Šiame straipsnyje aptarsime socialinio darbo laiko normas, remiantis konkrečiu pavyzdžiu - Alytaus kalėjimo socialinio darbuotojo pareigybe. Straipsnyje nagrinėsime darbo grafiką, specialius reikalavimus darbuotojui ir jo funkcijas.
Darbo Vieta ir Darbo Laiko Norma
Darbo vieta - Alytaus kalėjimas (Ulonų g. 8A, Alytus). Darbo laiko norma - 40 val. per savaitę. Dvi dienas per savaitę reikės dirbti nuo 11:00 iki 20:00 val., kitomis dienomis įprastas darbo grafikas nuo 08:00 iki 17:00 val., penktadieniais nuo 08:00 iki 15:45 val.
Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) 1,04. Konkurso laimėtojui bus nustatomas 3 mėnesių išbandymo terminas.
Išsamesnę informaciją apie skelbiamą konkursą galima gauti Personalo valdymo skyriuje telefonu: +370 315 51679. Personalo valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Simanynienė.
Specialūs Reikalavimai Socialiniam Darbuotojui
Darbuotojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
- būti įgijęs socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį arba baigęs socialinio darbo studijų krypties programą ir įgijęs socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį, arba iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijęs kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją ar baigęs socialinio darbo studijų programą, ar socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka baigęs socialinio darbuotojo praktinei veiklai pasirengti skirtus mokymus, arba įgijęs socialinės pedagogikos kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ar socialinio pedagogo kvalifikaciją, jeigu jis dirbs su vaikais ir (arba) šeimomis.
Socialinio Darbuotojo Funkcijos Alytaus Kalėjime
Šias pareigas einantis darbuotojas vykdo šias funkcijas:
- vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo ir Iš pataisos įstaigų paleidžiamų (paleistų) asmenų socialinės integracijos tvarkos aprašo, užtikrina nuteistųjų socialinės integracijos ir resocializacijos procesą;
- dirba socialinį darbą su nuteistaisiais, juos konsultuojant (individualiai ir (ar) grupėmis), teikiant individualius asmens poreikius atitinkančią emocinę bei socialinę pagalbą ir didinant nuteistųjų motyvaciją dalyvauti kompleksinės ir (ar) prevencinės pagalbos teikimo procese bei patvirtintose elgesio pataisos programose;
- teikia siūlymus vyriausiajam socialiniam darbuotojui dėl nuteistojo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, trumpalaikių išvykų suteikimo ir kitų socialinei integracijai palankesnių bausmės atlikimo sąlygų galimybių;
- bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis, kurie nuteistajam gali suteikti reikiamą socialinę paramą ir (ar) kitą pagalbą, esant poreikiui kviečia juos (jų atstovus) į laisvės atėmimo vietą;
- teikia pagalbą atkuriant, palaikant ar stiprinant socialinius ryšius su šeima ir (ar) kitais artimaisiais, esant poreikiui bendrauja ir (ar) bendradarbiauja su asmenimis iš nuteistųjų socialinės aplinkos;
- kartu su nuteistuoju įvertina jo turimus ir trūkstamus įgūdžius, jo gebėjimus ir galimybes, paslaugų teikimo efektyvumą;
- renka statistinius duomenis apie iš laisvės atėmimo vietos paleidžiamus nuteistuosius, problemines situacijas ir teikia informaciją vyriausiajam socialiniam darbuotojui;
- sprendžia pagal kompetenciją iškilusias nuteistųjų problemas kartu su vyriausiuoju socialiniu darbuotoju, Skyriaus vadovu ir kitais struktūrinių padalinių darbuotojais;
- įgyvendina dinaminį saugumą su kitais Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padaliniais;
- pagal kompetenciją inicijuoja ir dalyvauja projektinėse veiklose, renginiuose, susijusiuose su socialinio darbo organizavimu, socialinių paslaugų teikimu, plėtojimu;
- pagal kompetenciją dalyvauja komisijų ir darbo grupių veikloje;
- vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su Skyriaus veikla susijusius pavedimus.
Darbo Laiko Normos Detalės
Darbo kodekse nustatyta standartinė darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę. Priklausomai nuo darbo laiko režimo, ji paskirstoma per darbo dieną, savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį. Tačiau maksimalus galimas darbo laikas ir/arba darbo laiko norma per savaitę gali būti ne 40, o 60 valandų, kurios nebūtinai bus laikomos viršvalandžiais.
Darbo laiko norma, priklausomai nuo taikomo darbo laiko režimo, paskirstoma per darbo dieną, savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių. Pagal DK, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip, darbo laiko režimą vienam ar keliems darbuotojams (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams darbovietėje nustato darbdavys, nustatydamas vieną iš DK nustatytų darbo laiko režimo rūšių.
Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. Net ir nesutarus su darbuotoju dėl papildomo darbo ir/arba darbuotojui nedirbant viršvalandžių, galima susitarti, kad pavyzdžiui, darbuotojas vieną savaitę dirba 60 valandų (po 12 val. Taip pat įmanoma ir tokia situacija, kad esant nustatytai 40 valandų per savaitę darbo laiko normai, darbuotojas gali dirbti tris savaites, o ketvirtą nedirbti apskritai (pvz., dirba dvi savaitės po 60 val., trečią 40 val., o ketvirtą ilsisi).
Toks darbo laikas nebūtų laikomas viršvalandžiais, jeigu faktiškai neviršijama nustatyta darbo dienos ar apskaitinio laikotarpio bendra darbo laiko trukmė. Žinoma, tai nereiškia, kad darbdavys gali laisvai bei savo nuožiūra nustatyti bei bet kada keisti tokį aptariamą darbuotojo darbo laiką.
Taip pat skaitykite: Vilties samprata pagal R. Snyderį
Susitarimas dėl papildomo darbo suprantamas kaip papildoma darbo sutarties sąlyga, sulygstama tarp darbuotojo ir darbdavio toje pačioje darbo sutartyje arba atskirame susitarime (prie darbo sutarties), dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo. Papildomo darbo atveju darbuotojas turėtų dirbti kitą darbo funkciją negu dirba pagal sudarytą darbo sutartį. Pavyzdžiui, pagrindinė darbo funkcija yra vairuotojas, bet su darbuotoju norima sulygti dėl papildomų ūkvedžio pareigų. Susitarimą dėl papildomo darbo bet kuri darbo sutarties šalis gali nutraukti, įspėjusi raštu kitą darbo sutarties šalį prieš penkias darbo dienas.
Retam darbdaviui žinoma, kad DK nustato tokią sąvoką kaip darbo masto padidinimas. DK 144 str. 7 d. įtvirtina, kad kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, jam mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nurodytas DK 139 straipsnio 4 dalyje, konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Panašiai darbo mastas buvo reglamentuotas ir senajame Darbo kodekse.
Susitarimu dėl darbo masto gali būti padidinamas pagrindinės darbo funkcijos darbo mastas bei maksimali darbo laiko norma. Dar 2015 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad ne bet kokia darbo laiko trukmė, viršijanti 40 val. per savaitę ar 8 val. per dieną, gali būti laikoma viršvalandiniu darbu. Anot teismo, sistemiškai analizuojant Darbo kodeksą, galima konstatuoti esant ir dar vieną situaciją, kai vykdant darbo sutartyje nustatytas pareigas ar funkcijas padidinamas darbo krūvis, jo apimtis ar normos - tai darbų masto padidinimas.
Teismas konstatavo, kad Darbo kodeksas nepateikia darbų masto padidinimo sąvokos, tačiau, atribojant šią kategoriją nuo papildomo darbo, galima formuluoti, kad papildomo darbo sutartimi yra susitariama dėl visiškai kitos darbo funkcijos, nei yra sudaryta pagrindinio darbo ar pagrindinių pareigų sutartis, o darbo masto padidinimas siejamas su tos pačios pagrindinės darbo funkcijos darbo krūvio padidinimu (arba per normalų darbo laiką, arba per kitą darbo laiką).
Svarbu yra tai, kad padidinus darbų mastą būtų laikomasi imperatyvių darbo laiko režimo taisyklių ir darbuotojui už darbą būtų mokama proporcingai daugiau. Išaiškinimą, kad darbuotojas tose pačiose pareigose gali dirbti iki 60 val. per savaitę sustiprina ir vieša Valstybinės darbo inspekcijos nuomonė, kurioje pasakyta, kad esant abiejų šalių išreikštai valiai, galėtų būti papildomai susitariama (galiojančioje darbo sutartyje) dėl darbo masto (darbo krūvio) padidinimo, o taip pat numatomas darbo funkcijos padidinta apimtimi apmokėjimas. (...) esant tokiam abiejų šalių susitarimui, darbuotojui gali būti nustatyta DK 114 straipsnio 2 punkte numatyta maksimali darbo laiko trukmė“.
Taip pat skaitykite: Darbas socialinėje sferoje
Taigi darbuotojas ir darbdavys laisva valia, neviršydami įstatyme įtvirtintų maksimalių darbo trukmės ribų, gali sutarti dėl darbo masto padidinimo, t. y. ilgesnės darbo laiko trukmės pagrindinei funkcijai (pvz., iki 50 ar 60 val.), sutartyje nustatant už tai sulygtą atlygį. Susitarimas dėl darbo masto padidinimo turėtų būti aptariamas galiojančioje darbo sutartyje, keičiant sutarties sąlygas (darbo sutarties modifikavimas) arba atskirame susitarime prie darbo sutarties.
Tai gali būti aktualu tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, siekiantiems daugiau užsidirbti, tačiau nenorintiems dirbti pas kitą darbdavį ar dirbti kitos funkcijos.
Viršvalandžiais laikomas laikas, kai darbuotojas viršija nustatytą darbo dienos ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Viršvalandžiai paprastai dirbami darbdavio pavedimu esant išimtiniams, staiga atsiradusiems bei trumpalaikiams atvejams.
Viršvalandžiai ne visada naudingi darbdaviui, kadangi ne tik ribojamas maksimalus jų valandų skaičius, bet viršvalandžiai apmokami ne mažesniu kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokesčiu arba darbuotojo prašymu kompensuojami viršvalandinio darbo laiką, padauginus iš pusantro, pridedant prie kasmetinių atostogų laiko.
Apibendrinant, socialinio darbuotojo darbas, ypač tokioje įstaigoje kaip kalėjimas, reikalauja ne tik specialaus išsilavinimo ir įgūdžių, bet ir gebėjimo dirbti pagal griežtai reglamentuotas darbo laiko normas ir atlikti įvairias funkcijas, susijusias su nuteistųjų resocializacija ir integracija į visuomenę.