Suaugusiųjų švietimas yra svarbus įrankis kuriant socialinę sanglaudą, mažinant socialinę atskirtį ir didinant regioninį bei visuomeninį produktyvumą. Šiame straipsnyje apžvelgiamos valstybės ir savivaldybių finansavimo ypatybės, neformaliojo suaugusiųjų švietimo vaidmuo, teisės aktų įtaka, bei praktiniai kelių šalių pavyzdžiai bendradarbiaujant su vietos valdžia ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Taip pat aptariamos programos, kurios siekia ugdyti emocinį atsparumą, socialinį raštingumą ir gebėjimą prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos.
Finansavimas ir prieinamumas: kas finansuoja ir kas mokosi nemokamai
Pirminis profesinis mokymas taip pat yra finansuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis pagal lėšų skyrimo vienam mokiniui principą. Asmenys, siekiantys įgyti pirmą aukštojo mokslo kvalifikaciją, gali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas. Suaugusiųjų bendrasis, pradinis ir vidurinis ugdymas bei pirminis profesinis mokymas dažnai yra nemokami, o nefinansuojamos studijų vietos pareikalauja asmeninių investicijų. Neformalusis suaugusiųjų švietimas dažniausiai finansuojamas iš dalyvių ar suinteresuotų juridinių ar fizinių asmenų lėšų, išskyrus valstybės ar savivaldybių užsakomas programas. 2014 m. Seimas priėmė Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d., o 2016 m. patvirtinta finansavimo metodika nustato specifinį finansavimą tik tikslinėmis biudžeto lėšomis.
Valstybės institucijos neformalias suaugusiųjų švietimo programas finansuoja tikslinių dotacijų forma arba projektų atrankos būdais. Taip pat pažymėtina, kad iš asmens apmokestinamų pajamų gali būti atimamos profesinio mokymo ar studijų išlaidos, kai jos susijusios su įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija. Tačiau jaunimui iki 26 metų, kai jie nėra pajamų mokesčio mokėtojai arba neturi galimybių pasinaudoti atskaitymais, šias išlaidas gali atsiimti vienas iš tėvų arba globėjų. Darbdaviams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštąsias mokyklas laikyti po 3 dienas kiekvienam egzaminui.
Teisinė aplinka ir struktūriniai pokyčiai
Nuo 2015 m. pradėta įgyvendinti sistema, kurioje nevalstybinės formaliojo bendrojo ugdymo įstaigos, skirtos mokytis suaugusiesiems, Lietuvoje nėra. Taip pat akcentuojama, kad neformalus suaugusiųjų švietimas vyksta per tikslines valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšas ir projektus. 2016 m. sukurta finansavimo metodika nustato, kad programos finansuojamos tikslinėmis biudžeto lėšomis, o programos gali būti finansuojamos per dotacijas ar projektų atrankas. Tokie teisės aktų pokyčiai skatina didesnį partnerystės ir bendradarbiavimo su vietos institucijomis lygmenį.
Praktiniai mokymai ir jų įvairovė
Programos apima įvairias temas - nuo emocinio atsparumo ir socialinės įvairovės priimimo, iki socialinio darbuotojo kompetencijų ugdymo, kultūrinio raštingumo, gebėjimo adaptuotis ir vadovauti bendrijoms. Ypatingas dėmesys skiriamas asmeninio tobulėjimo erdvei, savivertės ir pasitikėjimo stiprinimui, gebėjimui priimti pokyčius ir būti aktyviam piliečiui. Taip pat nagrinėjama kompiuterinio raštingumo pradmenų svarba, viešųjų ir elektroninių paslaugų naudojimas bei nuotolinio mokymosi galimybės.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Konkrečios programos ir veiklos sritys
Programos „Savanorystė - kelias į ateitį“ supažindina su savanoriavimo galimybėmis ir teisine informacija, skatina pilietiškumą ir įvairovės priėmimą. Taip pat pristatomos temos „Auklėjimas be prievartos“, kuri skatina geresnį bendravimą, santykių kūrimą ir elgesio bei emocijų korekcijas. Daug dėmesio skiriama emocijų valdymui, stresui valdyti, konflikto sprendimams ir gebėjimui išlikti efektyviu mokytojui.
Vienas iš iššūkių - suaugusiųjų mokyklų ugdytinių socialinės adaptacijos problemos, kurias tyrimas analizuoja remiantis 2011 m. duomenimis. Tyrime akcentuojama, kad reikia spręsti derinimo tarp mokymosi ir darbo grafiko bei integracijos į kolektyvą klausimus. Taip pat nagrinėjama bendruomenių indėlis į sanglaudą - vietos bendruomenių projektai, tokie kaip „Kūrybinės kibirkštys“, „Muzikos ir liaudies šokio vakaronė“ ir kt., kuriais stiprinama socialinė sanglauda ir tarpusavio pasitikėjimas.
Tarptautiniai projektai ir regioninis bendradarbiavimas
KA2 strateginiai partnerystės projektai (pavyzdžiui, DiPsyCa, ALiCE, AUDiM, DIGITAL ADULTS, VirtualCall, wm n&ART) skatina bendradarbiavimą tarp šalių ir institucijų. Projektai siekia sukurti vertinimo sistemas pilietiškumo ugdyme, kurti skaitmeninius įgūdžius, skatinti neformalaus suaugusiųjų švietimo veiklą, plėtoti mikro e. mokymosi kursus, portalus su vadovais ir vaizdo įrašais lietuvių, anglų ir kitomis kalbomis, taip pat stiprinti gebėjimą dirbti skambučių centruose iš namų. Taip pat aptariamas dalyvavimas regionuose, pavyzdžiai iš Jonavos, Švenčionijų, Švenčionių rajono ir kitų savivaldų projektų, kuriais siekiama stiprinti bendruomeninę veiklą ir socialinę sanglaudą.
Metodinis vadovas vietos valdžiai
Sudarytas metodinis vadovas vietos valdžios institucijoms apima pagrindinę informaciją apie suaugusiųjų švietimo padėtį šalyje, geroji patirtis apie savivaldos paramą suaugusiųjų švietimui ir praktines instrukcijas, kaip savivalda galėtų dar efektyviau remti suaugusiųjų švietimą. Projekte finansuoja Europos Komisija, o informacijos teiginiai atspindi autoriaus požiūrį ir nėra oficialios ES nuomonės.
Emocinis atsparumas ir pilietinis įsitraukimas
Programos siekia ugdyti socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų emocinį atsparumą bei efektyvią komunikaciją. Pagrindiniai tikslai - sustiprinti dalyvių savivertę, savigarbą, gebėjimą priimti socialinę įvairovę ir prisitaikyti prie pokyčių. Be to, ugdomas gebėjimas išlaikyti dėmesį, vidinę pusiausvąrą, skaitmeninį raštingumą ir gebėjimą perteikti informaciją bendrijoms bei jas įgalinti veikti.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Vizijos link: socialinė sanglauda per suaugusiųjų švietimą
Suaugusiųjų švietimas tampa svarbia modernios žinių visuomenės sociokultūrine sritimi, skatinančia visuomenės regeneraciją, produktyvumą ir mažinančia socialinę atskirtį. Tokia švietimo politika sudaro vienodas galimybes, skatina inovatyvumą ir sėkmingą integraciją į nuolat kintantį socialinį-kultūrinį kontekstą. Dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių iniciatyvų lygiuose suteikia papildomą dvasią regionų sanglaudai ir kultūrinei įvairovei.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #sanglaudos #stiprinimo #galimybes #suaugusiuju #mokymosi