Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama socialinių tinklų poveikiui vaikų ir paauglių gerovei. Dėl šios priežasties įvairios šalys svarsto ar jau įgyvendina ribojimus, siekdamos apsaugoti jaunąją kartą nuo galimų neigiamų padarinių. Šiame straipsnyje aptariamos iniciatyvos, ribojančios socialinių tinklų naudojimą, reklamos apribojimai ir ekspertų nuomonės apie šių priemonių veiksmingumą.
Socialinių Tinklų Poveikis Vaikams ir Paaugliams
Socialinių tinklų vartojimo paplitimas tarp vaikų ir paauglių per pastarąjį dešimtmetį masiškai išaugo. Tyrimų duomenimis, paaugliai naudodamiesi socialiniais tinklais praleidžia 7 ir daugiau valandų kiekvieną dieną, kas prilygsta apie 50 valandų per savaitę. Nors patys vaikai ir paaugliai socialinius tinklus gali laikyti neatsiejama savo gyvenimo dalimi, yra svarbu suprasti, kad toks intensyvus socialinių tinklų naudojimas jiems kelia įvairias grėsmes.
Rasta sąsajų tarp pernelyg daug laiko, praleidžiamo prie ekrano, ypač naudojantis socialiniais tinklais ir žaidžiant vaizdo žaidimus, bei tam tikrų psichologinių problemų. Tyrimai aptinka, kad prie socialinių tinklų praleidžiamas laikas gali tapti žalingu vaikams ir paaugliams praleidžiant daugiau nei 2 valandas prie ekranų per dieną. Na, o 7 ir daugiau valandų per dieną trunkantis naudojimasis socialiniais tinklais gali sąlygoti ir tam tikrą priklausomybės riziką.
Probleminis Socialinių Tinklų Naudojimas
Nerimą kelia ne tik didžiulis prie socialinių tinklų praleidžiamas valandų skaičius, bet ir pasireiškiantys elgesio simptomai, kurie gali signalizuoti, kad vaikų ar paauglių naudojimasis socialiniais tinklais tapo probleminiu.
„Probleminis socialinių medijų naudojimas neretai laikomas moderniąja priklausomybe. Jį atpažinti galima pagal elgesio požymius, panašius į kitų priklausomybių formavimąsi. Dažniausiai sakome, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas pasireiškia tada, kai vaikas ar jaunuolis, dėl pernelyg didelio įsitraukimo į socialines medijas (pavyzdžiui, „scrollinant“ telefone), nepajėgia atlikti kitų kasdienių veiklų ir atsakomybių: nesimoko, nenueina laiku miegoti, nesirūpina namų darbais, retėja bendravimas su šeima ar draugais ir kt.“, - dalinasi medicinos psichologė, paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimo tyrėja Laura Šalčiūtė-Nikonovė.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Žvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus, paauglių socialinių tinklų naudojimosi įpročiai atrodo išties prastai - HBSC tyrimo duomenys rodo, kad probleminiu socialinių tinklų naudojimusi pasižymi beveik pusė 5-11 klasių moksleivių, o dar 1 iš 8 yra būdinga didelė priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika. Tokie vaikai ir paaugliai gali ne tik būti sunkiai sukalbami - jiems ir patiems gali pasidaryti itin sunku saikingai naudotis socialiniais tinklais.
„Net ir paprašius vaiko ar jaunuolio atsitraukti nuo telefono, bandymai tai padaryti gali sukelti stiprią emocinę reakciją - pyktį, nusivylimą, nepasitenkinimą. Dažnai tokie bandymai taip pat baigiasi nesėkme: trumpam padėjęs telefoną į šalį, jaunuolis vėl jį automatiškai paima į rankas ir atsidaro socialines medijas. Šis veiksmas dažnai būna automatiškas, lyg įprotis, nereikalaujantis sąmoningo sprendimo. Čia neretai dingsta laiko nuovoka ir prasideda derybos su savimi, kai žadama socialiniuose tinkluose pabūti 10 minučių ir eiti užsiimti kita veikla, tačiau nejučiomis praleidžia kelias valandas“, - pasakoja psichologė.
Socialiniai tinklai gali turėti neigiamą įtaką ir savivertei bei pasitikėjimui savimi. Matant tobulus kitų žmonių kadrus darosi vis sunkiau tuos kadrus vertinti kritiškai. „Telia“ ekspertai primena, kad socialiniuose tinkluose matomi kadrai toli gražu nėra kitų žmonių kasdienybė, o tik kruopščiai atrinkti ir neretai filtrais patobulinti kadrai.
Dėl šių priežasčių yra itin svarbu, kad vaikai, tėvai ir mokytojai būtų tinkamai informuoti apie socialinių tinklų poveikį ir grėsmes ir galėtų nuo jų apsisaugoti.
Ką Reikėtų Daryti Tėvams?
Tikriausiai dauguma tėvų pastebėtų, kad jų vaikai praleidžia per daug laiko naudodamiesi socialiniais tinklais. Vis dėlto, problemą spręsti reikia tinkamai.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
„Jeigu tėvai pastebi, kad vaikas per daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, svarbiausia yra pradėti nuo atviro pokalbio. Draudimai ir ribojimai be paaiškinimo gali sukelti tik didesnį pasipriešinimą, todėl būtina kalbėtis apie tai, kodėl jaunuolio „sėdėjimas telefone“ jums kelia nerimą ir rūpestį, ir ieškoti sprendimų kartu. Nustačius ribas, svarbu susitarti dėl laiko, skirto socialiniams tinklams, ir ieškoti alternatyvių įdomių veiklų. Visiškas socialinių medijų eliminavimas ne visada yra gera priemonė, kadangi socialiniai tinklai taip pat yra dalis šiuolaikinės komunikacijos. Vis dėlto, svarbu kalbėti apie vartojimo saikingumą“, - dalinasi psichologė Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė.
„Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė primena ir apie kitą, itin dažnai internete sutinkamą, patyčių grėsmę.
„Didelės patyčios dažnai prasideda nuo mažų užgauliojimų. Dažnai pačios didžiausios patyčios slepiasi po fraze „čia tik mano nuomonė, bet...“. Nuolatos priminkime vaikams, kad įžeidžianti frazė internete tokia pati skaudi kaip ir gyvenime. Vaikams dažnai padeda patarimas - jeigu nori kažką pakomentuoti, pagalvok, ar tą patį pasakytum žmogui gyvai „į akis“, jeigu ne - susilaikyk ir nuo komentaro rašymo. Naudinga drauge susipažinti ir su kibernetinių patyčių apibrėžimu: tai - grasinančio, bauginančio, priekabiaujančio ar žeminančio turinio siuntimas arba dalinimasis su jaunesniu nei 18 metų asmeniui arba apie jį. Patyčios gali apimti įžeidžiančias žinutes ir elektroninius laiškus, netikrų paskyrų kūrimą siekiant ką nors apgauti ar pažeminti. Supažindinkite vaikus, kad jie gebėtų atpažinti netinkamą elgesį, kuris nukreiptas į juos arba į kitus asmenis. Bene svarbiausia, ką tėvai ar globėjai gali padaryti vaikui susidūrus su patyčiomis internete - jį palaikyti. Stenkitės išlikti ramūs ir priminkite vaikui, kad jis gali sulaukti pagalbos. Paremkite vaiką, o prireikus, kreipkitės ir į socialinių tinklų administratorius bei kitas įstaigas ar institucijas, kurios padės susidoroti su patiriamais iššūkiais“, - pasakoja „Telia“ ekspertė.
Supratimas - saugumo pagrindas. Socialiniai tinklai neabejotinai tapo reikšminga vaikų ir paauglių gyvenimo dalimi, tačiau jų naudojimui būtinas aiškus supratimas apie grėsmes. Svarbu ne tik riboti naudojimosi laiką, bet ir ugdyti vaikų atsakomybę internete. Bendradarbiaujant tėvams, mokytojams ir vaikams, galima sukurti saugią skaitmeninę aplinką, kuri skatins teigiamą vaikų augimą ir vystymąsi. Visgi, savo indėlį įdėti turime visi.
Valstybių Iniciatyvos
Reaguodama į augančius perspėjimus dėl socialinių tinklų įtakos vaikų sveikatai ir nepilnamečiams neigiamą įtaką galinčio padaryti turinio, Europos Komisija svarsto riboti socialinių tinklų prieigą nepilnamečiams. Panašias priemones jau įvedė Prancūzija, kur vaikams iki 15 metų socialinių tinklų naudojimui reikia tėvų sutikimo, o šių metų spalio pradžioje tokį siūlymą registravo Danijos premjerė. Panašios iniciatyvos įgyvendinamos ir už Europos ribų.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Australijos parlamentas 2024 m. gruodį pirmoji pasaulyje uždraudė socialinius tinklus vaikams iki 16 metų. Tikimasi, kad Prancūzijos parlamentas šią iniciatyvą svarstys sausio mėnesį, o galimas įstatymo įsigaliojimas būtų numatytas 2026 m. Pažymėtina, kad mobilieji telefonai jau yra uždrausti Prancūzijos pradinėse ir pagrindinėse mokyklose nuo 2018 metų.
Sunku Užtikrinti Ribojimų Laikymąsi
Pasak „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovės, nors toks reguliavimas yra sveikintinas, sunku užtikrinti, kad jo būtų sąžiningai laikomasi.
„Jau dabar matome pavyzdžių, kad norint internete pasiekti nepilnamečiams netinkamą turinį, užtenka paspausti mygtuką, kad turiu 18 metų. Kol dar kuriamas ES skaitmeninės tapatybės dėklės sprendimas, neturime techninės galimybės užtikrinti, kad šios taisyklės nebūtų galima taip paprastai apeiti. Todėl didžiausią įtaką vaikų naudojimuisi socialiniais tinklais ir toliau turi vaiko aplinka: tėvai, mokytojai ir kiti artimieji“, - įžvalgomis dalijasi Julija Markeliūnė.
Svarbu Pasiūlyti Alternatyvą
Šį rudenį Švedijoje įsigaliojo nauja valstybės parama vaikams ir jaunimui - vadinamoji laisvalaikio kortelė „Fritidskortet“. Šios priemonės tikslas - užtikrinti, kad visi vaikai galėtų dalyvauti įvairiose laisvalaikio veiklose, nepriklausomai nuo šeimos finansinės padėties. Ekspertė pabrėžia, kad toks modelis - sveikintina alternatyva griežtiems draudimams, skatinanti vaikus aktyviai leisti laiką ir mažinti ekranų poveikį.
„Tėvai dažnai klausia - ką gali padaryti, kol įsigalios nauji įstatymai ar technologinės priemonės. Pirmiausia - parodyti pavyzdį. Laikas be telefono prie vakarienės stalo, pokalbiai, bendra veikla lauke - visa tai padeda vaikams išmokti, kad ramybė, hobiai, dėmesys ir ryšys su šeima gali būti stipresni už ekranų trauką ir įdomesni už virtualų pasaulį“, - pataria „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė J.Markeliūnė.
Tėvams rekomenduojama apsaugoti namų bevielio interneto tinklą, nustatant skirtingus slaptažodžius šeimos nariams ir svečiams. Taip pat svarbu su vaikais aptarti, kad internete galima rasti netinkamo turinio, todėl svarbu jį atpažinti ir pranešti suaugusiajam. Vaiko išmaniajame įrenginyje galima nustatyti įvairių kontrolės priemonių, pavyzdžiui, ribojančių prie ekrano praleidžiamą laiką ar blokuojančių tam tikrą turinį ar interneto svetaines.
„Technologijos yra puiki priemonė mokymuisi, laisvalaikiui ir bendravimui, tačiau pernelyg daug laiko prie ekranų kenkia dėmesiui, emocijoms ir gebėjimui kurti tikrą ryšį. Todėl žmones ir toliau kviečiame bent valandą per dieną išmaniuosius įrenginius sudėti į „Ryšio dėžę“ ir skirti daugiau tikro dėmesio vieni kitiems. Sveiki įpročiai namuose gali būti net veiksmingesni už įstatymus“, - teigia Julija Markeliūnė.
Politinės Reklamos Draudimai
Kai kurios socialinių tinklų platformos, tokios kaip „Twitter“ ir „Spotify“, jau uždraudė politines reklamas. „Socialiniuose tinkluose darosi per daug brangu cenzūruoti, patikrinti informaciją. Mažesni žaidėjai, tokie kaip tviteris ir „Spotify“, labai greitai priėmė tokį sprendimą, nes tai juos apsaugo nuo daug didesnių problemų. Didieji socialiniai tinklai, tokie kaip „Google“ ir feisbukas, turbūt bandys ieškoti kažkokio sprendimo. Tačiau joks sprendimas nei neapsaugo nuo dezinformacijos, nei suteikia teisingesnį informavimą. Jis apsaugos tik socialinių tinklų vadovus nuo galimų teisinių pasekmių“, - teigia M. Katkus.
Arnas Marcinkus įsitikinęs, jog kiti socialiniai tinklai taip pat turėtų uždrausti reklamą socialiniuose tinkluose: „Politika apskritai neturėtų reklamuotis. Socialiniai tinklai dėl to ir yra personalizuoti: kiekvienas vartotojas ten registruojasi su savo tikru vardu ir pavarde. Tad ir politinės partijos turėtų juose užsiregistruoti kaip politinės partijos. Tada jos gali kelti žinutes savo sekėjams, ir aš nemanau, kad tokie dalykai turėtų būti reklamuojami, siekiant parodyti tas žinutes platesnei auditorijai“.
Jaunius Špakauskas abejoja galimybe visiškai eliminuoti politinę reklamą didesniuose socialiniuose tinkluose ir pateikia priešingą nuomonę: „Feisbukas yra gerokai didesnis socialinis tinklas, ženkliai platesnė jo demografinė sudėtis, jis pasaulyje paplitęs plačiau nei tviteris. Politinės reklamos atsisakymas - komplikuota problema dėl socialinių tinklų verslo modelio ir veiklos principo. Daugumos socialinių tinklų modus operandi paremta vartotojų kuriamu turiniu, o politinės reklamos ribojimai kelia būtent šį vartotojų kuriamo turinio kuravimo problemą. Kas sužiūrės, ar viena ar kita reklama atitinka politinės reklamos požymius, o jei taip, ar atitinka jai keliamus reikalavimus?“
Mykolas Katkus taip pat nesutinka su politinės reklamos draudimais socialinių tinklų milžinuose ir įžvelgia didelę tokių galimų draudimų problemą: „Aš manau, kad tai būtų dar vienas didelis apribojimas. Kaip ir visi reklamos draudimai, tai stiprintų įsitvirtinusių politinių partijų galimybes skleisti savo žinias ir mažintų naujų veidų ir naujų idėjų matomumą. Feisbuko arba instagramo veikla taip sukonstruota, kad jeigu ten veiki ne kaip individas, o organizacija, jos matomumas bus mažas. Feisbukas taip daro tam, kad priverstų net ir pačius mažiausius puslapius leisti pinigus ir tokiu būdu pasireklamuoti. Tad politinei kampanijai tai ypač naudinga, nes ją uždraudus, jos turinys būtų pasiekiamas tik mažam ištikimų sekėjų skaičiui, kurie turėtų sąmoningai eiti ieškoti, ką ta partija parašė“.
Jaunius Špakauskas pabrėžia lietuviškos reklamos pranašumą prieš užsienio reklamą jos kainos aspektu. Ekspertas teigia, kad mūsų šalyje reklama kainuoja mažiau ir lengviau pasiekia norimą auditoriją: „Reklama socialiniuose tinkluose kiek veiksminga užsienyje, tiek veiksminga ir Lietuvoje, nes pamatiniai žmonių instinktai ir poreikiai - panašūs. Reklama socialiniuose tinkluose yra gana „demokratiška“ - prieinama praktiškai bet kam, nes kainuoja palyginti pigiai. Sumaniai, kūrybiškai naudojant kuriamą turinį socialiniuose tinkluose galima reklamuotis praktiškai nemokamai. Anksčiau tą padaryti buvo gerokai sudėtingiau, ypač nepriklausomiems kandidatams iš mažų miestelių. Dabar jiems pakanka turėti greitą internetą, kuriuo mes juk ir taip pirmaujame pasaulyje“.
Mykolas Katkus teigia, kad viešoji komunikacija iškelia į pagrindinį planą tik tuos politikus, kurie populiarumu ir taip nesiskundžia, tokiu būdu blokuodami visas galimybes mažiau žinomiems likti pastebėtiems: „Mes esame informacijos persivalgymo visuomenė ir labai dažnai nėra kito būdo pranešti apie žinią, kai yra toks informacinis triukšmas. Tai, aš tikiu, ta žinia tiktai reklamos pagalba galėtų pasklisti plačiau. Pasižiūrėjus į pagrindines naujienų portalų naujienas ir žinių meniu, juose pamatysite tik skandalus arba jau įsitvirtinusius politinius lyderius. Uždraudus politinę reklamą, būtų visiškai uždaromos durys naujiems politiniams lyderiams. Kita vertus, populiariems politikams net nereikia papildomos reklamos socialiniuose tinkluose, nes jie savo veiksmais ir skandalų suskaitymais naujienų portaluose pasiekia jiems reikalingą populiarumą“.
Arnas Marcinkus įžvelgia kitą socialinių tinklų trūkumą, pastebimą iš mokesčių mokėtojų perspektyvos: „Politinė reklama turėtų būti atskaitinga, t. y. kad mokesčių mokėtojai žinotų, kam konkrečiai buvo sumokėta už reklamą. Nei feisbukas, nei „Google“ neteikia tokių duomenų visuomenei. Tad, visų pirma, tai reikėtų sutvarkyti socialinių tinklų platformose“.
Jaunius Špakauskas įsitikinęs, jog socialiniai tinklai dar neturi reikalingo politinių reklamų srauto filtro bei propagandos cenzūros: „Socialiniai tinklai ir kitos platformos, gyvuojančios iš esmės vien iš vartotojų generuojamo turinio, šiuo metu dar neturi efektyvių turinio peržiūros sprendimų. Šie sprendimai intensyviai kuriami, o šiuo metu jau naudojami - nuolat tobulinami, pasitelkiant dirbtinį intelektą, netrukus turbūt įgalinant ir kvantinius kompiuterius, tačiau kol kas nepavyksta išsiversti be žmogaus pagalbos. Dar tiek pat bus įkelta rytoj, dar tiek pat poryt ir taip kiekvieną mielą dieną. Tol, kol turinio kuravimo nepavyko automatizuoti, turinio peržiūrėjimas ir kontrolė išliks visuomenės, politikų bei reguliuojančių institucijų diskusijų objektu“.
Azartinių Lošimų Reklamos Ribojimai
Seimas priėmė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis sutarta nuo 2025 m. liepos 1 d. griežčiau apriboti azartinių lošimų reklamą, o nuo 2028 m. įteisinti dar griežtesnį jos draudimą.
Pagal priimtas pataisas, lošimų reklamos ribojimai galios taikant keletą išimčių. Šis draudimas negalios lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir prekės ženklo skelbimui ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta, taip pat lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir prekių ženklo, informacijos apie lošimus organizuojančios bendrovės organizuojamų lošimų rūšių skelbimui lošimų organizavimo vietoje ar lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje.
Lošimų reklama nebus draudžiama informacijos apie lošimus skelbimas leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams).
Iki 2027-ųjų pabaigos televizijoje, radijuje ir internete leistiną lažybų reklamą nuo 6 iki 18 val. bus galima transliuoti ne daugiau kaip tris reklaminius intarpus iki 15 sekundžių per valandą, o nuo 18 iki 24 val. - ne daugiau kaip du tokius pat intarpus per vieną valandą. Interneto svetainėse skelbiama lažybų reklama negalės būti iškylančiuose languose. Tuo tarpu skelbiama statinė lažybų reklama su nuoroda į lažybas organizuojančių bendrovių interneto svetaines negalės viršyti 20 proc. viso reklamos ploto nuo 6 iki 18 val. ir 10 proc. viso reklamos ploto nuo 18 iki 24 val.
Nuo 2028 m. bus draudžiama skleisti informaciją apie lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Iki tol galios pereinamasis laikotarpis, kai bus galima skelbti rėmimo pranešimus, kuriuose nurodoma, kad lažybas, įskaitant nuotolines lažybas, organizuojančios bendrovės remia sporto renginius ar jų transliacijas, sporto organizacijas, sportininkus, kultūros ir meno renginius ar jų transliacijas, kultūros ir meno organizacijas ir meno kūrėjus. Toks rėmėjo pristatymas privalės atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus.
Naujomis nuostatomis taip pat sutarta panaikinti išimtis ir visiškai apriboti galimybę kino teatruose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose organizuoti lošimus lošimų automatais, o pašto įstaigose organizuoti lošimus.