Nors bylos prasidėjo už Atlanto, socialinių tinklų daroma žala žmonių emocinei sveikatai aktuali visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Socialiniai tinklai suteikia galimybių bendrauti ir jaustis bendruomenės dalimi, tačiau kartu perima ir vaikų ugdymo funkcijas, kurios anksčiau priklausė šeimai, mokyklai ar vietos bendruomenei.
Kas Lemia Žalingą Poveikį?
Socialiniai tinklai sukurti taip, kad skatintų sugrįžti, pritrauktų ir kuo ilgiau išlaikytų mūsų dėmesį. Nuolat gaunami pranešimai apie tai, kad kažkas įvyko, skatina skubiai pasižiūrėti, nieko nepraleisti, patikrinti, galbūt, iš tiesų nutiko kažkas svarbaus? „Mūsų smalsumas, noras nieko nepraleisti, domėtis, skatina mus nuolat grįžti į socialinius tinklus.
Pranešimai, automatinis turinio paleidimas, begalinis slinkimas, „patiktukų“ sistema ir kitos funkcijos nėra neutralios - jos kuriamos taip, kad maksimaliai didintų vartotojų įsitraukimą. Algoritmai veikia taip, jog kuo aktyviau stebimas tam tikras turinys, tuo daugiau jo rodoma, taip skatinant domėtis toliau. Galų gale, patiktukai irgi veikia kaip dopaminas.
Psichikos Sveikata ir Emocinė Atsparumo Sumažėjimas
Lietuvių emociniam atsparumui didelę įtaką daro perteklinis socialinių tinklų naudojimas. Daugelis patyrė jausmą, kuomet uždarius programėlę ar socialinio tinklo langą kompiuteryje, kyla nepasitenkinimo, beprasmybės jausmas - juk kelios valandos, naršant socialiniuose tinkluose, buvo iššvaistytos veltui. Galiausiai, gali aplankyti menkavertiškumo jausmas, nusivylimas.
Pasak ieškovų, kai jauni žmonės tampa priklausomi nuo šių platformų, smarkiai išauga depresijos, valgymo sutrikimų, savęs žalojimo ir kitų psichikos sveikatos problemų rizika. Pernelyg intensyvus socialinių tinklų naudojimas siejamas su psichikos sveikatos problemomis, neigiamais smegenų vystymosi pokyčiais ir silpnesne impulsų kontrole.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Paauglių ir Jaunų Žmonių Pažeidžiamumas
Tyrimas parodė, kad aukštą priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką patiria 6 proc. mūsų šalies gyventojų. Tačiau 18-24 metų amžiaus kategorijoje priklausomybės rizika smarkiai išauga - su ja susiduria net penktadalis (20 proc.) jaunų žmonių. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad problematiškai socialinius tinklus naudojančių paauglių skaičius padidėjo nuo apie 7 procentų iki maždaug 11 procentų (13 procentų mergaičių ir 9 procentai berniukų).
Jauni žmonės neturi tiek daug gyvenimiškos patirties, tad socialiniuose tinkluose matomas tobulas gyvenimas jiems gali atrodyti itin patrauklus. Ne gyvenimas, matomas socialiniuose tinkluose, bet realus santykis su bendraamžiais turėtų būti jų prioritetas.
Tyrimų Rezultatai Lietuvoje
Vilniaus universiteto (VU) ir mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai į rizikingą socialinių tinklų naudojimą įsitraukia netgi dažniau nei kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojai. Tyrimas parodė, kad aukštą priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką patiria 6 proc. mūsų šalies gyventojų.
„Mūsų kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais atliktas tyrimas parodė, kad lyginant su Europos Sąjungos šalių gyventojais, lietuviai socialinius tinklus naudoja dvigubai ilgiau. Jo paplitimas čia yra maždaug dvigubai didesnis nei ES vidurkis. Didesnis socialinių tinklų naudojimas gali lemti mažesnį emocinį atsparumą. Ypač ši tendencija ryški tarp jaunų žmonių.“
Tėvų Vaidmuo ir Šeimos Priemonės
Dauguma tėvų teigia ribojantys vaikų praleidžiamą laiką internete arba ekranuose stebimą turinį. Apie 40 proc. tėvų įdiegia specialias laiką internete ribojančias programėles, tuo tarpu kiti vadovaujasi intuicija ir žodiniu susitarimu. Taip elgiasi kiek daugiau nei pusė respondentų. Vis dėlto, didesnė dalis tėvų riboja vaikų socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką, bet ne stebimą turinį, rodo tyrimas.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Tėvų vaidmuo šioje vietoje - ne kontroliuoti, bet padėti vaikui reflektuoti: kodėl norisi vis grįžti prie telefono, kaip jaučiamasi po ilgo naršymo, ką vaikas praranda rinkdamasis ekraną vietoje kitų veiklų. Susitarimai dėl naudojimosi laiko ar tam tikri draudimai veiksmingi būna tik tada, kai jų paskirtis aiški ne tik tėvams, bet ir vaikams.
Atliktas tyrimas taip pat atskleidžia ryšį tarp pačių tėvų emocinio atsparumo ir taikomų priemonių pasirinkimo. „Tėvai, kurie pasižymi vidutiniu ar aukštu emociniu atsparumu, dažniau intuityviai reguliuoja vaikų laiką internete ir jaučia, kada laikas atsitraukti nuo socialinių tinklų.“
Platformų Dizainas, Verslo Modelis ir Reguliacija
Žala kyla ne tik iš turinio. Ji kyla ir iš pačių platformų veikimo principų. Socialinių tinklų keliama rizika nėra atsitiktinė, o tiesiogiai susijusi su verslo modeliu, grindžiamu dėmesio ekonomikos logika. Todėl reikia suprasti, kad pranešimai, algoritmai ir įtraukimo mechanizmai nėra neutralūs.
Europos Sąjunga jau žengė svarbų žingsnį priimdama Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA), kuris įpareigoja didžiąsias platformas mažinti sistemines rizikas, ypač susijusias su nepilnamečiais, užtikrinti didesnį skaidrumą turinio moderavimo ir rekomendavimo algoritmų srityje bei atverti duomenis nepriklausoms tyrėjams. Vis dėlto praktikoje šių nuostatų įgyvendinimas išlieka lėtas ir netolygus.
Europos Komisija turėtų žengti dar vieną žingsnį ir stiprinti nepilnamečių apsaugą rengiant būsimą Skaitmeninio sąžiningumo aktą. Šis teisės aktas turėtų apimti įvairius platformų naudojamus būdus, kuriais siekiama kuo ilgiau išlaikyti vartotojų dėmesį - nuo tikslinės reklamos ir nuomonės formuotojų turinio iki priklausomybę skatinančio dizaino, žaidimų elementų ar virtualių valiutų.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Tarptautinės Praktikos Pavyzdžiai ir Amžiaus Patvirtinimo Sistemos
Reaguodamos į neigiamą socialinių tinklų poveikį vaikų psichikos sveikatai ir demokratiniams procesams, Vakarų valstybės ieško įvairių sprendimų. Australija tapo pirmąja demokratine šalimi pasaulyje, kurioje 2025 m. Netrukus panašios idėjos pradėtos svarstyti Europoje. Prancūzijoje siūlomas įstatymas, numatantis draudimą socialiniais tinklais naudotis jaunesniems nei 15 metų vaikams, jau pasiekė parlamentą. Ispanijoje planuojama nustatyti dar aukštesnę, 16 metų, ribą.
Viena iš idėjų remiasi tuo, kad vietoje dabartinių nepatikimų ar lengvai apeinamų amžiaus patvirtinimo būdų būtų sukurta bendra ES skaitmeninė tapatybės sistema. Praktiškai tai galėtų veikti taip: vartotojas per patikimą valstybinę ar ES sistemą patvirtina savo amžių, o socialinių tinklų platforma gauna tik anoniminį patvirtinimą („taip / ne“), ar vartotojas atitinka nustatytą amžiaus ribą. Europos Komisija jau vysto vadinamąją ES skaitmeninės tapatybės piniginę (angl. EU Digital Identity Wallet).
Praktiniai Patarimai: Kaip Mažinti Žalingą Poveikį
Vienintelis būdas sąmoningai naudoti socialinius tinklus - laiku stabdyti save, o, prireikus, pasitelkti net ir technologines priemones. Ekspertai, visų pirma, pataria sumažinti gaunamų pranešimų kiekį. Galbūt, dienos metu nustatyti konkretų laiką, kuris bus skirtas socialiniams tinklams. Dėmesį blaškančias programėles verta paslėpti giliau telefono ekrane.
Taip pat galima naudoti programėles, padedančias stebėti laiką prie ekrano. Pašnekovė rekomendavo rasti laiko pasitikrinti, kiek laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose, o tuomet - susidaryti planą, kaip mažinti socialinių tinklų naudojimą. Vienas iš būdų - sąmoningai planuoti telefono naudojimą: vengti jo tikrinimo atsibudus ar prieš miegą, išjungti tam tikrais momentais, pavyzdžiui, susitikimų metu, sportuojant ar žaidžiant su vaikais, ir apsvarstyti socialinių tinklų programėlių pašalinimą iš telefono.
Pažįstamas jausmas? Taisyklė „jokio telefono“ valgant vis dažniau atsiranda ir daugelio mūsų šeimose. Vis dažniau populiarėja draugų susibūrimai, kurių metu visi turi palikti išmaniuosius telefonus vienoje vietoje ir pasiimti juos tik išsiskirstant.
Kaip atsikratyti priklausomybės nuo socialinių tinklų
Socialinių Tinklų Poveikis Demokratijai ir Informacinei Aplinkai
Tuo pačiu socialiniuose tinkluose veikiantys nuomonės formuotojai, tarp kurių dalis skleidžia radikalias ar antidemokratines idėjas, įgyja neproporcingai didelę įtaką, ypač jaunai auditorijai. Tokiose erdvėse neretai klesti neapykantos kalba, poliarizuojantis, aštrias emocijas sukeliantis turinys ir manipuliatyvūs politiniai pasakojimai, o įsitraukimą skatinantys algoritmai dar labiau sustiprina jų sklaidą.
Labai svarbu tai, kad nė viena iš didžiausių socialinius tinklus valdančių bendrovių nėra europietiška - iš esmės tapome skaitmenine kolonija, savo ir savo vaikų informacinę aplinką patikėję amerikiečių technologijų milžinams ir komunistinės Kinijos įtakai pavaldžioms platformoms.
Kaip Formuoti Atsparumą ir Švietimą?
Pačios valstybės turėtų daugiau investuoti į švietimą, stiprindamos medijų raštingumą. Plačiąja prasme tai apima ir ekonominio bei pilietinio raštingumo ugdymą - gebėjimą atpažinti, kada vaiko dėmesys tampa preke ir kada siūloma ne paslauga, o priklausomybę skatinantis produktas.
Svarbiausia - skatinti vaikų ir paauglių kritinį mąstymą, atvirai kalbėtis su jais apie grėsmes ir kaip nuo jų apsisaugoti. Ji pabrėžia, kad svarbiausia yra ugdyti vaikų gebėjimą patiems suprasti galimas savo elgesio pasekmes skaitmeninėje erdvėje.
Ką Galime Daryti Kasdienybėje?
Trys ir daugiau valandų, praleistų socialiniuose tinkluose, psichologų jau įvardijama kaip per ilgas laikas. Svarbus ir laikas, kada naršoma: vos pabudus ryte, prieš miegą vakare, o, galbūt, darbo metu, kuomet blaškomas dėmesys ir sunku susikaupti.
Svarbiausia socialinius tinklus naudoti ne kaip atpildą už sunkią dieną, o jei nusprendėte save „apdovanoti“ po itin sudėtingos dienos - tą darykite sąmoningai. Mes turime valdyti technologijas, jos sukurtos mums tarnauti, o ne atvirkščiai.
| Problema | Pasekmės | Sprendimai |
|---|---|---|
| Perdėtas naudojimas | Depresija, nerimas, prastesnis miegas | Laiko ribojimas, ekrano laiko programėlės |
| Pažeidžiamumas paauglių | Mažesnis emocinis atsparumas, priklausomybė | Švietimas, šeimos taisyklės, amžiaus patvirtinimas |
| Algoritminis įtraukimas | Poliarizacija, dezinformacija | Reguliacija, skaidrumas, nepriklausomi tyrimai |
Svarbu atkreipti dėmesį į savo kasdienybės įpročius, tačiau pastebima, jog reiktų sunerimti, jeigu socialiniais tinklais naudojamės mokykloje, universitete ar darbe, vietoj to, kad studijuotumėme ar dirbtume, valgydami pietus ar vakarienę su šeima ar draugais. Galbūt metas atsijungti?
tags: #socialiniai #tinklai #trukumai