Švietimas, kaip socialinis institutas, turi atitikti visuomenės lūkesčius ir poreikius, bręstančiai ir besiformuojančiai asmenybei perduoti tautos kultūros elementus. Pagal visuomenių struktūrą ir socialinių institutų vaidmenį, švietimo sistema turėtų būti visuomenės stabilumo garantija. Švietimo institute, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi mažinti socialinę įtampą, taip palaikydamas ir reguliuodamas socialinę tvarką visuomenėje.
Švietime persipina trys pagrindinės sritys, kurias kadaise aptarė T. Parsonsas: asmenybė, visuomenė ir kultūra. Šios sritys švietimo sistemoje lemia socialinio veikėjo pasirinkimą arba socialinį veiksmą. Be abejo, švietimo instituto padėtis transformacijų laikotarpiu priklauso nuo visuomenės pažangos lygio ir vyraujančios kultūros. Švietimas tarnauja įvairių formų reprodukcijai, akumuliuoja ir transformuoja įvairias kultūros formas.
Socialinės stratifikacijos ir švietimo prieinamumo problema
Straipsnyje analizuojama šiuolaikinė mūsų visuomenės problema - socialinės stratifikacijos apraiškos švietimo institucijose. Ši problema vis gilėja, nes pati švietimo sistema nevisiškai geba ją identifikuoti ir taip mažinti socialinę įtampą, kylančią tarp švietimo bendruomenės narių. Ar dabartinė švietimo sistema ir politika atitinka visuomenės poreikius ir lūkesčius bei išpildo jai tradiciškai priskirtus uždavinius? Į šiuos klausimus mėginta atsakyti mokslinėse diskusijose.
Visa tai lėmė įvairias švietimo sistemos problemas, su kuriomis susiduria socialiai remtini ir finansiškai sunkiau gyventys mokiniai. Neišspręstos problemos daro įtaką didėjančiai socialinei stratifikacijai mokykloje. Tai prieštarauja švietimo instituto prigimčiai, nes jis turi garantuoti visų socialinių grupių narių įtraukimą į visuomenę.
Tyrimo apie socialiai remtus mokinius rezultatai
Pristatomas Lietuvos mokyklose atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausti socialiai remtini mokiniai. Tad straipsnio autoriai, pasinaudoję K. Trakšelio sudaryta anketa, ir, remdamiesi 2009-2012 m. duomenimis, atliko pakartotinį tyrimą (2018 vasaris - 2019 m. kovas), tik mažesne imtimi (n = 324). Formuluojant anketos klausimus remtasi „švietimo teisingumo rodiklių sistema“ (Meuret 2001). Apklausti mokiniai, kurie yra iš socialiai remtinų šeimų.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Siekiant sužinoti, ar jie jaučiasi socialiai, fiziškai ir emociškai saugūs; ar jų socialinė padėtis turi įtakos mokymosi rezultatams, mokytojų ir klasės draugų vertinimui, buvo apklausti 10-12 klasių mokiniai. Pildant anketas klasėje buvo tik apklausėjas. Užpildytas anketas respondentai dėjo į vokus, todėl konfidencialumas buvo garantuotas. Kadangi apklausa vyko klasėje, anketų grįžtamumas - 100 procentų. Apklausą vykdyta 5-iose skirtingo tipo mokyklose.
| Rodiklis | Rezultatas |
|---|---|
| Visiškai fiziškai saugūs mokykloje jaučiasi | 9 % |
| Iš dalies fiziškai saugūs | 34 % |
| „Klasės mikroklimatas palankus“ | 32 % (iš dalies palankus) |
| „Klasėje jaučiasi visiškai saugūs ir užtikrinti“ | 11 % |
| „Nepritapta prie bendraamžių, jaučiasi nesaugūs“ | 29 % |
| Teiginį „jaučiuosi nesaugus, nes mano tėvai nėra pasiturintys“ patvirtino | 47 % |
| „Bendrauja su savo socialinio sluoksnio atstovais“ | 61 % |
| „Diskriminuojami ir žeminami net pedagogų“ | 58 % |
| Negali sulaukti pagalbos iš švietimo specialistų | 37 % |
| Respondentai, save priskiriantys viduriniam sluoksniui | 61 % |
| Save priskiria žemesniam sluoksniui | 12 % |
Remiantis aprašomosios statistikos duomenimis, nustatyta, kad „visiškai fiziškai saugūs mokykloje jaučiasi“ tik nedidelė dalis (9 %) socialiai remtinų mokinių, „iš dalies“ fiziškai saugūs jaučiasi 34 %. Tai patvirtina mokslininkų įžvalgas. Tačiau tyrimo dalyvių nuomone, mokyklos mikroklimatas jiems yra tik iš dalies palankus (32 %), o 25 % teigia, kad jis jiems nepalankus ir nepriimtinas.
Tėvų socialinė padėtis, diskriminacija ir pagalbos prieinamumas
Teiginį „esu saugus, nes mano tėvai turtingi“ nepritarė 51 % šios grupės respondentų. Darytina išvada, kad saugumui (fiziniam, socialiniam) mokykloje lemiamos įtakos turi tėvų turtinė padėtis. Finansinė padėtis, remiantis respondentų atsakymais, turi įtakos savijautai ir savivertei. Juk tėvai vaikams dažniausiai ir yra saugumo garantas, jiems gali pasipasakoti, pasiguosti, tėvai gali apginti vaikų interesus.
Tyrimo dalyvių teigimu, mokytojų ir mokyklos bendruomenės nebyliai toleruojama diskriminacija, jų negebėjimas dirbti visuomenės socialinės stratifikacijos sąlygomis tyrimo dalyviams leidžia manyti, kad dėl „turtinės padėties jie yra diskriminuojami ir žeminami net pačių pedagogų“ (58 %). Respondentai pabrėžė, kad dažniausiai „bendrauja su savo socialinio sluoksnio atstovais“ (61 %), buriasi į grupes, nes čia jaučiasi reikalingi ir suprasti.
Tyrimo dalyvių teigimu (37 %), jie ne visada gali sulaukti pagalbos ir iš švietimo sistemos specialistų, pasikalbėti dėl fizinio, psichologinio smurto su mokyklos administracija, socialine pedagoge ar psichologe. Autoriai siūlo vaikams, ypač iš rizikos grupės šeimų, teikti daugiau socialinės, pedagoginės ir psichologinės pagalbos.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Socialinio statuso ir tapatybės įtaka mokinio raidai
Atlikus tyrimą nustatyta, kad dauguma tyrimo dalyvių save dažniausiai priskiria viduriniajam (61 %), 12 % - žemesniam socialiniams sluoksniams. J. Damaševičiūtė ir I. Gailienė pažymi, kad mokinio socialinis statusas, įsitvirtinęs jau vaikystėje (paprastai tai nutinka pradinėse klasėse), dažniausiai nekinta. Todėl vaikai jau nuo ankstyvos vaikystės save identifikuoja kaip tam tikros socialinės klasės atstovą.
Mokinio saugumui svarbi bendraamžių nuomonė ir pritapimas prie jų. Paaugliai nori būti pripažinti, turėti draugų, su kuriais galėtų leisti laisvalaikį, bendrauti. Respondentų atsakymai patvirtina, kad nepritapimas prie bendraamžių sukelia nesaugumo jausmą, „prie bendraamžių nepritampa ir nesaugiai jaučiasi“ 29 % respondentų.
T. Tamošiūno teigimu, mokykla, skirstydama individus ne vien tik pagal jų edukacinius gebėjimus, bet ir pagal šeimos ekonominę padėtį, neretai prisideda prie socialinės hierarchijos reprodukavimo, tai ypač ryšku tais atvejais, kai skiriasi sociokultūrinės galimybės. Tai pastebima klasėje, išryškėja santykiuose su bendraamžiais, parodo mokymosi motyvaciją ir savijautą mokykloje.
Konfliktai švietimo sistemoje ir socialinis mobilumas
Išryškėjo daug įtampos laukų tarp tyrimo dalyvių ir kitų švietimo bendruomenės narių: konfliktiškas požiūris į švietimą keliant jam ambicingus lūkesčius spręsti nelygybės, skurdo, socialinio teisingumo, socialinės sanglaudos, visuotinės gerovės kūrimo, asmeninio pasitenkinimo ir savirealizacijos problemas; konfliktas tarp kuriamų geresnių socialinio mobilumo sąlygų ir elitiškumo tendencijų; konfliktas tarp socialinio saugumo ir socialinės rizikos.
Tada jausdami nuolatinį mokyklos bendruomenės neigiamą požiūrį, respondentai nepasitiki mokyklos specialistais ir patys bando spręsti juos užgriuvusias problemas: vieni tyliai išmoksta būti „savo vietoje“, kiti agresyviai, dažnai burdamiesi į grupes, kovoja už savo teises ir pripažinimą. Nesulaukę tinkamos specialistų pagalbos, šalinami iš mokyklos. Tada jie grįžta į savo šeimą, kurioje dažnai pradeda ankstyvą lytinį gyvenimą, neįgyja išsilavinimo, sukuria šeimą. Istorija kartojasi: ir vėl jie bei jų vaikai tampa socialiai remtinais asmenimis.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Socialinė įtaka, socialiniai tinklai ir jaunimo gerovė
Socialinė įtaka yra neišvengiamas ir nuolatinis reiškinys, veikiantis kiekvieną mūsų kasdienio gyvenimo aspektą. Tai procesas, kurio metu individo elgesys, jausmai ir mintys yra paveikiami kitų asmenų ar grupių. Socialinė psichologija, kaip mokslo sritis, siekia suprasti šiuos procesus, analizuojant, kaip žmonės mąsto, jaučiasi ir elgiasi socialiniuose kontekstuose.
Šiuolaikinėje visuomenėje socialinė įtaka ir technologijų plėtra yra glaudžiai susijusios. Socialinės medijos tapo pagrindiniu socialinės įtakos šaltiniu. Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė. Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose.
„Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi tyrimų autoriai.
Tyrimų ir intervencijų metodai švietimo problemoms analizuoti
Socialinės psichologijos tyrimo metodai leidžia analizuoti socialinius reiškinius ir žmogaus elgesį socialiniame kontekste. Šie metodai apima tiek kiekybinius, tiek kokybinius tyrimus, leidžiančius gauti išsamius ir patikimus duomenis. Apklausos metodas apima klausimynų sudarymą ir naudojimą, siekiant gauti informaciją apie žmonių nuostatas, įsitikinimus, elgesį ir kitus socialinius aspektus. Stebėjimas, eksperimentas, biografinis tyrimas ir testavimas taip pat yra plačiai taikomi.
Socialinės psichologijos tyrimai susiduria su specifiniais iššūkiais: etiniai aspektai, kultūriniai skirtumai ir tyrėjų subjektyvumas. Socialinės psichologijos tyrimai dažnai apima jautrias temas ir gali turėti įtakos dalyvių emocinei būsenai. Todėl būtina užtikrinti dalyvių konfidencialumą, informuotą sutikimą ir galimybę bet kada pasitraukti iš tyrimo.
Praktinės rekomendacijos gerinant švietimo prieinamumą ir kokybę
- Teikti daugiau socialinės, pedagoginės ir psichologinės pagalbos vaikams, ypač iš rizikos grupių.
- Sukurti ir įdiegti priemones, mažinančias diskriminaciją mokyklose ir ugdančias pedagogų empatiškumą.
- Stiprinti mokyklų mikroklimatą: ugdyti klasės draugiškumą, skatinti bendraamžių palaikymą ir socialinį įtraukimą.
- Užtikrinti švietimo politikos orientaciją į lygių galimybių kūrimą ir socialinio mobilumo skatinimą.
- Stebėti ir mažinti socialinių tinklų keliamą neigiamą poveikį jaunimo savivertei per medijų raštingumo ugdymą ir emocinio intelekto mokymus.
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.
Autorių ir kitų tyrėjų darbai rodo, kad švietimo sistemos veiksmingumas priklauso nuo gebėjimo atpažinti socialines problemas ir taikyti integruotas priemones. Reikalingi tiek nacionalinio lygmens sprendimai, tiek mokyklų bendruomenių iniciatyvos, kad švietimas išliktų socialinio saugumo garantu ir skatintų visuomenės sanglaudą.
Naudoti literatūros šaltiniai (santrumpa)
- Parsons, T. The Social System.
- Meuret, D. „School Equity as a Matter of Justice“.
- Trakšelys, K.; Monkevičienė, O. Tyrimai apie švietimo prieinamumą.
- Taljūnaitė, M.; Tamošiūnas, T.; Bitinas, B. ir kt. - darbai apie socialinę atskirtį ir ugdymą.
tags: #socialiniai #veiksniai #svietime