontakto stoka
- Noro bendrauti ir kurti santykius stoka
- Nemokėjimas sukurti abipusių santykių
- Socialinių taisyklių nesupratimas
- Intuityvus bendravimo nepajutimas
- Kito žmogaus elgesio intencijų nesupratimas
Kalbinio ir Nekalbinio Bendravimo Sutrikimai
- Kalbos stoka
- Kūno kalbos, gestų stoka
- Sunkumai palaikant pokalbį
- Nesugebėjimas pasakoti
- Sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant
- Echolalijos
Elgesio Ypatumai, Priklausantys nuo Pomėgių, Ribotumų, Sensorinių Sutrikimų
- Ribotas interesų ratas
- Reikalavimas laikytis rutinos
- Susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan.
- Stereotipijos
- Sensoriniai sutrikimai
Šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, dažnai jaučia aplinkos smerkimą, nes jų vaikas elgiasi ne taip, kaip daugeliui įprasta. Dažniausiai tai, ko nepažįstame ir nesuprantame, sunku priimti, nes žmogus linkęs naujus dalykus aiškinti pagal jau turimą pasaulio suvokimą. Pavyzdžiui, jeigu žmogus įsivaizduoja, kad viešoje vietoje stiprių emocijų pliūpsnį reiškia neišauklėtas vaikas, jis dažnai net nebando suprasti, kas įvyko, o matomą situaciją interpretuoja būtent taip, kaip jam įprasta - tėvai neišauklėjo.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Tokiu būdu ir atsiranda nesupratimas, neretai virstantis smerkimu, kaip vaikas gali valgyti tik kažką specifiško, elgtis neįprastai arba kaip gali atsirasti stiprios emocijų iškrovos. Neretas aplinkinių priėmimas bei supratimas autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams ypač svarbus. Vaikai, turintys stiprių raidos sutrikimų, be išorinės pagalbos visuomenėje adaptuojasi sunkiai. ASS turintys vaikai dėl socialinių įgūdžių trūkumo, padidėjusio neproduktyvaus aktyvumo, impulsyvumo, mokymosi sunkumų, motyvacijos stokos ir kt. kliūčių neretai patiria neigiamą aplinkinių vertinimą bei izoliaciją.
Suaugusiųjų Autizmas
Suaugusiųjų autizmas gali paveikti įvairias gyvenimo sritis, įskaitant socialinę sąveiką, darbą, šeimą ir kasdienį funkcionavimą.
Socialinė Sąveika
Autizmo spektro sutrikimas gali turėti didelį poveikį socialinei sąveikai. Asmenys su autizmu gali patirti sunkumų kurti ir palaikyti draugystes, kurti romantinius santykius, bendrauti grupėse, suprasti socialinius signalus, interpretuoti kito žmogaus mintis ir jausmus, bei dalyvauti bendroje veikloje.
Darbas ir Karjera
Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos asmenų sugebėjimui integruotis į darbo aplinką ir sėkmingai bendradarbiauti su kolegomis. Gali būti sunkumų su komunikacija, bendravimu, tikslingomis diskusijomis, organizacija ir prisitaikymu prie pokyčių darbo aplinkoje.
Švietimas
Autizmo spektro sutrikimas gali turėti poveikį švietimo procesui ir mokymuisi. Asmenims su autizmu gali būti sunku susitelkti, bendrauti su mokytojais ir bendraamžiais, suprasti užduotis arba prisitaikyti prie aplinkos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kasdieninis Gyvenimas
Įvairūs kasdienio gyvenimo aspektai, tokie kaip tvarkaraščio laikymasis, asmeninė higiena, maisto ruošimas arba pirkimas, taip pat gali būti paveikti autizmo spektro sutrikimo.
Sveikata ir Gerovė
Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos fizinės ir psichinės sveikatos būklei. Kai kurie suaugusieji su autizmu gali turėti specifinių sveikatos problemų, taip pat gali kilti iššūkių susijusių su susidūrimu su stresu arba depresija.
Suaugusiųjų Autizmo Diagnozė
Suaugusiųjų autizmo diagnozė dažnai yra iššūkis, nes simptomai gali būti subtilesni arba gali būti painiojami su kitais psichiniais ar neurologiniais sutrikimais. Diagnostikos procesas apima:
- Pradinis įvertinimas: Išsamus klinikinis interviu, kurio metu gydytojas ar specialistas pabandys suprasti asmens ankstesnę vystymosi istoriją, socialinės sąveikos įgūdžius, komunikacijos įgūdžius ir elgesio ypatybes.
- Simptomų vertinimas: Gydytojas arba specialistas įvertins asmenį dėl autizmo spektro sutrikimo simptomų, įskaitant socialinę sąveiką, komunikacijos įgūdžius, įpročius ir interesus, taip pat sensorinį jautrumą.
- Tyrimai ir testai: Gali būti naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui, klausimynai ir struktūruoti testai, norint įvertinti autizmo simptomus ir nustatyti jų sunkumą.
- Išsamesnės diagnozės išvados: Po visų duomenų rinkimo ir įvertinimo specialistas gali padaryti išsamesnę išvadą. Tai gali padėti nustatyti autizmo spektro sutrikimo požymius, jų sunkumo lygį ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnio gydymo ar terapinės intervencijos.
- Išsamus vystymosi istorijos įvertinimas: Svarbu atlikti išsamią asmens ankstesnės vystymosi istorijos analizę, kad būtų galima suprasti, ar yra buvęs bet koks raidos atsilikimas ar kitos problemos, kurios gali būti susijusios su autizmo spektro sutrikimu.
- Kitų galimų diagnozių atmetimas: Gydytojas ar specialistas taip pat turėtų atmesti bet kokias kitas galimas priežastis, kurios gali paaiškinti asmens simptomus, pvz., depresija, nerimo sutrikimai ar kita psichinė būklė.
Pagalba Autizmo Spektro Sutrikimų Turintiems Asmenims
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Ergoterapija
- Kasdienio gyvenimo įgūdžiai: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis turinčiais autizmo spektro sutrikimą, kad padėtų jiems įgyti ir tobulinti kasdienio gyvenimo įgūdžius, tokius kaip maisto ruošimas, asmeninė higiena, darbo ir laisvalaikio veiklų palaikymas.
- Sensorinė integracija: asmenys su autizmu dažnai patiria jautrumą tam tikroms sensorinėms stimuliacijoms.
- Socialiniai įgūdžiai: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems plėsti socialinius įgūdžius, bei skatinti bendravimą, empatiją, gebėjimą kurti draugystes ir palaikyti santykius su aplinkiniais. Tai gali būti daroma per struktūruotas veiklas ir vaidmenų žaidimus, taip pat išgyvenant terapinį santykį su ergoterapeutu.
- Veiklų (užimtumo) terapija: ergoterapeutas gali padėti suaugusiems autizmo spektosutrikimą turintiems asmenims rasti ir išlaikyti darbą ar veiklas, kurie atitiktų jų gebėjimus ir poreikius. Tai gali reikšti ir darbo vietos pritaikymą, mokymąsi tinkamai atlikti gaunamas užduotis, bendradarbiauti su kolegomis ir vadovais bei tinkamą reakciją į darbo aplinkos pokyčius.
- Elgesio valdymas: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems suprasti ir valdyti savo elgesį bei reakcijas, įskaitant emocinę savireguliaciją, streso valdymą ir konfliktų sprendimą.
- Rutina ir struktūra: ergoterapeutas gali padėti suaugusiems asmenims su autizmu sukurti ir palaikyti stabilų gyvenimo ritmą ir struktūrą, kad būtų lengviau tvarkytis su kasdieniniais iššūkiais ir pokyčiais.
Kiti Pagalbos Būdai
- Ankstyvoji pagalba: Ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai.
- Taikomosios elgesio terapijos (ABA) metodai: Efektyvus ankstyvame amžiuje taikomas metodas, kuris pagerina ASS vaikų elgesį, komunikaciją, sprendžia kitas problemas.
- Vaistai: Nors nėra vaistų, kurie galėtų išgydyti autizmą, gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai.
- Psichologinės ir pedagoginės priemonės: Svarbiausias tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas.
- Alternatyvios terapijos: Delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos.
Gyvūnai Socialiniame Darbe
Esame įpratę, kad Lietuvoje socialiniai darbuotojai konsultuoja žmones, o ne dirba gyvūnų terapeutais. Tačiau taip yra ne visame pasaulyje. Yra šalių, kuriose galima tapti socialiniu darbuotoju veterinarijos srityje. Šunys, katės, arkliai, triušiai, jūros kiaulytės, delfinai, kiti smulkūs gyvūnai - pasitelkiami siekiant užmegzti ryšį su klientu, pagerinti jo fizinę, emocinę ir socialinę gerovę.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Tai, kad veiklos su gyvūnais gali būti naudingos socialiniame darbe - įrodyta įvairiais tyrimais. Sutiksite, kad gyvūnai kasdieniniame gyvenime teikia džiaugsmo ir prasmės. Pamačius katę ar šunį, ne vienas nusišypso, pakyla nuotaika, mezgasi pokalbiai. Pastebėta, kad bendravimas su gyvūnais mažina stresą, nerimą, depresiją.
Šuo, katinas ar jūsų kiaulytė nuima pirmojo susitikimo stresą. Bendravimas su gyvūnais lavina socialinius įgūdžius: žmogus kalbasi su šunimi, stebi jo emocijas, taip mokosi empatijos, įsiklausymo į gyvūno poreikius. Ne vienam po kaniterapijos seansų grįžta motyvacija veikti, siekti tikslų ir įveikti sunkumus. Tai itin svarbu žmonėms, kurie kovoja su nepilnavertiškumu, socialine atskirtimi ar priklausomybėmis. Be to, stebint, kaip žmogus bendrauja su gyvūnais, daug galima apie jį pasakyti.
Lietuvoje žinomos kelios užsiėmimų su gyvūnais rūšys ir visos jos naudojamos socialiniame darbe, deja, labai fragmentiškai ir ne pačių socialinių darbuotojų, o gyvūnų dresavimo specialistų.
- Kaniterapija - bendravimas su šunimis. Šunys dažnai naudojami dėl savo draugiškumo, gebėjimo greitai užmegzti ryšį su žmonėmis ir įvairių įgūdžių, kurių galima išmokyti.
- Feliterapija - užsiėmimai su katėmis.
- Hipoterapija - terapija su arkliais. Šie užsiėmimai ypač naudingi fizinei reabilitacijai ar vaikams, turintiems motorikos sutrikimų, nes jojimas padeda stiprinti raumenis, gerinti koordinaciją ir pusiausvyrą.
- Bendravimas su delfinais.
Gyvūnų dresavimo specialistai tikrai yra puikūs ekspertai, bet jų trūksta - šiuo metu visoje Lietuvoje jų turime tik 14.
Ar realu, kad Lietuvos mokyklose dirbantys socialiniai darbuotojai savo kabinete laikytų, pavyzdžiui, papūgėlę, vėžliuką ar žiurkėną? Yra šalių, kuriose tai yra norma, tuo tarpu Lietuvoje vis dar reikia kovoti su stigmomis bei įsitikinimu, kad „šuns vieta yra būdoje“. Ne veltui JAV netgi galima įgyti specialybę - socialinis darbas veterinarijoje.
Jei užsienio šalyse užsiėmimai su gyvūnais jau laikomi naujausiu ir inovatyviu metodu socialiame darbe, deja, Lietuvoje tai kol kas itin tolima vizija. Trūksta aiškių teisinių gairių ir reglamentų, kurie apibrėžtų gyvūnų terapijos taikymą socialiniame darbe.
Žinoma, gyvūnų terapijai yra reikalingas finansavimas, kad būtų galima įsigyti ir prižiūrėti terapinius gyvūnus, apmokyti specialistus ir užtikrinti terapijos kokybę. Trūksta ir specializuotų mokymo programų bei kursų, skirtų gyvūnų terapijos specialistams rengti. Tai reiškia, kad šiuo metu socialiniai darbuotojai ir gyvūnų terapeutai neturi pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų efektyviai taikyti šį metodą.
Galiausiai, svarbu užtikrinti, kad terapijoje dalyvaujantys gyvūnai būtų tinkamai prižiūrimi ir jų gerovė būtų nuolat stebima.
Nepaisant šių iššūkių, Lietuvoje yra tam tikrų iniciatyvų, kurios siekia plėtoti gyvūnų terapiją. Pavyzdžiui, Lietuvos jūrų muziejus ir kitos organizacijos vykdo projektus, skirtus gyvūnų terapijos metodikų kūrimui ir taikymui. Taip pat yra mokymų, susijusių su kaniterapija ir hipoterapija.
Veterinarijos srities socialinių darbuotojų poreikis kitose šalyse auga, šie specialistai tampa vis labiau pripažįstami kaip labai naudingi, siekiant užtikrinti gerą žmonių ir gyvūnų sąveiką, saugią ir sveiką aplinką visoms žmonijos gyvybės rūšims.
Sėkmės Istorija
Žemiau pateiktą istoriją parašė Rita Jonelinė, patyrusi socialinė darbuotoja.
„Savo darbe gana dažnai susiduriu su asmenimis, kurie turi psichinę negalią. Maždaug prieš trejus metus pradėjau dirbti su Laura (vardas pakeistas), kuri augina du sūnus - Tomą ir Marių (vardai pakeisti). Laura turi psichinę negalią, jos darbingumas tik 25 procentai. Sūnus Tomas taip pat neįgalus, jam nustatytas lengvos formos autizmo spektro sutrikimas. Su berniuku labai sunku bendrauti, sunkiai prisileidžia svetimus žmones. Pirmi mano susitikimai su šia šeima vyko netvarkingame bute, kuriame bjaurus kvapas, aplinka nemaloni, slegianti. Oras slogus, nes buto langai nebuvo atidaryti jau turbūt seniai. Laura visiškai nenorėjo bendrauti. Ji buvo išsigandusi, nepasitikinti nei vienu žmogumi. Dažnai eidama pas ją aš jausdavau nerimą, baimę, jaudulį. Galvojau, ką reikės sakyti, kaip bendrauti, kaip užmegzti ryšį, kad jos neišgąsdinčiau. Būdavo, kad ji dažnai neįsileisdavo, nenorėdavo kalbėti, dažniausiai atsakydavo tik „Taip“ arba „Ne“.
Kadangi jau daug metų savivaldybėje buvo priimtas sprendimas, kad tokiais atvejais pinigais klientas vienas negali disponuoti, tik su socialiniu darbuotoju, šeimai reikėdavo nupirkti maisto produktus, sumokėti mokesčius, pasirūpinti jų rūbais, avalyne, kitais svarbiausiais daiktais ir paslaugomis. Žodžiu, man teko nuolat rūpintis visais šeimos poreikiais, sutvarkyti dokumentus, pašalpas, kompensacijas, esant reikalui, nuvežti pas gydytoją ar patikrinti vaikų sveikatą. Laura buvo pripratusi, kad už ją viskas yra sutvarkoma, jautėsi visiškai „neįgali“, nesprendė savo problemų, buvo praradusi atsakomybę už save ir savo vaikus. Taip pat buvo atsiradusi priklausomybė alkoholiui, kurį ji vartodavo su kaimynu.
Mums bendraujant su ja pamažu pajaučiau, kad Laura nori vis daugiau kalbėtis. Ji papasakojo apie savo šeimą, kurioje užaugo, patirtus išgyvenimus. Berniukai taip pat labiau ėmė pasitikėti manimi. Prireikus jie ateidavo į seniūniją patys. Po truputį Laurai pradėjau suteikti galimybių pačiai bandyti rūpintis visais šeimos poreikiais, buitimi, mokesčiais. Ji buvo labai nustebusi, ateidavo tartis, ar gerai padarė tą ar aną. Praėjus dar truputį laiko įsitikinau, kad Laura kuo puikiausiai gali pasirūpinti pati savo šeima. Pasirodo, kad jos ta negalia nėra tokia baisi, kad moteris visiškai nesuprastų apie kasdienius poreikius ar vaikų priežiūrą, nesugebėtų jais pasirūpinti.
Šiai dienai lankausi Lauros namuose daug rečiau, o ir namai visai kitokie. Juose didžiuliai pasikeitimai. Butas nuo to, kuriame lankiausi pirmą kartą, skiriasi kaip diena nuo nakties. Suremontuotas, nupirkti nauji baldai. Už tai ačiū Lauros broliui, labdaros organizacijai „Tikėjimas, Viltis ir Meilė“. Pati Laura taip pat buvo šiek tiek susitaupiusi. Ji pati labai pasikeitusi: pradėjo puoštis, bendrauti su seserimi ir broliu. Visas savo ir sūnaus Tomo neįgalumo pašalpas gauna į savo rankas. Pinigais ji disponuoja pati. Išmokas vaikams taupome seniūnijoje, už jas perkame malkas žiemai, kitiems nenumatytiems pirkiniams.
Sūnus Tomas mokosi 10 klasėje. Jam sunku su bendravimu, bet kaimo bendruomenėje, mokykloje visi berniuką žino, jį priima tokį, koks jis yra. Tomas yra įstojęs į Šaulių sąjungą, dažnai vyksta į įvairias iškylas, žygius, mėgsta muziką, turi draugų. Marius mokosi 8 klasėje, jis taip pat aktyviai sportuoja, lanko įvairius būrelius mokykloje. Abu broliai būna visur kartu.
Šeimoje lankausi daug rečiau, Laura dažnai skambina, taip pat užeina pas mane į seniūniją, kai tik eina pro šalį, pasitariame, pasikalbame. Keletas dalykų patraukia mūsų dėmesį trumpai apibūdintame santykyje tarp klientės Lauros, turinčios specialiųjų poreikių, ir socialinės darbuotojos Ritos. Iš Lauros pozicijos kontaktas yra priverstinis dėl jos negalios. Galime nuspėti, kad Laura per savo gyvenimą sutiko daug skirtingų socialinių darbuotojų ir kitų specialistų, kurie jai pasakydavo, ką daryti ir ko nedaryti. Laura buvo visiškai priklausoma nuo paslaugų teikėjų. Dažniausiai sprendimai buvo priimami specialistų.
Rita teksto pradžioje aiškiai parodė, jog turi kitokį požiūrį: „Savo darbe gana dažnai susiduriu su asmenimis, kurie turi psichinę negalią. Man tai didžiulis iššūkis, nes labai svarbu suprasti žmogų, kuris mąsto kitaip, kitoks jo supratimas.”. Kitais žodžiais tariant, ji domisi savo klientu ir suvokia, jog kiekvienas asmuo yra skirtingas. Toks individualus kito asmens suvokimas ir jo požiūrio į pasaulį priėmimas yra sudėtingas ir nelengvas procesas. Tam reikia laiko. Aukščiau pateiktas Ritos sakinys iliustruoja, jog ji neturi išankstinės nuomonės apie kitą asmenį, ką jis/ ji turėtų daryti, kaip jis/ ji turėtų jaustis ir gyventi. Ritai Laura nėra tik negalia. Pirmiausia ji mato žmogų. Rita su Laura bendrauja atvirai ir su tam tikru žmogišku smalsumu: „Kaip Laura mato ir patiria savo pasaulį? Dėl savo ankstesnės patirties Laura į Ritos pastangas reagavo įtariai. Reikėjo laiko įveikti įtarumą. Taip pat reikėjo imtis mažų žingsnelių, kad jos suprastų viena kitą ir pasitikėtų. Laura suvokė, kad Rita pasitiki ja, kai: „Laurai pradėjau suteikti galimybių pačiai bandyti rūpintis visais šeimos poreikiais, buitimi, mokesčiais”. Veiksmai labiau atskleidžia nei žodžiai!
Gale savo pavyzdžio Rita reflektavo ir atsakė į įžangoje iškeltus klausimus: „Kas yra socialinio darbo pagrindas ir esmė? „Socialinio darbuotojo darbe labai svarbus santykio kūrimas. Visų pirma man pradėjus dirbti socialinį darbą buvo užduotis įsiklausyti į žmogų, suprasti koks yra pasaulis, supantis tą žmogų. Manau, kad tvirto ryšio, abipusio supratimo sukūrimas yra pagrindinis socialinio darbuotojo tikslas. Socialinis darbuotojas turi įgalinti klientą, nes tai - veikla, kuri įgalina šeimas, padeda įveikti problemas, o ne daro viską už jį. Tai padaryti galima po truputį, dirbant mažais žingsneliais.
Rita mini socialinio darbuotojo požiūrio ir įgūdžių temą. Iš to, kaip ji aprašė situaciją, mes galime susidaryti įspūdį, kad organizacijoje, kurioje ji dirba, jai suteikiama laisvė ieškoti geriausio sprendimo, tinkančio jos klientui. Tai labai svarbu, kadangi ne tik socialinis darbuotojas turi būti atviras su klientu. Socialinis darbuotojas taip pat turi jausti atvirumą. Socialinis darbuotojas jaučiasi „suspaustas” tarp kliento ir valdžios, kai nepasitikima jo kompetencija, įgūdžiais ir veiksmais. Taip atsitinka kai įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai vienpusiškai nuleidžiami „iš viršaus” su labai detaliais nurodymais, kaip socialinis darbuotojas turėtų elgtis. Kai socialinis darbuotojas bijo būti vadovų ar kontroliuojančių institucijų apkaltintas dėl pažodinio poįstatyminių aktų, veiksmų įgyvendinimo, jam tampa sudėtinga iš tikro klausytis kliento ir įgalinti jį. Taip atsitinka tuomet, kai socialinis darbuotojas priverstas imtis veiksmų, kurie labai detaliai aprašyti valdžios institucijų įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose. Jei socialinis darbuotojas bus priverstas taip daryti, jis negalės iš tikrųjų klausytis savo kliento ir jį girdėti. Vienintelis socialinio darbuotojo interesas ir rūpestis bus, ar jis teisingai įgyvendina įstatymus ir elgiasi pagal nurodytas taisykles.
Asmuo negali būti įgalintas, jei nesidomima jo savybėmis, stiprybėmis, praeitimi, aplinka, įgūdžiais ir individualiais poreikiais. Taip negalėsime padėti klientui pagerinti jo situacijos. Tarp valdžios institucijų ir socialinių darbuotojų užblokuojamas dialogas, negalima diskutuoti apie problemas, kurios yra praktikoje, kai nėra tikima socialinio darbo specifika, kompetencijomis ir socialinis darbas nėra vertinamas rimtai.
Kreipimasis į Specialistus
Kreipimasis į specialistus dėl autizmo spektro sutrikimo įtarimo yra svarbus žingsnis siekiant gauti reikiamą pagalbą ir supratimą.
tags: #socialinio #darbuotojo #veiklos #su #autistais