Socialinis darbas išgyvena tam tikrą pakilimo laikotarpį. COVID-19 parodė, kad ši profesija yra būtina užtikrinti gyvybinėms valstybės funkcijoms - jau nebėra dvejojančio žmogaus, kad taip yra. Anksčiau kalbėdavome tik apie mokytojus, gydytojus, beveik niekada neminėdavome socialinių darbuotojų. Manau, dabar situacija keičiasi. Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių rinktųsi šią profesiją - ne tam, kad tiesiog reikia kažkur įstoti, bet kad tai būtų ir gerbtina, ir labai stipriai iš pašaukimo ateinanti profesija“, - socialinio darbo studijų svarbą pabrėžė LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kuri viešėdama Vytauto Didžiojo universitete (VDU) aptarė socialinės politikos pokyčius Lietuvoje.
Socialinis darbas - veikla, skirta padėti žmonėms, šeimoms ir bendruomenėms spręsti socialines problemas, susidoroti su sunkumais, stiprinti atsparumą iššūkiams, ugdyti jų savarankiškumą, atsakomybę. Šios profesijos atstovai prisideda sprendžiant opias visuomenės problemas, tokias kaip smurtas artimoje aplinkoje, socialinė atskirtis, skurdas, priklausomybės ir kiti sunkumai, su kuriais susiduria žmonės, patekę į sudėtingas gyvenimiškas situacijas.
Magistrantūros studijų programos skirtos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir gebėjimo jas analizuoti bei taikyti. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypčių grupės magistro laipsnis. Magistrantūros studijų trukmė - 1-3 metai.
Socialinio Darbo Magistro Studijų Programa VDU
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) siūlo platų spektrą įvairių studijų programų: tarpdisciplininių, jungtinių, dvigubo diplomo su užsienio partneriais, studijų programų, vykdomų anglų kalba, programų, vykdomų Kaune bei Vilniuje, ir kitų studijuojančiojo ir darbo rinkos poreikius atitinkančių studijų programų. Visas studijų programas rasite Magistrantūros studijų programų kataloge. Prašymų priėmimas į magistrantūros studijas bus vykdomas internetu epasirasymas.vdu.lt. Informaciją apie 2025 m.
Socialinio darbo magistro studijų programoje mokysitės inovatyvių socialinio darbo su šeima modelių, gilinsitės į socialinio darbo teoriją, pažinsite žmogaus teisių taikymo galimybes socialinio darbo praktikoje, asmens ir šeimos konsultavimo, grupės terapijos būdus, susipažinsite su socialinio darbo supervizija, atliksite socialinio darbo tyrimus. Taip pat galėsite daugiau sužinoti apie jus dominančias temas iš pasirenkamųjų dalykų sąrašo: nuo patirties psichologijos, žmogiškųjų išteklių vadybos iki socialinės gerontologijos. Įgytos žinios jums leis konsultuoti asmenis ir šeimas, vesti įvairias grupes, organizuoti ir vadovauti socialinio darbo veiklai, vykdyti tyrimus, įgyvendinti projektus ir programas, įtakoti socialinę politiką, inovatyvių socialinių programų ir paslaugų kūrimą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė VDU. Adobe Stock nuotr.
Studijų Tvarkaraštis ir Individualūs Planai
2025-2026 m.m. Bakalauro ir vientisųjų studijų 2026 m. VDU studentai patys susidaro individualius studijų planus (užsiėmimų tvarkaraščius), vadovaudamiesi savo studijų programa ir Studijų reguliamino reikalavimais. Nuolatinės studijų formos studentai privalo per semestrą pasirinkti studijuoti studijų dalykus, kurių apimtis turi būti ne mažesnė kaip 24 ir ne didesnė kaip 36 kreditai. Vienerių studijų metų apimtis 60 kreditų. Ištęstinės studijų formos studentai privalo per semestrą pasirinkti studijuoti studijų dalykus, kurių apimtis turi būti ne mažesnė kaip 14 ir ne didesnė kaip 26 kreditai.
Paskutinį kartą atnaujinta:2025-04-17
Kodėl Verta Rinktis Socialinio Darbo Studijas VDU?
Atpažįstant šios profesijos svarbą, VDU studentams siūlo unikalią, vienintelę Lietuvoje tokio pobūdžio bakalauro studijų programą - „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“.
Pasak VDU Socialinio darbo katedros vedėjos, docentės dr. Rasos Naujanienės, socialiniai darbuotojai kartu su kitais specialistais teikia psichosocialinę pagalbą - padeda išgyvenantiems įvairias krizes, patyrusiems emocines traumas dėl ligų, netekties, skyrybų ir kitų įvykių. Tai plati profesija, apimanti tiek psichosocialinę pagalbą žmonėms, patiriantiems socialinę riziką, sergantiems priklausomybėmis, vaikus globojančioms šeimoms, bausmę atliekantiems asmenims, žmonėms su negalia ir kitiems, tiek žmogaus teisių užtikrinimo praktikas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Socialiniams darbuotojams svarbu motyvuoti žmones priimti psichologų, psichiatrų ir kitų specialistų pagalbą, įgalinti juos siekti pokyčio. Be to, socialinis darbas skatina asmeninę atsakomybę ir savarankiškumą, padeda žmonėms tapti savimi pasitikinčiais ir kurti stipresnę, tvaresnę visuomenę. Todėl ši profesija yra labai svarbi Lietuvos visuomenės gerovei ir plėtrai“, - teigia doc. dr. R. Naujanienė.
Pašnekovės teigimu, socialinį darbą rinktis turėtų tie, kuriems tai kartu yra ir pašaukimas. „Būti socialiniu darbuotoju reiškia turėti stiprius tarpasmeninius santykius, empatiją, kantrybę ir norą padėti kitam žmogui. Tai yra itin atsakinga profesija, kuri reikalauja nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo. Kaip ir kiekviena pagalbą žmogui teikianti profesija, socialinis darbas yra kartu ir pašaukimas. Svarbiausia, ją turi rinktis žmogus, kuris nori padėti kitam žmogui ir kuriam nesvetimas socialinis jautrumas bei žmogaus teisių užtikrinimas“, - paaiškina mokslininkė.
Vaikų gerovės centre „Pastogė“ dirbantis Marius Rišys Vytauto Didžiojo universitete baigė socialinio darbo magistrantūros studijas. Jo teigimu, svarbiausias įgūdis šios srities darbuotojams - gebėjimas įsiklausyti. „Socialinis darbas nėra tik dokumento tvarkymas, formalių dalykų užpildymas ar žmogaus nukreipimas eiti viena ar kita kryptimi. Tai pirmiausia žmogaus išklausymas, pagalba susitvarkyti su emocijomis, kurios jį slegia šią minutę, padėti jam suprasti, kaip jis atsidūrė dabartinėje padėtyje, ir kad jam reikalinga pagalba“, - sako jis.
M. Rišys pažymi, jog įsiklausymas ir buvo vienas iš didžiausių privalumų, kuriuos jam suteikė studijos. Ne mažiau naudos davė ir tarptautiškumas: galimybė lankyti dėstytojų, atvykusių iš JAV, Švedijos ir kitų šalių, paskaitas, bendrauti su studentais užsieniečiais, praplėsti akiratį apie reiškinius, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti, tačiau iš tiesų turi sudėtingas, rimtas priežastis.
Tai, ką mes matome dabar, yra tiktai pasekmė. Jei norime suprasti, kas žmogui nutiko, kodėl jis atsidūrė bėdoje, reikia klausyti jo istorijos, pažinti viską iš kito kampo. Studijos tai ir suteikė - įsiklausymo įgūdį, gebėjimą konsultuoti, pažvelgti plačiau“, - sako M. Rišys, kuriam centre „Pastogė“ pradžioje teko itin sudėtingas darbas - dirbti su socialinės rizikos šeimomis ir padėti joms susigrąžinti vaikus, spręsti priklausomybės, smurto ir kitas problemas.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
„Būdavo ir labai sėkmingų istorijų. Būna, kad praėjus penkeriems metams klientai susiranda ir sako „Ačiū, kad padėjote išlipti iš priklausomybės liūno“, o tu jau pamiršęs buvai, kad toks atvejis buvo. Tai džiugindavo“, - šviesesnę darbo pusę prisimena VDU absolventas.
Kita darbo pusė - mokymai būsimiems globėjams Šiuo metu jis dirba su žmonėmis, kurie globoja vaikus, konsultuoja globėjus ir jų globojamus vaikus, padeda jiems pereiti per globos procesą - Mariui tenka būti emociniu tarpininku, padėti išvengti nesusikalbėjimų. Dar viena jo atsakomybė - vesti mokymus žmonėms, kurie pretenduoja tapti globėjais. „Tai labai įdomus darbas, nes eini per žmogaus gyvenimo istoriją, jo santykį su aplinka, savo tėvais, vaikyste. Pagal tai reikia vertinti, daryti išvadas, ar žmogus bus pajėgus rūpintis vaiku, būti įtėviu“, - pasakoja vaikų gerovės centro „Pastogė“ darbuotojas.
Panašią atsakomybę šiuo metu turi ir VDU socialinio darbo bakalauro ir magistro programų absolventė Gerda Laurinavičienė, dirbanti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje: ji susitinka su asmenimis ir šeimomis, kurios išreiškia norą tapti globėjais arba įvaikintojais.
„Vaiko teisių apsaugos tarnyba traukė savo dinamiška darbo specifika, todėl profesinis kelias pasisuko šia linkme. Šį darbą pasirinkau dar ir dėl to, kad Laplandijos universitete studijuoju socialinio darbo doktorantūroje, o mano disertacijos tema yra susijusi su Lietuvos globos sistemoje esančiais vaikais. Globos sistema man yra įdomi, o ir mano patirtis suteikia galimybę ją analizuoti iš įvairių perspektyvų“, - sako pašnekovė, kuri Vytauto Didžiojo universitete baigė socialinio darbo bakalauro ir magistrantūros studijas.
Pasak jos, studijos VDU buvo turtingos visomis prasmėmis - tiek dėstomų dalykų turiniu, tiek dėstytojais, kurie yra savo srities profesionalai. „Prisimenu daug diskusijų, kuriose tiesiogiai dalyvavo ir Čikagos Lojolos universiteto studentai, daug praktikos, kuri suteikė galimybę socialinį darbą pamatyti iš arti, bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis. Studijos leido tobulėti tiek kaip socialinio darbo profesionalei, tiek kaip asmenybei“, - tikina G. Laurinavičienė, papildydama, jog studijuodama ji praplėtė savo požiūrį į socialines problemas, įgijo įgūdžių, kurie labai naudingi dabartiniame darbe.
„Mano darbas reikalauja greitai reaguoti į situacijas, dirbti struktūruotai, atsakingai, nuolat domėtis ir analizuoti globos sistemos pokyčius, bendradarbiauti su kitais specialistais ir kolegomis. Darbe taip pat reikia empatijos, kritinio mąstymo, smalsumo, neretai - drąsos“, - pažymi socialinė darbuotoja.
Vienintelės Tokios Pobūdžio Studijos Lietuvoje
Vytauto Didžiojo universitete siūloma bakalauro studijų programa „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“ apjungia naujausias socialinio darbo ir kitų disciplinų teorijas ir žinias, konsultavimo metodus bei praktikas. Studijose ugdomas profesionalus ir atsakingas požiūris į psichosocialinę pagalbą, siekiant žmogaus teisių užtikrinimo bei kritiškai vertinant organizacinius, teisinius, politinius ir ekonominius kontekstus. Pasak doc. dr. Rasos Naujanienės, dėmesys psichosocialiniam konsultavimui yra didžiausia šios studijų programos stiprybė ir išskirtinumas, kurio neturi kitos Lietuvoje siūlomos programos.
„Psichosocialinis konsultavimas - tai konsultavimas dėl tarpusavio santykių, krizinės situacijos arba įvykio, gedulo arba netekties, mokymas dėl galimybių, siekiant suteikti žmogui informaciją apie turimas galimybes, padėti paprasčiau nustatyti savo poreikius, priimti tinkamus sprendimus ir kt.“, - paaiškina VDU Socialinio darbo katedros vedėja.
Atnaujintoje „Socialinio darbo ir psichosocialinio konsultavimo“ programoje dėstomi psichologijos studijų krypties dalykai, skirti asmenybės raidai, psichologijos pagrindams socialiniame darbe ir koučingo metodams, teisei, taip pat atnaujinti dalykai, skirti psichosocialiniam konsultavimui ir kitoms sritims, siekiant sustiprinti socialinio darbo praktikos kompetencijas. Studijų metu suteikiama galimybė atlikti net tris praktikas pasirinktose viešosiose ir nevyriausybinėse organizacijose, ugdyti praktinius įgūdžius įvairiuose praktiniuose kursuose ir grupinių supervizijų metu.
Šių studijų absolventai gali sėkmingai įsidarbinti socialinio darbo ir kitose profesinėse srityse, jie geba atlikti psichosocialinį vertinimą, kryptingai vesti konsultacinį pokalbį, naudoti motyvacinio interviu technikas, alternatyvias konsultavimo priemones ir kita. Baigęs studijas ir įgijęs socialinių mokslų bakalauro laipsnį, absolventas gali dirbti socialiniu darbuotoju ar vadovu valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, teisėtvarkos sistemoje, užimtumo srityje, krašto apsaugos srityje.
Programos absolventas yra kvalifikuotas teikti psichosocialinę pagalbą ir konsultuoti įvairias asmenų grupes, pavyzdžiui, vaikus ir paauglius, jaunuolius, šeimas, senyvo amžiaus asmenis, asmenis, turinčius psichikos sveikatos problemų ar kenčiančius nuo priklausomybių, migrantus, darbo neturinčius ir kt.
Socialinio darbo darbo tyrinėjimas: mikro, mezo ir makro socialinio darbo vaidmenys, kuriuos reikia žinoti
Kitos Kvalifikacijos Tobulinimo Programos Pedagogams
Stiprinti kūrybiškumą, įtrauktį, atnaujinti dalykines žinias ir taikyti šiuolaikinius ugdymo metodus - tokias galimybes dailės mokytojams siūlo Nacionalinės švietimo agentūros ir Vilniaus universiteto nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa „Dailės mokytojų dalykinių ir didaktinių kompetencijų stiprinimas“. Registracija į šią programą vyksta iki 2025 m. Programa skirta bendrojo ugdymo įstaigose dirbantiems dailės mokytojams, įgyvendinantiems atnaujintą dailės bendrąją programą. Mokymus vykdo Vilniaus universitetas ir Vilniaus dailės akademija.
Ši programa - puiki galimybė mokytojams praplėsti profesines žinias ir praktinius įgūdžius, išbandyti kūrybiškas, įtraukias ir šiuolaikines edukacines praktikas bei gauti aiškiai pritaikomų pavyzdžių formaliajame ir neformaliajame ugdyme. Programos apimtis - 10 kreditų (270 akademinių valandų): iš jų 147 val. (54,4 proc.) sudaro kontaktinis darbas (71 val. teorija, 76 val. pratybos), 123 val. (45,6 proc.) - savarankiška praktika. Programa vykdoma mišriu būdu: specializuotose auditorijose, kūrybinėse dirbtuvėse, studijose ir nuotoliniu.
Programa skirta prancūzų kalbos mokytojams, dirbantiems pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Mokymus ves Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedros dėstytojai, taip pat Prancūzų instituto Lietuvoje ir Bezansono Taikomosios lingvistikos centro (CLA) lektoriai. Ši programa - unikali galimybė mokytojams atnaujinti ir praplėsti profesines žinias bei kalbinius gebėjimus. Dalyviai mokysis autentiškoje kalbinėje ir kultūrinėje aplinkoje, gilinsis į šiuolaikinius prancūzų kalbos mokymo metodus, taikys aktyvius, įtraukius ir skaitmeninius mokymo būdus, stiprins komunikacinę ir tarpkultūrinę kompetenciją. Programos turinys sukurtas taip, kad padėtų tvariai tobulinti kalbos vartojimo įgūdžius (nuo B1 iki B2 arba nuo B2 iki C1 lygio pagal BEKM), ruoštis tarptautiniam DELF egzaminui ir įgyti sertifikuotą DELF B2 arba C1 pažymėjimą. Programos apimtis - 10 kreditų (270 akademinių valandų), iš kurių 70 proc. sudarys kontaktinis darbas mišriuoju būdu (31,5 val. kontaktinio darbo bus organizuojamos mokinių atostogų metu). Programos pradžia - 2025 m. lapkričio 15 d., pabaiga - 2026 m.
Nemokami mokymai nuotoliniu būdu vyks rudens semestre nuo 2025 m. spalio 14 d. ir pavasario semestre nuo 2026 m. sausio 13 d. Užsiėmimai bus organizuojami du kartus per savaitę: antradieniais numatytos teorinės paskaitos, o šeštadieniais - praktiniai užsiėmimai. Programa skirta mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo bei profesinio mokymo programas, taip pat pagalbos mokiniui specialistams bei švietimo įstaigų vadovams. Programos metu dalyviai stiprins gebėjimą planuoti ir organizuoti mokymą bei mokymąsi skaitmeninėje aplinkoje, taikydami tinkamus metodus ir išnaudodami skaitmeninių įrankių galimybes. Mokytojai mokysis plėtoti mokinių skaitmenines kompetencijas ugdymo proceso metu, taikyti įvairias pasiekimų vertinimo strategijas, naudotis mokymosi duomenų analitika, stebint ir įtraukiant mokinius, bei užtikrinti veiksmingą grįžtamąjį ryšį. Taip pat bus ugdomos profesinio bendradarbiavimo kompetencijos - dalyviai susipažins su atvirųjų švietimo išteklių naudojimu, skaitmeninio bendradarbiavimo ypatumais bei dirbtinio intelekto taikymo galimybėmis.
Nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos įgyvendinimas pagal Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. Programos turinį rengia ir vykdo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkai bei ekspertai, aktyviai dirbantys gyvybės mokslų tyrimų srityse. Programoje integruojamos šios temos: konceptualus biologinis mąstymas, gamtamokslinis tyrinėjimas, praktinių darbų vertinimo strategijos, biochemija ir biotechnologijos, biologinė įvairovė ir evoliucija. Programa apima 270 akademinių valandų, iš kurių 100 val. sudarys kontaktinis darbas (28 val - paskaitos, 33 val. - seminarai, 39 val. - praktiniai darbai), o 170 val. - savarankiškas darbas.
Programos dalyviai atnaujins žinias apie geografijos turinį, geografines informacines sistemas, brandos darbo reikalavimus, lavins didaktines kompetencijas, gebėjimą vertinti, analizuoti, bendradarbiauti su kolegomis, naudoti skaitmenines priemones ir informacijos šaltinius. Programos apimtis - 270 akademinių valandų (10 studijų kreditų). Iš jų 189 akad. val. (70 proc.) sudarys kontaktiniai užsiėmimai: 77 val. - teorija, 112 val. - pratybos.
Nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos įgyvendinimas pagal Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. Programos apimtis - 270 akademinių valandų). Dalyviai klausysis paskaitų, atliks praktines užduotis, analizuos daugiakalbės aplinkos ugdymo atvejus ir taikys įgytas žinias savo mokyklose. Baigus programą, jos rezultatai gali būti įskaityti į VDU bakalauro studijų programą „Mokomojo dalyko pedagogika: anglų ir kita užsienio kalba“ (iki 10 ECTS) arba magistrantūros programos „Sociolingvistika ir daugiakalbystė“ modulį „Daugiakalbė prieiga kalbų mokyme/si“ (AKV5025). Programos trukmė - 4-5 mėnesiai.
Nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos įgyvendinimos pagal Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. Programa „Mokinių pasiekimų analitikos pagrindai mokyklai: įrankiai, įgūdžiai ir jų įveiklinimas“ orientuota į bendrojo ugdymo mokyklų vadovus, jų pavaduotojus ir pedagogus, siekiančius įgyti praktinių gebėjimų rinkti, analizuoti bei taikyti mokinių pasiekimų duomenis ugdymo kokybei gerinti. 135 akademinių valandų (5 ECTS) apimties mokymai sudaryti iš teorijos, pratybų ir savarankiškos praktikos. Dalyviai susipažins su Lietuvoje vystomais mokinių pasiekimų analitikos įrankiais, išmoks apskaičiuoti ir interpretuoti rodiklius, vertinti jų galimybes ir apribojimus bei priimti įrodymais grįstus sprendimus.
Programa „Pradinių klasių mokytojų profesinės kompetencijos stiprinimas: matematikos mokymosi sunkumų diagnostika ir įveikos strategijos“ skirta pradinių klasių mokytojams, norintiems tobulinti gebėjimą atpažinti ir spręsti mokinių matematikos mokymosi sunkumus, taikyti personalizuotas strategijas bei skatinti mokinių matematinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus. Programą sudaro 270 akademinių valandų (10 ECTS), per kurias dalyviai gilins dalykines ir didaktines žinias, susipažins su inovatyviais metodais, tarp jų - žvilgsnio sekimo technologijos taikymu, ir lavins gebėjimą kurti tyrimais grįstą ugdymo praktiką.
Konsoliduoto pedagogų rengimo centro koordinatorė prof. dr. Eglė Staniškienė pabrėžia, kad šios programos yra svarbus žingsnis mokytojų profesiniam tobulėjimui: „KTU dalyvavimas šiame projekte mums labai svarbus, nes tikime, kad mokytojų profesinis augimas yra tiesiogiai susijęs su mokinių pasiekimų kokybe.
tags: #socialinio #darbo #magistro #studiju #paskaitu #laikas