Būsto nuoma yra aktuali tema daugeliui Lietuvos gyventojų, ypač tiems, kurie neturi galimybių įsigyti nuosavo būsto. Socialinis būstas yra svarbi paramos forma žmonėms, turintiems mažas pajamas ir atitinkantiems tam tikrus kriterijus. Socialinio būsto nuomos sutartis yra oficialus dokumentas, reglamentuojantis nuomininko ir savivaldybės (ar kito socialinio būsto teikėjo) teises ir pareigas.
Teisinis Pagrindas
Socialinio būsto nuomos santykius Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant:
- Prašymų įrašyti į šeimų ir asmenų, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą ar pagerinti jo sąlygas, sąrašus registravimo, sąrašų sudarymo ir patikslinimo tvarkos aprašas.
- Savivaldybės socialinio būsto suteikimo tvarkos aprašas.
- Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bendrabučiuose suteikimo tvarkos aprašas.
- Socialinio būsto nuomos sutarčių formų patvirtinimas.
Pavyzdžiui, Panevėžio miesto tarybos sprendimas Nr. buvo priimtas 2003 m. balandžio 3 d., vėliau keistas ir papildytas. Šis sprendimas reglamentavo socialinio būsto nuomos klausimus Panevėžio mieste. Jis įsigaliojo 2009-04-30 ir nustojo galioti 2015-04-02.
Būsto paskolos. 9 dažniausi klausimai planuojančių imti būsto kreditą
Pagrindiniai Socialinio Būsto Nuomos Sutarties Elementai
Socialinio būsto nuomos sutartyje paprastai nurodoma:
- Šalys (nuomininkas ir nuomotojas - savivaldybė ar kita institucija).
- Nuomojamo būsto adresas, plotas ir kita svarbi informacija.
- Nuomos terminas.
- Nuomos mokestis ir mokėjimo tvarka.
- Šalių teisės ir pareigos.
- Sutarties nutraukimo sąlygos.
- Kitos svarbios sąlygos (pvz., dėl remonto, gyvūnų laikymo ir pan.).
Šalių Teisės ir Pareigos
Nuomininko teisės:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
- Gyventi nuomojamame būste sutarties galiojimo laikotarpiu.
- Naudotis bendro naudojimo patalpomis (jei tokios yra).
- Reikalauti, kad nuomotojas atliktų būsto remonto darbus, jei jie būtini dėl nuomotojo kaltės.
Nuomininko pareigos:
- Laiku mokėti nuomos mokestį.
- Tinkamai prižiūrėti nuomojamą būstą.
- Laikytis viešosios tvarkos ir kaimynų teisių.
- Informuoti nuomotoją apie būsto gedimus.
Nuomotojo teisės:
- Gauti nuomos mokestį laiku.
- Tikrinti būsto būklę (iš anksto susitarus su nuomininku).
- Nutraukti sutartį, jei nuomininkas pažeidžia sutarties sąlygas.
Nuomotojo pareigos:
- Užtikrinti, kad būstas atitiktų sanitarinius ir higienos reikalavimus.
- Atlikti būsto remonto darbus, jei jie būtini dėl nuomotojo kaltės.
Nuomos Mokesčio Apskaičiavimas
Nuomos mokestis už socialinį būstą paprastai yra mažesnis nei rinkos kaina. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į:
- Būsto plotą.
- Būsto vertę.
- Nuomininko pajamas.
- Kitus faktorius, nustatytus savivaldybės tarybos.
Savivaldybės gali taikyti įvairias nuomos mokesčio lengvatas tam tikroms gyventojų grupėms (pvz., neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Sutarties Nutraukimas
Socialinio būsto nuomos sutartis gali būti nutraukta:
- Abiejų šalių susitarimu.
- Nuomotojo iniciatyva, jei nuomininkas pažeidžia sutarties sąlygas (pvz., nemoka nuomos mokesčio, gadina būstą, pažeidžia viešąją tvarką).
- Nuomininko iniciatyva, jei nuomotojas nevykdo savo įsipareigojimų.
- Teismo sprendimu.
Svarbu pažymėti, kad nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį tik įstatymų nustatyta tvarka, įspėjęs nuomininką iš anksto ir suteikęs jam galimybę ištaisyti pažeidimus.
Pavyzdinė Socialinio Būsto Nuomos Sutarties Struktūra
Nors konkretūs socialinio būsto nuomos sutarčių pavyzdžiai gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės, bendra struktūra išlieka panaši. Štai pavyzdinė struktūra:
| Skyrius | Turinys |
|---|---|
| 1. Bendrosios nuostatos | Šalių identifikavimas, sutarties objektas, teisinis pagrindas. |
| 2. Nuomojamas būstas | Būsto adresas, plotas, būklė, įrengimai. |
| 3. Nuomos terminas | Sutarties pradžios ir pabaigos data. |
| 4. Nuomos mokestis ir mokėjimo tvarka | Mokesčio dydis, mokėjimo terminai, banko rekvizitai. |
| 5. Šalių teisės ir pareigos | Išsamus nuomininko ir nuomotojo teisių ir pareigų sąrašas. |
| 6. Sutarties nutraukimas | Sąlygos, kuriomis sutartis gali būti nutraukta. |
| 7. Kitos sąlygos | Papildomos sąlygos, susijusios su būsto naudojimu, remontu, gyvūnų laikymu ir pan. |
| 8. Baigiamosios nuostatos | Ginčų sprendimo tvarka, sutarties pakeitimo tvarka, kita svarbi informacija. |
Valstybės Parama Būstui
Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą. Kiekvienas žinome, kad pagrindinė parama yra įvairios socialinės paslaugos, kurios gali būti piniginės ir nepiniginės formos: pašalpos, kompensacijos, parama drabužiais ir maistu, labdaros fondai ir t. t.
Valstybės parama būstui išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramų mažas pajamas gaunantiems asmenims. Deja, socialiniam būstui skiriama per mažai dėmesio. Ši paramos forma nėra nuodugniai nagrinėjama, kaip, pvz., socialinės paslaugos. Pasirodanti informacija žiniasklaidoje apie kai kuriuose Lietuvos miestuose statomus namus, kurie skirti socialiniam būstui, arba apie tokį būstą suteikimą ir kaimynų vargus gyvenant šalia socialiai remtinų šeimų, nėra išsami.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
2008 m. gruodį savivaldybėms pristatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas socialinio būsto auditas aštuoniose savivaldybėse parodė, kad savivaldybės darbuotojai, įgyvendinami valstybės paramos teikimą, ne tik susiduria su įvairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nemažai su įstatymo taikymu susijusių pažeidimų. Iškeltos problemos iki šiol nėra sprendžiamos.
Socialinis Būstas
Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondo, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus.
Fondo plėtrai įgyvendinti buvo priimti sekantys nutarimai ir programos:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa (programos pakeitimas 2007 m. gegužės 9 d. Nr. 448).
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa.
Jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms. Savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.
Socialinis būstas yra viena iš socialinės paskirties valstybės paramos formų. Šiuo metu yra iškeliamos pagrindinės su būsto nuoma susijusios problemos: būsto suteikimas, nuomos kontrolė, būsto subnuoma, nuomininkų iškeldinimas, būsto poreikis ir pan.
Lietuvos Būsto Strategija
Lietuvos būsto strategija buvo parengta remiantis statistiniais duomenimis, analizėmis, buvo nustatytos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė). Buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai:
- Išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms (tai reiškia, kad turi būti sukurtos galimybės skirtingas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) pasirinkti jiems tinkamą būstą, sukurti pasiūlos įvairovę).
- Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą (šiuo tikslu norima pagerinti esamo būsto fondo būklę).
- Sukurti efektyvią būsto rinkos reguliavimo sistemą, užtikrinančią efektyvią konkurenciją, didinti būsto vertę ir kokybę, skatinti kiekvieno būsto savininką privalomai įstoti į bendriją, didinti savininkų gebėjimus tinkamai prižiūrėti būstą bei suteikti galimybes jiems pasirinkti geriausios kokybės paslaugas.
Šie tikslai yra skirti padėti šeimoms įsitvirtinti rinkoje, įsigyti ar išsinuomoti būstą. Tai yra viena pagrindinių paramų socialiai remtiniems asmenims, norintiems gauti socialinį būstą bei kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį.
Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį. Lietuvoje nėra išvystyta stipri nuomos santykius reguliuojanti bei privalomus nuomojamo privataus ar socialinio būsto kokybės reikalavimus nustatanti teisinė bazė.
Parengtoje Lietuvos būsto strategijoje numatyti uždaviniai yra neatsiejami nuo darnaus valstybės vystimosi. Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Nuomininkai neretai susiduria su įvairiais sunkumais, kurie jiems trukdo tinkamai vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Iškeldinimo procesas nuomos sandorio šalims yra sudėtinga, varginanti ir kartais emociškai sunki procedūra. Tačiau dažnu atveju yra neišvengiama, siekiant atkurti teisingumą ir garantuoti nuomotojo teisę nevaržomai valdyti bei naudotis nuosavu turtu. Antra, įstatyme yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka. Specifiniu nuomos sutarties dalyku esanti gyvenamoji patalpa ir nuomininko gyvybiškai svarbūs interesai naudotis gyvenamąja patalpa lemia griežtesnes gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo sąlygas. Trečia, nuomotojas, siekiantis vienašališkai nutraukti neterminuotą būsto nuomos sutartį (be priežasties), privalo raštu įspėti nuomininką prieš šešis mėnesius. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenumatė jokios procedūros nutraukiant terminuotą nuomos sutartį, jeigu nėra esminio sutarties pažeidimo arba sutartyje nurodytų sutarties nutraukimo aplinkybių. Manytina, kad išties ilgalaikė, pavyzdžiui, 70 metų trukmės nuomos sutartis gali atrodyti panaši į neterminuotą sutartį ir jai turėtų būti taikoma tokia pati įspėjimo procedūra apie vienašališką sutarties nutraukimą. Nuomotojas apie ketinimą nutraukti terminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su nuomininku turi jį raštu informuoti per protingą terminą. Jis turėtų būti ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai. Šio termino nuomotojas gali nepaisyti, kai nuomininkas nuolat (ne trumpiau kaip 3 mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, gadina nuomojamos patalpos kokybę, savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kartu ar greta kitiems asmenims arba yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai. Įstatyme nurodytas baigtinis aplinkybių sąrašas. Egzistuojant nors vienai aplinkybei iš sąrašo, nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį. Laiko terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas ir teisinės padėties apibrėžtumas. Būsto nuomos sutartį nutraukus prieš terminą, nuomininkui gali kilti nuostoliai, pavyzdžiui, brangesnė kito panašaus būsto nuomos kaina, gyvenimo sąlygos ir panašiai. Nuostoliai būtų įrodinėjami teisme. Teismų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai pasibaigusią terminuotą būsto nuomos sutartį po 10 dienų nuo sutarties galiojimo pabaigos teismas pripažindavo neterminuota. Tokie teismų sprendimai vertintini kritiškai, nes bendroji nuomos sutarčių kodekso norma konkuruoja su specialiąja, kuri reguliuoja gyvenamosios patalpos nuomą, t. y. nuomotojas turi raštu pranešti nuomininkui apie pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį arba apie atsisakymą pratęsti sutartį. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jei yra sandorių negaliojimo pagrindai. Ketvirta, iškeldinimas - tai teisinis procesas, kurio metu nuomininkas ar kiti asmenys yra priversti palikti nuomojamą būstą. - Yra nustatyta teisinė tvarka, pagal kurią nuomininkas gali būti iškeldinamas. Ši tvarka apima pranešimo apie iškeldinimą siuntimą, kreipimąsi į teismą, teismo sprendimą ir jo vykdymą. Be to, iškeldinimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka. Nuomotojas, gavęs vykdomąjį raštą, kreipiasi į antstolį, o pastarasis turi numatytas taisykles, kaip privalo būti iškeldinami asmenys. Antstolis siunčia registruotu paštu laišką-pranešimą ne vėliau kaip prieš 5 dienas prieš iškeldinimo dieną. Tuo atveju, kai iškeldinamasis geruoju neišsikeldina ir piktybiškai trukdo iškeldinimo procesą pagal vykdomąjį raštą, yra kviečiami du kviestiniai, policija ir gali būti kviečiamas turto saugotojas, jeigu tuo atveju jis reikalingas. Antstolis surašo turto aprašą ir iškeldinimo protokolą. Turto apraše antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą. Iškeldinamo asmens turtą saugo turto saugotojas. Juo gali būti ir pats antstolis. Iškeldinimo proceso trukmė priklauso nuo nuomininko aktyvumo byloje. Paprastai ieškinio nagrinėjimas pirmojoje instancijoje nesudėtingose bylose trunka apie 6 mėnesius, o tai reiškia, kad visas iškeldinimo procesas gali užsitęsti. Primintina, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nepaisant trumpo sutarties galiojimo termino, rekomenduojama nuomojant gyvenamąjį būstą sudaryti rašytinę nuomos sutartį ir į ją įtraukti sąlygas dėl būsto terminuotos sutarties nutraukimo.