Jau ne vienerius metus šalies ugdymo įstaigose 5-10 (II gimnazijos) klasių mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą privaloma socialinė-pilietinė veikla. Socialinė-pilietinė veikla yra pagrindinio ugdymo programos sudedamoji dalis. Jai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus.
Mokykla, atsižvelgdama į mokinių amžių, gali priimti sprendimą šiai veiklai skirti ir daugiau pamokų (valandų) per mokslo metus. Tad jos neatlikus nėra išduodamas išsilavinimą patvirtinantis dokumentas, o mokiniams skiriamas papildomas laikas šioms valandoms surinkti.
Socialinės-pilietinės veiklos paskirtis ir nauda
Socialinė-pilietinė veikla nėra savitikslė, ji turi padėti mokiniams tobulėti, plėsti savo pažinimo ribas, išbandyti save atliekant naujus vaidmenis, patirti naujus kontekstus. Mokinys turi suvokti, kad jis yra didesnės bendruomenės ir visuomenės narys ir kad nuo kiekvieno asmeninio indėlio priklauso visuomenės gerovė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, dalyvaudami socialinėje veikloje mokiniai mokosi būti atsakingais, pareigingais Lietuvos piliečiais, aktyviais bendruomenių nariais, įgyja žinių ir patirties, kaip elgtis tam tikrose situacijose, kurios dažnai yra naujos ir jiems ligi tol būna nepatirtos. Atlikdami socialinę veiklą mokiniai ugdosi socialines kompetencijas, pagarbų, tolerantišką, empatišką santykį su kitais žmonėmis, apskritai stiprėja jų asmenybė. Taip pat sustiprėja motyvacija aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Socialinė-pilietinė veikla turi padėti mokiniui suprasti, kad demokratinės visuomenės grįstos jų piliečių įsitraukimu ir dalyvavimu sprendžiant visuomenei aktualius klausimus ir kad kolektyvinėmis pastangomis galima pasiekti daugiau, nei veikiant individualiai.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Privalomumas ir organizavimo principai
Per mokslo metus privaloma pasirinkti veiklas ne mažiau kaip iš dviejų skirtingų veiklos krypčių. Socialinė-pilietinė veikla yra mokinio laisvai pasirenkama.
Pirmojo pusmečio metu mokiniams rekomenduojama atlikti ne mažiau kaip pusę numatytų socialinės-pilietinės veiklos valandų. II pusmečio pabaigoje įvertinimai fiksuojami elektroniniame dienyne, nurodant veikloms įgyvendinti panaudotą valandų skaičių. Mokiniui, negavusiam metinio įskaityto socialinės-pilietinės veiklos įvertinimo, skiriama papildomo laiko jai atlikti.
Atliktos veiklos įrodymus (pvz., veiklą patvirtinančius dokumentus, nuotraukas) ir refleksijas mokiniai kaupia socialinės-pilietinės veiklos aplanke, kuris gali būti pildomas tinklaraštyje, Moodle platformoje, Google.doc arba tekstiniame dokumente. Mokiniai gali susirasti veiklas ir patys, taip pat jas rinktis iš pateikto veiklų sąrašo. Už ugdymo proceso organizavimą yra atsakinga mokykla.
Dažniausiai pasirenkamos veiklų kryptys
Mokyklos aplinkoje jie gali padėti organizuoti mokyklos renginius (renkasi 95,5 proc.), puošti mokyklą (93,4 proc.) ir padėti klasės vadovui arba dalykų mokytojams (90,5 proc.). Kaip rodo minėtas tyrimas, už mokyklos ribų mokiniai dažniausiai rinkosi dalyvavimą ekologinėse akcijose (85 proc.), pagalbą tvarkant miesto, rajono aplinką (80 proc.), mokyklos vardo garsinimą dalyvaujant olimpiadose, konkursuose, koncertuose, parodose ir pan.
Sportinių renginių, varžybų organizavimas, teisėjavimas juose. Mūsų gimnazijos vaikai organizavo veiklas, vedė pamokėles mažiesiems.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Statistiniai pasirinkimai
| Veikla mokyklos aplinkoje | Procentas |
|---|---|
| Mokyklos renginių organizavimas | 95,5% |
| Mokyklos puošimas | 93,4% |
| Pagalba klasės vadovui arba dalykų mokytojams | 90,5% |
Veikla už mokyklos ribų Procentas Dalyvavimas ekologinėse akcijose 85% Pagalba tvarkant miesto, rajono aplinką 80% Mokyklos vardo garsinimas dalyvaujant olimpiadose, konkursuose, koncertuose, parodose ir pan.
Organizacijos ir partneriai, siūlantys socialines valandas
VšĮ „Gerumo rankos“ siūlo moksleiviams už savanoriavimą išrašyti atitinkamą kiekį socialinių valandų. Trumpalaikė savanorystė - tai savanoriška veikla, kurios metu galima įsitraukti į organizuojamas veiklas: renginiai, atviro jaunimo centro veiklos, pagalba buityje, savanorystė organizacijose, su kuriomis bendradarbiaujama: slaugos ligoninė, beglobių gyvūnų prieglauda, „Kartų namai“, „Caritas“ ir kt. Net trumpa akimirka gali būti prisiminima amžinai ir maža pagalba gali suteikiti kitiems džiaugsmo.
Lina Blinstrubienė apie vietas, kur gimnazistai atlieka socialinę-pilietinę veiklą: „Vaikus noriai priimdavo ikimokyklinio ugdymo įstaigos, Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, kitos įstaigos. Smagu būdavo sutikti savo mokyklos mokinius „Maisto banko“ vykdomose akcijose. Mūsų gimnazija iki pandemijos gražiai bendradarbiavo su lopšeliu-darželiu „Vaikystė“ ir šiandien esam labai dėkingi direktorei Neringai Vaicekauskienei bei pavaduotojai ugdymui Almai Sungailienei už suteiktą galimybę veikti kartu. Mūsų gimnazijos vaikai organizavo veiklas, vedė pamokėles mažiesiems.
Mokinių patirtys: prasmingumas ir iššūkiai
„Tyrime dalyvavusių mokinių nuomone, mokykloje atlikta socialinė-pilietinė veikla labiausiai prisideda prie mokyklos gerovės. Mokiniai vertina veiklos prasmingumą, pripažįsta, kad patobulėjo mokinio asmenybė, pagerėjo socialiniai įgūdžiai, prisidėta prie mokyklos įvaizdžio gerinimo. Tyrimai rodo, kad tokio grįžtamojo ryšio, atsakingo, ne formalaus socialinės veiklos vertinimo mokyklose dar stokojama.
Anot ministerijos, naujausių tyrimų duomenys visgi rodo, kad bene svarbiausia socialinės-pilietinės veiklos organizavimo problema išlieka ta pati - prasmingų, mokiniams patrauklių veiklų stoka, ir tai ypač aktualu mažesnėms rajonų mokykloms. Vieniems moksleiviams socialinės-pilietinės valandos - galimybė save realizuoti naujoje veikloje, kitiems jos skamba tarsi bausmė.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
„Aktyviam, žingeidžiam, atsakingam mokiniui nebuvo ir nėra sunku dalyvauti socialinėje-pilietinėje veikloje. Aišku, visada atsiranda mokinių, kuriuos įtraukti gana sunku, jie nemato prasmės ar tiesiog nenori veikti kitų labui. Kartais tampa tikru iššūkiu įkalbinti mokinį dalyvauti socialinėje-pilietinėje veikloje ir visų pirma klasės vadovui, kuris yra arčiausiai vaiko.
Skirtinga mokyklų praktika
„Gyvename nestabiliame pasaulyje, tad apsiribojome 10 valandų. Ankstesniais (dar priešpandeminiais) metais bandėme įveikti daugiau valandų. Mūsų vaikus labai motyvuodavo gimnazijos vardo garsinimas: jie dalyvaudavo respublikiniuose konkursuose ar dar kokiuose didesniuose renginiuose. Prieš kelerius metus pati buvusi jaunesnių klasių vadovė L.
„Tada buvome parengę popierinį socialinės-pilietinės veiklos valandų rinkimo lapą. Atsakingi asmenys įrašydavo veiklos pavadinimą, datą ir valandų skaičių. Tiesą pasakius, aš pati kai kurių net ir nežinojau, kad yra tokių įstaigų, organizacijų, kurios priima mūsų vaikus atlikti kažkokias veiklas, už kurias skiriamos socialinės-pilietinės valandos, kol vaikai nepradėjo nešti įrodymų, kad jie ten dirbo, kiek valandų ir pan.
„Vaikus noriai priimdavo ikimokyklinio ugdymo įstaigos, Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, kitos įstaigos. Smagu būdavo sutikti savo mokyklos mokinius „Maisto banko“ vykdomose akcijose. Mūsų gimnazijos vaikai organizavo veiklas, vedė pamokėles mažiesiems. Nereikėjo jokių prievartos instrumentų. Gimnazijos socialinės pedagogės Vilmos Paulauskienės dėka bendradarbiavome su Josvainių socialiniu ir ugdymo centru, - kalbėjo L. Blinstrubienė.
Tėvų ir mokinių klausimai dėl privalomumo
Privaloma socialinė-pilietinė veikla moksleiviams kelia klausimą: kodėl ji negali būti savanoriška? Toks klausimas kyla ne vienam mokiniui ir jų tėvams, kai pradedama kalbėti apie vadinamąsias socialines valandas. Tačiau pasigirsta nuomonių, jog tai tarsi sovietinis palikimas, kai mokiniai dirbti įvairių lauko darbų buvo vežami į kolūkius. Arba - ne visos Kėdainių mokyklos šiai veiklai sudaro tinkamas sąlygas.
Visiškai kitokiomis nuotaikomis jau antrus metus gyvena vienos Kėdainių ugdymo įstaigos moksleivis ir jo mama. „Mokykla kažkodėl nusiteikusi ir neleidžia vaikams valandų susirinkti kitose įstaigose. Ji kategoriškai prieš, tik - mokyklos viduje. Gerai, jeigu vaikas lanko sporto būrelį ir važiavo į kažkokias varžybas, tada užrašo tas valandas, tas pats ir, tarkim, su choru. Viskas. Daugiau belieka ateiti, padėti mokytojui arba bibliotekos darbuotojoms, kurios tikrai labai geranoriškai nusiteikusios ir vaikams duoda veiklos, kad tik užsidirbtų socialinių-pilietinių valandų. Bet tai kiek tokių darbų yra ir kiek vaikų reikia tokiai veiklai?
„Tiesiog sėdom kartu su sūnumi, rašėme mokytojams, bibliotekos darbuotojoms laiškus, siūlėme, kad gal galime paruošti kažkokias skaidres, pristatymą ir t.t. Šiaip ne taip susirinko tas valandas. Ką daryti šiemet? Kaskart atrodo taip tarsi eini ir prašai išmaldos, - guodėsi moksleivio mama, toliau pasakodama sunkiai suvokiamą ugdymo įstaigos tvarką. O ką daryti kitiems vaikams? Kaip jiems susirinkti tas socialines-pilietines valandas, jeigu iš įstaigos neišleidžia, nesudarytos tam sąlygos? Kas kartą juk nelįsi mokytojai į akis klausdamas - gal ką reikia padėti?
Tuo metu pagal ministerijos išaiškinimą uoliai stengdamasi padėti vaikui surinkti socialines-pilietines valandas, mama atlieka mokyklos pareigą pasirūpinti visų vaikų užimtumu ir galimybėmis jas užsidirbti. „Už ugdymo proceso organizavimą yra atsakinga mokykla. Mokiniai dažniausiai vadovaujasi mokytojų rekomendacijomis, kur ir kokias veiklas atlikti.
Veiklos plano karkasas mokyklai ir klasei
Socialinę-pilietinę veiklą mokinys pasirenka atsižvelgdamas į savo interesus ir pomėgius. Socialinė-pilietinė veikla turi padėti mokiniui suprasti, kad demokratinės visuomenės grįstos jų piliečių įsitraukimu ir dalyvavimu sprendžiant visuomenei aktualius klausimus ir kad kolektyvinėmis pastangomis galima pasiekti daugiau, nei veikiant individualiai.
- Per mokslo metus privaloma pasirinkti veiklas ne mažiau kaip iš dviejų skirtingų veiklos krypčių.
- Pirmojo pusmečio metu mokiniams rekomenduojama atlikti ne mažiau kaip pusę numatytų socialinės-pilietinės veiklos valandų.
- Atliktos veiklos įrodymus ir refleksijas mokiniai kaupia socialinės-pilietinės veiklos aplanke.
„Dauguma mokinių veiklą progimnazijoje ir už jos ribų vertina teigiamai ir mano, jog ji yra naudinga - jie prisideda prie progimnazijos vardo garsinimo, supančios aplinkos gražinimo, teikia pagalbą bendruomenei, tobulina asmenines, socialines kompetencijas“, - kalbėjo T.
Idėjų rinkinys mokyklos viduje ir už jos ribų
- Mokyklos renginių organizavimas.
- Mokyklos puošimas.
- Pagalba klasės vadovui arba dalykų mokytojams.
- Dalyvavimas ekologinėse akcijose.
- Pagalba tvarkant miesto, rajono aplinką.
- Mokyklos vardo garsinimas dalyvaujant olimpiadose, konkursuose, koncertuose, parodose ir pan.
- Sportinių renginių, varžybų organizavimas, teisėjavimas juose.
- Mūsų gimnazijos vaikai organizavo veiklas, vedė pamokėles mažiesiems.
Valandų planavimas ir vertinimas
1. iki 40 val. 2. 1 - 30 val. 3. 1 - 10 val. 1 - 10 val. 1 - 20 val. 1 - 40 val. 4. 5. 6. 1 - 10 val.
Mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr.
Mokytojų vaidmuo įtraukiant įvairaus motyvacijos lygio mokinius
„Aktyviam, žingeidžiam, atsakingam mokiniui nebuvo ir nėra sunku dalyvauti socialinėje-pilietinėje veikloje. Aišku, visada atsiranda mokinių, kuriuos įtraukti gana sunku, jie nemato prasmės ar tiesiog nenori veikti kitų labui. „Aišku, jeigu mes turime nemotyvuotą vaiką, tada skauda galvą ne tik jam, bet ir mokyklai, ką daryti, kad jis tas dešimt valandų surinktų. Tada einame į biblioteką ir dirbame ar auklėtojas vedasi budėti ar kitų veiklų galvojame. Mūsų mokykla, kolektyvas stengiasi, padeda vaikui visa širdimi, kad jis tik surinktų tas 10 valandų“, - kalbėjo L. Blinstrubienė ir pažymėjo, jog tai yra gera iniciatyva: „Aš asmeniškai manau, kad reikia mokytis nuo jaunų dienų empatijos kitam.
„Bet gal man labai gerai pasisekdavo su klasėmis ir aš niekada neturėjau streso, kad vaikai nesurinks tų 10 valandų. Klausdavau jų, kas patiko veiklose. Tiems, kuriuos buvo priėmę dirbti ligoninėje, jiems paliko labai didelį įspūdį. Aš tuo metu kaip tik turėjau dešimtokus. Jie buvo sužavėti ta patirtimi.
Problemos ir tobulintinos sritys
Tačiau, anot ministerijos, naujausių tyrimų duomenys visgi rodo, kad bene svarbiausia socialinės-pilietinės veiklos organizavimo problema išlieka ta pati - prasmingų, mokiniams patrauklių veiklų stoka, ir tai ypač aktualu mažesnėms rajonų mokykloms. Tyrimai rodo, kad tokio grįžtamojo ryšio, atsakingo, ne formalaus socialinės veiklos vertinimo mokyklose dar stokojama.
Mokiniai dažniausiai vadovaujasi mokytojų rekomendacijomis, kur ir kokias veiklas atlikti. Mokiniai gali susirasti veiklasir patys, taip pat jas rinktis iš pateikto veiklų sąrašo. Mokyklos aplinkoje jie gali padėti organizuoti mokyklos renginius, puošti mokyklą ir padėti klasės vadovui arba dalykų mokytojams.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar socialinės valandos privalomos? Socialinė-pilietinė veikla yra pagrindinio ugdymo programos sudedamoji dalis. Tad jos neatlikus nėra išduodamas išsilavinimą patvirtinantis dokumentas, o mokiniams skiriamas papildomas laikas šioms valandoms surinkti.
- Ar galima veiklas atlikti už mokyklos ribų? Kaip rodo minėtas tyrimas, už mokyklos ribų mokiniai dažniausiai rinkosi dalyvavimą ekologinėse akcijose, pagalbą tvarkant miesto, rajono aplinką, mokyklos vardo garsinimą dalyvaujant olimpiadose, konkursuose, koncertuose, parodose ir pan.
- Kas atsakingas už organizavimą? Už ugdymo proceso organizavimą yra atsakinga mokykla.
- Kaip fiksuojamos valandos? II pusmečio pabaigoje įvertinimai fiksuojami elektroniniame dienyne, nurodant veikloms įgyvendinti panaudotą valandų skaičių.
- Ką daryti, jei trūksta motyvacijos? Kartais tampa tikru iššūkiu įkalbinti mokinį dalyvauti socialinėje-pilietinėje veikloje ir visų pirma klasės vadovui, kuris yra arčiausiai vaiko.
tags: #socialines #valandos #vaikams #sablonas