Intensyvi informacijos produkcija ir jos cirkuliavimas globaliame tinkle radikaliai keičia pasaulio ir jame vykstančių procesų suvokimą, nes socialinė tikrovė tampa vis labiau medijuota ir transformuota. Tai prilygsta gyvenimui nuolatinių iššūkių sąlygomis ir skatina komunikacijos procesų tyrėjus telkti dėmesį į medijų bei jų santykio su įvairiomis gyvenimo sritimis tyrimus.
Knygos „Socialinės tikrovės mediacija: kultūra, politika ir visuomenė“ tekstų autoriai - Lauras Bielinis, Ignas Kalpokas, Kęstas Kirtiklis, Edgaras Klivis, Renata Stonytė, Renata Šukaitytė ir Martynas Petrikas - imasi užduoties atskleisti mūsų laikų mediacijos fenomeną iš įvairių perspektyvų, teoriniu ir praktiniu požiūriu nagrinėdami socialinės terpės mediaciją ir mediatizaciją politikos bei vizualinės kultūros lauke.
Mediocentrinis požiūris į socialinę tikrovę
Kęstas Kirtiklis savo tekste „Mediocentrinis požiūris į socialinę tikrovę: estetizavimas ar mediatizacija?“ gvildena tai, kaip medijos tampa ne tik informacijos pranešėjomis, bet ir paties socialinio gyvenimo formuotojomis. Mediacija čia dažnai sutapatinama su estetizavimu, kuomet medijuota socialinė tikrovė tampa scenine, performatyvia, o tai teoriškai ir praktikoje transformuoja žmonių tarpusavio ryšius bei pasaulio suvokimą.
Komunikacijos hibridiškumas politikoje
Lauras Bielinis savo straipsnyje „Komunikacijos hibridiškumas politikoje“ analizuoja, kaip šiuolaikinėje politikoje medijos ir komunikacijos kanalai veikia kartu, sujungdami įvairius diskursus. Politinė komunikacija tampa hibridine, kuri jungia tradicines ir skaitmenines medijas, atveria naujas galimybes politinei agitacijai, bet ir kelia iššūkius suvokti tikrovės patikimumą bei politikos aiškumą.
Iš informacijos amžiaus į patirties amžių: po tiesos visuomenės iššūkiai
Ignas Kalpokas knygoje nagrinėja „Iš informacijos amžiaus į patirties amžių: po tiesos visuomenės iššūkiai“ temą, pabrėždamas, kad šiandienos visuomenė yra susidūrusi su „po tiesos“ eros iššūkiais, kai objektyvumas ir faktai dažnai užgožiami emocijų ir subjektyvumo. Tai dar labiau sustiprina medijų vaidmenį formuojant socialinę tikrovę ir politikos diskursus.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Realybės konstravimas dokumentiniame filme
Renata Stonytė analizuoja dokumentinį filmą „Liepsnojanti Ukraina“ kaip mediją, kuri įtikinėjimo strategijomis konstruoja politinę realybę. Filme nagrinėjama, kaip dokumentika tampa priemone ne tik informacijos pateikimui, bet ir politikos bei pilietinių pozicijų kūrimui bei formavimui tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste.
Šaltasis karas ir Baltijos šalių nepriklausomybė kino lange
Renata Šukaitytė savo tyrimuose („Šaltasis karas, Sovietų Sąjungos griūtis ir Baltijos šalių nepriklausomybė Jaak Kilmi „Disko ir atominis karas“ ir Jono Meko „Lietuva ir SSRS žlugimas“ filmuose“) atskleidžia, kaip politiniai įvykiai yra medijuojami ir reprezentuojami per dokumentinius filmus, formuojant ne tik istorinę atmintį, bet ir dabarties politinį sąmoningumą.
Šiuolaikinis teatras kaip viešoji sfera
Edgaras Klivis savo tekste pabrėžia šiuolaikinio teatro vaidmenį kaip viešosios erdvės fenomeną, nagrinėdamas „Šiuolaikinis teatras kaip viešoji sfera: kritiniai ir probleminiai aspektai“. Jis pažymi, kad teatro spektakliai tampa politinės polemikos erdve, kur konstruojamos ir išreiškiamos kritinės visuomeninės mintys, kurios gali pilietiškai angažuoti auditoriją.
Teatras kaip politinė praktika
Krystiano Lupa’os „Didvvrių aikštės“ pristatyme Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) teatras traktuojamas kaip politinės praktikos forma, kuri ne tik atspindi, bet ir aktyviai veikia socialines bei politines realijas.
Mediacijos diskurso formavimasis ir komunikacijos teorijos
Knygoje aptariamas mediacijos diskurso formavimasis, gilinamasi į metateorines problemas šiuolaikinėje komunikacijos mokslų teorijoje bei į mediacijos proceso daromą įtaką šiuolaikinei politikos komunikacijai ir politikai. Daug dėmesio skiriama dokumentiniam kinui kaip politinę tikrovę konstruojančiai medijai, taikomai skirtingoms politinėms ir pilietinėms pozicijoms komunikuoti.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Tokiu būdu medijos tampa ne tik žinių šaltiniu, bet ir aktyviais politikos, kultūros ir visuomenės transformacijos dalyviais, kai jų mediacijos procesas formuoja ir keičia socialinę tikrovę.
Naratyvo susigrąžinimas. Besikeičiantis žiniasklaidos kraštovaizdis ir jo reikšmė jūsų pragyvenimui.
| Autorius | Tema | Esminiai aspektai |
|---|---|---|
| Kęstas Kirtiklis | Mediocentrinis požiūris į socialinę tikrovę | Estetizavimas vs. mediatizacija socialinėje tikrovėje |
| Lauras Bielinis | Komunikacijos hibridiškumas politikoje | Politika ir medijų kanalų jungtis |
| Ignas Kalpokas | Po tiesos visuomenės iššūkiai | Subjektyvumas ir emocijos politinėje komunikacijoje |
| Renata Stonytė | Dokumentinis filmas „Liepsnojanti Ukraina“ | Politinių pozicijų konstravimas ir įtikinėjimo strategijos |
| Renata Šukaitytė | Šaltasis karas ir nepriklausomybė dokumentiniame kine | Istorijos reprezentacija ir politinio sąmoningumo formavimas |
| Edgaras Klivis | Šiuolaikinis teatras kaip viešoji sfera | Teatras kaip politinės polemikos vieta |
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #tikroves #mediacija #kultura #politika #ir