Socialinis darbas gyvuoja jau daugelį metų. Tai profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškilusias iššūkiais. Socialinis darbas į praktinę veiklą orientuota profesinė veikla, įgalinanti asmenis, šeimas, asmenų grupes ir bendruomenes spręsti tarpusavio santykių, socialines problemas ir išvengti galimų socialinių problemų ateityje, skatinant socialinę kaitą, gerinti gyvenimo kokybę, užtikrinanti žmogaus teises, didinanti ir stiprinanti solidarumą bei socialinį teisingumą.
Be to, tai yra komandinė profesija, veiksminga tik veikiant kartu su kitais specialistais. Tai yra pokyčių profesija, kuri reikalauja ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų gerinimo. Sparčiai besiplėtojantis visuomeninis gyvenimas sukelia žmonėms vis naujų ir sunkiau išsprendžiamų socialinių problemų su kuriomis jie patys nesugeba susitvarkyti, todėl tokiems žmonėms socialiniai darbuotojai, turintys reikiamų gebėjimų, įgūdžių, žinių, gali suteikti pagalbą sprendžiant įvairias socialines problemas.
Socialiniai darbuotojai - tai žmonės, kurie būna šalia, kai reikia pagalbos, kurie išklauso, paguodžia, pataria. Socialiniai darbuotojai teikia pagalbą užmegzdami santykį su paslaugų gavėjais, bendraudami, pažindami jų situaciją ir jų aplinką, ieškodami ir siūlydami sprendimus sprendžiant iškilusias problemas. Socialinis darbuotojas padeda paslaugų gavėjui atgauti savarankiškumą, padeda atkurti socialinius ryšius. Dirbant socialiniu darbuotoju, tenka savyje atrasti savybių, kurios padėtų užmegzti ryšį su žmogumi, surasti geriausius problemos sprendimo būdus.
Jei atrandi priėjimą prie paslaugų gavėjo, tai rezultatai gali džiuginti, tačiau jei tarp socialinio darbuotojo ir paslaugų gavėjo nėra atviro abipusio pasitikėjimu grįsto ryšio, tuomet rezultatai gali nedžiuginti. Todėl svarbu socialiniam darbuotojui mokėti pažinti kitą, įsiklausyti ir kartu įveikti kylančias problemas bei gyvenimo iššūkius. Dirbdamas su žmonėmis socialinius darbuotojas siekia pagerinti paslaugų gavėjų ir jų aplinkos ryšius, sustiprinti asmenų bendruomenėje prisitaikymą, integruotis visuomenėje. Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti žmonėms spręsti jų socialines ar asmenines problemas.
Pasižymėdamas profesionalumu, teikiamomis socialinėmis paslaugomis, bendravimu su paslaugų gavėjais, taip pat dirbdamas kartu su kitų sričių specialistais, socialinis darbuotojas prisiima įvairius profesinius vaidmenis, kuriuos įgyvendinti padeda profesinės kompetencijos. Kadangi socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis, kuriose vyksta socialiniai šeimos santykiai, tai niekada negali žinoti kokia laukia diena ir kokių naujienų ji atneš. Rytas socialiniams darbuotojams prasideda nuo darbų numatymo, susiplanuojamas darbas ką reikia atlikti, kur nuvykti, su kuo pabendrauti dėl esamų problemų ar dalyvauti atvejo vadybos posėdyje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Dienos eigoje seka bendravimas su šeimomis, pagalbos ir paslaugų planavimas, rengimas, tarpininkavimas paslaugų gavėjams bendraujant su kitomis institucijomis. Taip pat lankymasis šeimose, pagalbos teikimas, konsultavimas, informavimas. Prie viso to ne mažą laiko dalį tenka skirti dokumentų pildymui, bylų tvarkymui. Tačiau niekada tiksliai darbo dienos suplanuoti negalima. Kiekvienam socialiniam darbuotojui pasirinkusiam šį sudėtingą darbą ir tokį pagalbos kelią svarbu suprasti, kad socialinis darbuotojas yra pagalbininkas, nukreipiantis šeimą, kuria linkme reikėtų judėti bei kokias priemones naudoti tam tikslui pasiekti, jog šeimoje neliktų problemų.
Bendradarbiavimo svarba ir komandinė profesija
Socialinis darbas - komandinė profesija, veiksminga tik veikiant kartu su kitais specialistais. Vakaruose analizėse vis dažniau pasitelkiamas bendradarbiavimas kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingas institucijas, organizacijas ir socialines grupes. Bendradarbiavimas - tai darbas kartu, sujungus intelektines jėgas, pagalba vienas kitam, bendras problemos sprendimas ir bendras sprendimo priėmimas.
Kalbiniu požiūriu bendradarbiavimas kildinamas iš lotyniško žodžio "cooperari" - bendradarbiauti. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje bendradarbiavimas apibūdinamas kaip asmenų arba socialinių grupių bendravimas siekiant padėti realizuoti vieno kito poreikius. Tai priemonė, kuria galima abipusiai naudingai keistis informacija, įgūdžiais ir patirtimi, tiek per neformalius kontaktus, tiek per formalias struktūras, pavyzdžiui, narystę Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijoje, dalijantis idėjomis, informacija, žiniomis, nuomonėmis, patirtimi ir resursais.
Institucijų bendradarbiavimas ir koordinacija skatina darbuotojų pasikeitimą patirtimi, pasidalijimą atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radimą. Netiesioginis bendradarbiavimo efektas yra darbuotojų tarpusavio palaikymas. Prioritetas tenka ne individualiai, bet komandinei veiklai. Bendradarbiavimas su šiomis institucijomis bei specialistais padeda efektyviau spręsti problemas, kartu siekti išsikeltų tikslų, didinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę.
Pagal D. W. Johnson, K. A. Smith ir kt. (cit. L. Kelis) sėkmingam bendradarbiavimui būtini penki elementai: teigiama tarpusavio priklausomybė, skatinanti sąveika, individuali atsakomybė, socialiniai gebėjimai, grupiniai procesai. Kelias link efektyvaus bendradarbiavimo gali būti per partnerystę. Partnerystė įgalina bendruomenes įnešti savo indėlį į socialinių demokratinių struktūrų plėtojimą, atsižvelgiant į visų visuomenės sektorių tarpusavio priklausomumą sprendžiant sudėtingas problemas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Raipačienė (2008) teigia, kad partnerystė - tai intensyvios organizacijų sąveikos forma, kurią kuria dalyvavimo pagrindas ir atvira komunikacija tarp visų narių. Partnerystės principai: pagarba, lygiateisiškumas ir geranoriškumas teisėtiems savitarpio interesams; laisvos bendros derybos; savanoriškumas ir realus įsipareigojimų vykdymas; objektyvios informacijos suteikimas; tarpusavio kontrolė ir atsakomybė; bendradarbiavimo metodų ir formų kompleksiškumo taikymas.
Bendradarbiavimo procese svarbiausia - įtraukti visus partnerius į sprendimų priėmimą. Apibendrinant galima teigti, kad bendradarbiavimas yra darbas kartu, pagalba ir poveikis vienas kitam, poreikių realizavimas, bendras tikslų siekimas bei problemos sprendimas. Bendradarbiavimo procedūra taikoma per neformalius kontaktus arba per formalias struktūras.
Socialinio darbuotojo veikla bendradarbiaujant su kitomis institucijomis
Socialinis darbas - viena iš naujausių pagalbos žmogui profesijų Lietuvoje. Socialinis darbas, kaip mokslas ir kaip praktika, formuojasi sąveikaudami ir papildydami vienas kitą. Socialinių darbuotojų profesinės patirties studijos teikia galimybę praturtinti socialinio darbo teoriją, numatyti konsultacijos, kaip profesinės pagalbos, metodo taikymo perspektyvas. Organizuodami bendrą veiklą, vienydami pastangas socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai gali sukurti bendradarbiavimo veiksmų sistemą, kuri lemtų sėkmingą socialinių problemų sprendimą.
Tyrimai apie bendradarbiavimą rodo naudą: Hackman apžvelgia komandinio darbo ypatumus nuo 1967 m., Trevillion tyrė bendruomeninius tinklus, Bronstein nagrinėjo tarpdisciplininio bendradarbiavimo naudą, Campbell - tarpasmeninius tinklus, Merfeldaitė - socialinės pedagoginės pagalbos komandą ugdymo įstaigose, Raipačienė - tarporganizacinį bendradarbiavimą, Gvaldaitė - socialinio tinklo intervencijas. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (2006) nurodo bendradarbiavimo principą, kuris įgyvendinamas derinant žmonių socialinių grupių interesus ir teises bei bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir valstybės institucijomis.
Šie principai siekia suteikti pagalbą asmeniui ar šeimai, užtikrinant jų teises ir socialinį teisingumą per koordinuotą pagalbą ir solidarumą.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #darbo #funkcijos #bendruomeneje