Socialinė apsauga yra visuotinai pripažįstama žmogaus teisė, užtikrinanti elementarias socialines ir ekonomines pragyvenimo sąlygas. Ši teisė ypatingai išryškėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai žmogus buvo pripažintas svarbiausiu subjektu, reikalaujančiu maksimalios valstybės ir visuomenės paramos.
Socialinės saugos teisės samprata
Socialinė apsauga - tai priemonių, skirtų socialinių rizikų padariniams sušvelninti ar juos įveikti, visuma. Socialines rizikas apima įvairūs gyvenimo įvykiai, kurių atsiradimas nebūtinai priklauso nuo asmens valios, pvz., darbo praradimas, liga, senatvė ar mirtis. Ši sistema remiasi įstatymais nustatytomis socialinių ir ekonominių priemonių garantijomis, kurios užtikrina lėšų bei paslaugų teikimą tiems, kurie pagal įstatymus praranda pajamas ar turi papildomų išlaidų.
D. Pieters socialinę apsaugą apibrėžia kaip priemonių visumą, sukuriančią solidarumą tarp žmonių, kurie netenka darbo pajamų arba susiduria su ypatingomis išlaidomis.
Socialinė parama suprantama kaip kompleksas priemonių, apimantis socialines paslaugas ir piniginę paramą. Tai susiję su valstybės taikomomis priemonėmis, kuriomis siekiama paramos sergantiems, senyvo amžiaus, neįgaliems ar nedirbantiems asmenims užtikrinti.
Antrosios kartos žmogaus teisės ir socialinė apsauga
Antrosios kartos žmogaus teisės, dar vadinamos „raudonosiomis“, susijusios su lygybe ir teisingumu. Jos garantuoja kiekvienam visuomenės nariui lygias teisės galimybes ir apima teisę į darbą, maistą, būstą, sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, nedarbo išmokas ir kitas socialines garantijas.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Šios teisės įtvirtintos 1966 m. Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, kurio 1 straipsnyje numatyta, kad „visos tautos turi apsisprendimo teisę ir laisvai vykdo savo politinę, ekonominę, socialinę bei kultūrinę plėtrą“.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūris į socialines teises
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis užtikrina teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą, turėti tinkamas, saugias bei sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą bei socialinę apsaugą nedarbo atveju. Šiame straipsnyje aiškiai draudžiamas priverčiamasis darbas, tačiau nurodomi tam tikri išimtiniai atvejai, pavyzdžiui, tarnyba kariuomenėje ar ekstremalios situacijos.
Konstitucijos 52 straipsnis numato valstybės įsipareigojimą laiduoti piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitomis įstatymais numatytomis aplinkybėmis.
Konstitucijos 29 straipsnyje garantuojama visų asmenų lygybė ir draudžiamas diskriminavimas dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, sveikatos būklės, priklausymo mažumai, gimimo ar kitokios padėties.
Socialinės saugos teisės principai
- Universalumo principas: socialinės apsaugos sistema turi būti prieinama visiems gyventojams, apimant visas socialinio draudimo rizikas.
- Vieningumo principas: socialinė apsauga turi būti vienoda ir vieninga visiems gyventojams, užtikrinanti teisingą prieigą prie socialinių garantijų.
- Solidarumo principas: užtikrinama pagalba tiems, kurie praranda pajamas arba susiduria su socialinėmis rizikomis, dalijantis lėšomis ir ištekliumis visuomenėje.
- Laisvės pasirinkimo principas: kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti darbą, profesiją ir verslą pagal savo valią ir gebėjimus.
- Lygybės ir nediskriminavimo principas: užtikrinamas vienodas elgesys su visais asmenimis, nepriklausomai nuo jų asmeninės ar socialinės padėties.
Socialinės apsaugos modeliai ir Lietuvos sistema
Yra keletas socialinės apsaugos modelių, kurių tikslas - pašalinti skurdą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Pagal Bismarko modelį socialinis draudimas sukurtas samdomiems darbuotojams, o išmokų dydis priklauso nuo darbo stažo ir pajamų. Kontinentinės Europos modeliai pabrėžia universalumą, vieningumą ir solidarumą, o liberalios sistemos - rinkos principus bei asmens dalyvavimą darbo rinkoje.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Lietuvos socialinės apsaugos sistema pasižymi tuo, kad socialinio draudimo fondas yra atskirtas nuo valstybės biudžeto, o pensijų sistemoje dominuoja einamosios išmokos.
Europos socialinė teisė ir jos įtaka Lietuvai
Įstojus į Europos Sąjungą, Lietuva privalo derinti savo socialinės apsaugos teisės aktus su ES teisės normomis. ES teisės aktai tiesiogiai veikia nacionalines socialines sistemas, reikalauja jų harmonizavimo ir vienodų teisinių garantijų užtikrinimo.
Vienas svarbiausių ES principų - laisvas asmenų judėjimas, kuris garantuoja darbuotojams teisę dirbti kitoje valstybėje nenaikinant socialinių garantijų. Tai sudaro svarbią vidaus rinkos dalį šalia prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo.
Siekiant užtikrinti minėtus principus, priimti ES reglamentai reglamentuoja socialinės apsaugos sistemų taikymą darbo sutartims ir savarankiškiems dirbantiems asmenims, užtikrina vienodos teisės taikymą ne tik gimtojoje, bet ir kitose ES valstybėse.
Tarptautiniai socialinės apsaugos dokumentai
- Europos socialinė chartija - svarbus dokumentas, įtvirtinantis socialines žmogaus teises Europos regione;
- Europos socialinės apsaugos kodeksas ir jo protokolas, nustatantys teisių ir pareigų sistemą;
- Europos konvencija dėl migrantų darbininkų teisinio statuso, garantuojanti lygybės principą ir teisę į šeimos susijungimą migrantams.
Kultūrinės ir kitos socialinės teisės
Lietuvos Konstitucijoje numatytos plačios žmogaus teisės į kultūrą, mokslą ir švietimą. Tautinėms bendrijoms suteikta teisė savarankiškai tvarkyti savo kultūrinę veiklą, mokymąsi bei gauti valstybės paramą. Mokymasis iki 16 metų yra privalomas, o aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal sugebėjimus bei yra nemokamas valstybinėse mokymo įstaigose.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Be to, pacientų teisės į sveikatos priežiūrą yra įtvirtintos Konstitucijoje, užtikrinant valstybės atsakomybę organizuoti sveikatos apsaugos sistemą ir nustatyti medicininės pagalbos teikimo tvarką.
Socialinės priežiūros ir socialinio darbo institutas Lietuvoje
Socialinė priežiūra - tai specialistų teikiama pagalba asmenims ir šeimoms, siekiant didinti socialinę įtrauktį bei ugdyti gebėjimus savarankiškai rūpintis savimi ir šeima. Socialinis darbuotojas yra asmuo, dirbantis socialinį darbą, teikiantis pagalbą socialinėje apsaugoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka veikia metodiniai kompleksinių paslaugų šeimai centrai, kurie gerina socialinių paslaugų kokybę, dalijasi gerąja patirtimi ir teikia metodinę pagalbą jų organizavime.
Socialinių paslaugų įstaigų veiklą ir darbuotojų profesinę kompetenciją tobulina supervizija - konsultavimas profesinių santykių klausimais, vykdomas individualiai arba grupėse.
Santrauka
Socialinės saugos teisės Lietuvoje ir pasaulyje yra glaudžiai susijusios su žmogaus teisėmis, lygybės ir solidarumo principais. Šios teisės užtikrina teisę į darbą, socialinę apsaugą, sveikatos priežiūrą, kultūrą ir mokslą, ir yra pagrindas valstybės ir visuomenės vykdomai socialinei politikai bei pagalbai gyventojams.
tags: #socialines #saugos #teises #samprata