Socialinės tvarkos savaiminio formavimosi modelis teorija: Bihevioristinė ir Socialinio Išmokimo Teorijų įtaka Lietuvoje

Julianas Roteris ir jo socialinio mokymosi teorijos (SLT) pritaikymas padeda prognozuoti žmogaus elgesį įvairiose situacijose, kur pastangos orientuotos į tikslų siekimą ir elgesio koregavimą per aplinkos veiksnius. Socialinio išmokimo teorija, sukurta Alberto Banduru, pabrėžia, kad žmonės mokosi stebėdami ir imituodami kitus, o ne tik per tiesioginę patirtį. Ši studijų kryptis įtakoja socialinį darbą, kuris nuolat keičiasi ir tobulėja, įtraukdama biologinius, sociologinius, psihologinius principus į praktinę veiklą. Socialinio darbo raidos procese Biheviorizmas pateikia konkrečius metodus elgesio pakeitimui, o socialiniai darbuotojai taiko šiuos principus, siekdami padidinti kliento adaptaciją ir gerinti jo socialinį funkcionavimą.

Elgesio pasirinkimo potencialas ir lūkesčiai

Elgesio potencialas - tai galimybė žmogui pasirinkti tarp kelių elgesio alternatyvų; didžiausioji tikimybė atsitikti elgsena tikriausiai bus atlikta. Lūkestis, kuris svyruoja nuo 0% iki 100%, priklauso nuo praeities patirties: teigiama paskatinimų patirtis didina tikimybę kartoti elgesį. Norint tiksliai prognozuoti elgesį, būtina remtis subjektyviu asmens sėkmės vertinimu. Kontrolės lokusas - tai asmens lūkesių apibendrinimas apie tai, kiek elgesį lemia jo paties veiksmai, o kiek išoriniai jėgos veikia aplinką.

Paskatinimo vertė ir psichologinė situacija

Paskatinimo vertė - tai elgesio susiformavimo priežastis, kai vienas paskatinimas turi didesnę vertę už kitą. Ši vertė formuojasi iš patirties. Psichologinė situacija reiškia, kad žmogui situacija atrodo taip, kaip jis ją suvokia. Rotteris išskyrė šešias pagrindines poreikių kategorijas: poreikio potencialas, poreikio vertė, veikimo laisvė. Stiprų poreikį turinčiam asmeniui dažnai pasireiškia bloga adaptacija, kai turi aukštą poreikio vertę, bet žemą veikimo laisvę; tai lemia informacijos stoką ir klaidingą įsitikinimą apie išteklių nebuvimą.

Bihevioristinė socialinio darbo teorija

Biheviorizmas - materialistinė psichologija, traktuoja elgesį kaip išorinį reiškinį, kurį lemia aplinka. Pagrindinė prielaida - elgesį lemia aplinkos įvykiai, o ne paveldėtos ar vidinės jėgos. Svarbiausias biheviorizmo indėlis socialiniam darbui - empirinių tyrimų pritaikymas praktikoje. Socialiniai darbuotojai vadovaujasi šia teorija, siekdami išnagrinėti, ką galima pakeisti kliento aplinkoje, kad pasikeistų jo elgesys.

Biheviorizmo atstovai ir jų indėlis

• Ivanas Pavlovas - klasikinio sąlygojimo teorija.
• Burrhusas Fredericas Skinneris - operantinio sąlygojimo teorija: elgesys yra veikiamas teigiamų paskatinimų, o bausmės yra mažiau veiksmingos.
• Edwardas Thorndike'as - teigiamų pasekmių sąlygojimo principas.
• Johnas B. Watsonas - elgesys kaip reakcija į aplinkos stimulus visumą.
• Albertas Bandura - socialinio išmokimo teorija: mokymasis stebint ir imituojant kitus.

Bihevioristinis socialinio darbo modelis

Bihevioristinis socialinio darbo modelis orientuotas į kliento elgesio keitimą per kelis žingsnius: įvertinimas, tikslų nustatymas, plano sudarymas, sutarties sudarymas, vertinimas/analizė ir rezultatų įtvirtinimas. Procedūra remiasi realiais klientų gebėjimais ir siekiamais realiais tikslais. Operantinis determinavimas socialiniame darbe - tai principas, kad teigiamos pasekmės skatina pasikartojimą, o neigiamos - slopina.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Operantinis determinavimas praktikoje

1. Paskatinimai - materialūs arba socialiniai, skatinantys pageidaujamą elgesį.
2. Bausmė - priemonė mažinti nepageidaujamą elgesį; naudojama atsargiai, kai kitos priemonės neveikia.
3. Elgesio formavimas - žingsnis po žingsnio mokymas naujo elgesio su nuosekliais paskatinimais.
4. Išnykimas - ignoravimas elgesio, kuris anksčiau buvo paskatinamas.

Socialinio išmokimo teorija

Banduros teorija teigia, kad mokymasis vyksta ne tik per tiesioginę patirtį, bet ir stebint kitus. Modeliavimas - pademonstravimas, kaip elgtis tam tikroje situacijoje. Stebėjimas - skatinti klientą stebėti kompetentingus žmones ir iš jų mokytis. Sustiprinimas - paskatinimas imituoti pamatytą elgesį.

Socialinio darbo raida Lietuvoje

Lietuvoje profesionalus socialinis darbas ėmė formuotis nuo 1990-ųjų atkūrus nepriklausomybę. Ilgą laiką vyravo politiniai, kultūriniai ir ekonominiai iššūkiai, o tarpukariu socialiniai darbuotojai neegzistavo kaip nuolatinė profesinė jėga. Nuo 1990-ųjų augo poreikis profesionalios pagalbos, plėtojosi paslaugų sistema, pertvarkomos globos įstaigos, steigiamos socialinio darbo organizacijos, įvedami etatai savivaldybėse ir seniūnijose, rengiami specialistai aukštosiose mokyklose. 21 a. pradžioje socialinis darbas tapo aiškiai identifikuojama profesine praktika ir akademine disciplina, nors atsilikimas nuo Vakarų šalių vis dar juntamas.

Humanistinė teorija socialiniame darbe

Humanizmo ištakos siekia XV-XVII a., kai minties pasidalinimas su Aristoteliu, Demokritu ir Sokratu formavo žmogaus sampratą ir socialinį darbą kaip mokslo ir meno sankirtą. Žmogus reaguoja į aplinką subjektyviai; socialinis darbas reikalauja nuolatinio tobulinimo ir vertybinių nuostatų ugdymo. Lietuvoje socialinis darbas vystosi, siekdamas įtraukti bei integruoti psichologinius, sociologinius ir filosofinius aspektus į praktiką, taip pat įvertinti politinę ir ekonominę realybę.

Sociologiniai, psichologiniai ir filosofiniai socialinio darbo pagrindai

Socialinio darbo samprata - įvairių rūšių bendradarbiavimas tarp socialinio darbuotojo ir kliento, siekiant pagerinti kliento ir visuomenės situaciją. Tai menas kurti ir reguliuoti tarpusavio santykius bei padėti asmeniui įveikti diskomfortą ir pasiekti socialinę integraciją. Praktikoje taikomos įvairios teorijos: psichodinaminiai, bihevioristiniai, sisteminiai-ekologiniai, psichologiniai ir komunikatyvūs, humanistiniai-egzistenciniai, kognityviniai bei krizės intervenčijos metodai. Eklektika - skirtingų teorijų sujungimas į vieną praktinį sprendimą, prireikus jungiant skirtingų modelių elementus.

Teorijų taikymo principai

• Kiekviena teorija turi savo požiūrį į klientą, problemą ir sprendimo būdus.
• Socialinis darbuotojas gali sujungti prieštaringas teorijas į sintetinius sprendimus, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją.
• Teorijos praktikoje suteikia modelius, paaiškinimus ir nurodymus, padedančius pereiti nuo trumpalaikių sprendimų prie prevencijos.

Praktiniai pastebėjimai

Teorijos reikšmė socialinio darbo praktikai - jos suteikia struktūrinę paramą, leidžia išvengti nepagrįstų „greitosios pagalbos“ metodų ir orientuoja į prevenciją. Moksliniai tyrimai nėra tik galutinis tikslas, bet priemonė didinti veiksmingumą įvairiuose socialinio darbo lygiuose, nuo individualios pagalbos iki viešosios politikos formavimo.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

< tagimg>Infografika: Socialinio išmokimo modelio veikimo schema< tagvideo>Video: Banduros socialinio išmokimo teorijos įtaka socialiniam darbui

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

tags: #socialines #tvarkos #savaiminio #formavimosi #modelis