Socialinių paslaugų įstatymas yra svarbus teisės aktas, reglamentuojantis socialinių paslaugų teikimą Lietuvoje. Šis įstatymas apibrėžia pagrindines sąvokas, tokias kaip socialinė priežiūra, socialinis darbuotojas ir socialinių paslaugų įstaigos, bei nustato jų funkcijas ir atsakomybes. Šios sąvokos yra esminės norint suprasti, kokias paslaugas gali gauti socialinės rizikos šeimos ir kas už jas atsakingas.
Pagrindinės sąvokos ir socialinės priežiūros reikšmė
Socialinė priežiūra: Tai specialistų pagalba asmeniui (šeimai), apimanti socialinės įtraukties didinimą, asmens (šeimos) socialinių įgūdžių ir gebėjimų pasirūpinti savimi (šeima) ugdymą. Socialinis darbuotojas: Tai asmuo, dirbantis socialinį darbą. Socialinių paslaugų įstaiga: Tai socialines paslaugas teikiantis juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, įsisteigęs Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, atitinkantis šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
Socialinė priežiūra yra ypač svarbi socialinės rizikos šeimoms, nes ji padeda didinti socialinę įtrauktį ir ugdyti įgūdžius, reikalingus savarankiškam gyvenimui. Konsultavimą ir informavimą, tarpininkavimą sprendžiant problemas, pagalbą ugdant socialinius įgūdžius ir paramą integruojantis į visuomenę gali padėti šeimoms įveikti sunkumus ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Socialinė priežiūra gali būti teikiama įvairiose formose, atsižvelgiant į individualius šeimos poreikius.
Šeimų lankymo programa: tikslai ir uždaviniai
Programa „Šeimos lankymas, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas“ tikslas - suteikti žinių mamoms ir padėti joms lengviau įveikti kylančius motinystės iššūkius. Šios programos esminės idėjos ir gerosios patirtys perimtos iš Islandijos ir Norvegijos, kuriose pagalba besilaukiančioms ir jau pagimdžiusioms moterims jau seniai atkeliauja į namus.
- Teikti pagalbą ir gerinti informaciją besilaukiančioms moterims nėštumo metu, po gimdymo ir tol, kol vaikams sukanka 2 metai.
- Sukurti palankią ir saugią aplinką kūdikiams ir vaikams.
- Padėti mamoms priimti žinojimu paremtus sprendimus dėl jų vaikų priežiūros.
- Užtikrinti pažeidžiamų mamų, kūdikių bei vaikų iki 2 metų gerovę.
Tokių paslaugų teikimas tikėtinai padės mamoms priimti žinojimu paremtus sprendimus dėl jų vaikų priežiūros, siekiant užtikrinti pažeidžiamų mamų, kūdikių bei vaikų iki 2 metų gerovę. Palankios ir saugios aplinkos kūdikiams ir vaikams sukūrimas yra viena geriausių investicijų.
Taip pat skaitykite: Socialinė rizika ir šeimų lankymas
Šeimų lankymo specialisto vaidmuo ir veiklos apimtis
Šeimos lankymo specialistas atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą socialinės rizikos šeimoms. Tai specialistas, kuris reguliariai lanko moteris namuose nuo 22 nėštumo savaitės iki tol, kol vaikui sukanka 2 metai. Stebėti ir fiksuoti emocinę moters būklę. Padėti moteriai susitvarkyti su vaiku ir buitimi. Paskatinti tėvelį padėti. Lydėti moteris į polikliniką, kitas valstybines įstaigas. Patarti įvairiais klausimais, susijusiais su „Sodros“ dokumentais pašalpai, vaikučio sveikata ir kt.
Paslaugų teikimui UAB „Sveikatos ratas“ skirtas 1 etatas, įdarbinta LSMU specialius mokymus išklausiusi šeimų lankymo specialistė, kuri kuruos 25 šeimas. Šiuo metu šeimų lankymo specialistė lanko 25 šeimas iš kurių 21 šeimai jau suteikta daugiau kaip 70 % vizitų. Šias šeimas netrukus keis kitos šeimos kurioms bus teikiama paslauga. UAB „Sveikatos ratas“ yra įsipareigojusi paslaugas teikti 5 m.
Vizitų skaičius ir tvarkaraštis
Paslaugų programą šeimai sudaro 64 vizitai: 14 vizitų prenataliniu laikotarpiu; 28 vizitai nuo kūdikio gimimo iki metų ir 22 vizitai iki 2-ejų metų. Projekte numatyta vizitu pas šeimas atvykti bent kartą per savaitę, tačiau UAB „Sveikatos ratas“ šeimų lankymo specialistė šeimas lanko pagal poreikį. Nėštumo metu moteris namuose aplankoma 14 kartų, gimus kūdikiui iki kol jam sukanka 1 m. - 28 kartus, laikotarpyje nuo 1 m. iki 2 m. numatyti 22 vizitai.
Dažnai oficialiai numatytus vizitus papildo neplanuoti, nes, užsimezgus artimam ryšiui, moterys drąsiau prašo pagalbos ir priima ją. Bendravimas su projekte dalyvaujančia moterimi prasideda nuo jos nėštumo. Kokios paramos prireiks, priklauso nuo konkrečios situacijos. Kartais užtenka emocinio palaikymo, bet dažnu atveju moterį reguliariai lankanti akušerė tampa tarpininke ir patarėja, padedančia rasti tuo metu jai reikalingiausią pagalbą.
Projektų finansavimas, partneriai ir įgyvendinimas
Projektas „Šeimų lankymo, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas. modelio įdiegimas UAB „Sveikatos ratas” finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis. Projekto iniciatoriai ir partneriai - Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Ši programa šiuo metu vykdoma 13-oje Lietuvos savivaldybių.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Projektas yra sėkmingai vykdomas ir jame šiuo metu dalyvauja 25 šeimos. Projekto metu Lietuvos sveikatos mokslų universitete apmokyta šeimų lankymo specialistė Evelina Lisauskienė lanko šeimas, pritaikydama mokymo metu įgytas žinias, teikia pagalba nėščiosioms bei jaunoms mamoms. Projekto metu numatoma įsigyti ankstyvos intervencijos paslaugų teikimui reikalingą transporto priemonę, įrangą ir priemones, įdarbinti specialiai apmokytą specialistą šių paslaugų teikimui ir teikti paslaugas įvardintai tikslinei grupei.
Teikiant ankstyvos intervencijos paslaugas šeimoms numatoma bendradarbiauti pagal kompetenciją su SBĮ Kauno rajono socialiniu paslaugų centru, UAB „Kėdainių šeimos klinika”. Toks bendradarbiavimas leis efektyviausiai atrinkti tas besilaukiančias moteris, kurioms šios paslaugos būtų aktualiausios, taip pat suteikti su sveikata ir jos išsaugojimu bei stiprinimu susijusias paslaugas šeimoms kas padės sukurti saugesnę ir malonesnę socialinę aplinką, lengviau susidoroti su iškilusiomis problemomis bei iššūkiais.
Statistika, rizikos veiksniai ir demografiniai duomenys
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kauno miesto bei Kėdainių rajono savivaldybėje vaikų gimstamumas per pastaruosius 5 metus sumažėjo, o Kauno rajono savivaldybėje iš esmės išlieka pastovus: 2016 m. - buvo 474 gimę vaikai Kėdainių rajone, 3126 - Kauno mieste, 1021 - Kauno rajone, tuo tarpu 2020 m. - 318 Kėdainių rajone, 2823 - Kauno mieste, 1045 - Kauno rajone. Atitinkamai, bendras gimstamumo rodiklis 1000 gyv. 2020 m. buvo 9,7 Kauno mieste, 10,8 - Kauno rajone, 7,1 - Kėdainių rajone, kai Lietuvos vidurkis 2020 m. - 9. Tai lemia iš esmės senėjanti visuomenė bei migracija.
Vertinant gimdančių moterų amžių nagrinėjamose savivaldybėse matyti, jog Kėdainių rajone jaunoms mamoms gimusių vaikų skaičius, tenkantis 1000 atitinkamo amžiaus moterų, yra didesnis nei šalies vidurkis: Kėdainių rajone 2020 m. 15-19 m. mamoms gimusių vaikų skaičius buvo 12,9, Lietuvos vidurkis - 8. Toliau, nagrinėjant kūdikių auginimo ir priežiūros rodiklius, matyti, jog kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėnesių, dalis vidutiniškai 2016-2019 m. laikotarpiu Kėdainių rajone buvo mažesnė nei šalies vidurkis, tuo tarpu Kauno miesto ir rajono rodikliai yra aukštesni nei šalies vidurkis.
Taigi, visi šie rodikliai rodo, jog nemaža dalis nagrinėjamose savivaldybėse gyvenančių mamų yra gan jauno amžiaus, nepasirengusios ankstyvam nėštumui ir/ar neturinčios pakankamai žinių ir įgūdžių tinkamai vaikučio priežiūrai. Vertinant socialinę aplinką ir rizikos veiksnių tarp nėščiųjų paplitimą , matyti, jog socialinės rizikos šeimų iš esmės nemažėja, tačiau tik Kėdainių rajone jų skaičius viršija šalies vidurkį.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
UAB „Sveikatos ratas“ duomenys apie rizikas
Kasmet UAB ,,Sveikatos ratas” besilankančios nėščios moterys: 2018 - 98, 2019 - 93, 2020 - 136. Įmonės duomenimis, iš visų besilaukiančių moterų vidutiniškai kasmet 5-7 moterys yra jaunesnės nei 21 m. amžiaus arba vyresnės kaip 40 metų, taip pat apie 10-15 proc. moterų turėjo rizikos veiksnių, susijusių su sveikata ir sveikatos priežiūra, tokių kaip rūkymas, buvę nepageidaujami nėštumai, o papildomai įvertinus rizikos veiksnius, tokius kaip prasti santykiai poroje/šeimoje, smurtas artimoje aplinkoje, prastos gyvenimo sąlygos, žema savivertė, nesaugi socialinė aplinka, besilaukiančių moterų tarpe galėtų siekti ir apie 20 ir daugiau procentų.
Tarptautinės gerosios praktikos pavyzdys: Norvegija
Nemažai paslaugų, kurias siūlo programa „Šeimos lankymas, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas“, jau daug metų moterims suteikiamos Norvegijoje. Pagalba šeimai ir moterims nėštumo bei laikotarpiu po gimdymo - svarbi šalies medicinos ir socialinės pagalbos sritis. Požgriūno (Porsgrunn) mieste Norvegijoje gyvenančios Akvilės dukrytei - vieneri, ji gimė Norvegijoje. Lietuvė papasakojo, kokias paslaugas nemokamai gauna moterys bei jų šeimos nėštumo metu ir po gimdymo.
Pasak jos, grįžus iš ligoninės su naujagimiu per savaitę šeimos namuose apsilanko bendruomenės sveikatos centro darbuotoja. Dėl vizito su ja susitariama asmeniškai. Atvykusi į namus, kuriuose gyvena naujagimio susilaukusi šeima, specialistė įvertina ne tik vaiko ir mamos fizinę bei emocinę sveikatą, bet ir namų aplinką. Daug dėmesio skiriama ir tėvų emocinei būklei: „Kiekvieno vizito metu manęs klausia, kaip jaučiuosi, ar viskas gerai, ar nejaučiu depresijos ir kitų psichikos sutrikimų ar ligų simptomų. Ir tai atliekama ne formaliai, bet nuoširdžiai - su rūpesčiu, įsiklausant.“
Helsestasjon, kurią dar galima pavadinti kaip vaiko ir mamos priežiūros centras, užtikrinantis nėščiųjų, vaikų nuo gimimo iki paauglystės, medicininę priežiūrą, veikia kiekvienoje šalies savivaldybėje. Teikiamos paslaugos didžiąja dalimi panašios visur ir daugiausia priklauso nuo šeimos poreikių. Šie visose šalies savivaldybėse veikiantys sveikatos priežiūros centrai akcentuoja norintys būti atrama tėvams, padėti susidoroti su tėvystėje kylančiais iššūkiais, patarti, kaip saugiai auklėti vaikus.
Vaikų dienos centrai ir kompleksinės paslaugos
Vaikų dienos centrai teikia kompleksines socialines ir ugdymo(si) paslaugas, psichologinę, dvasinę ir materialinę pagalbą rizikos grupės vaikams ir socialinės rizikos šeimų vaikams bei pačioms šeimoms. Juos lankantys vaikai ir jaunimas lavina individualius kūrybinius, sportinius ir mokslinius gebėjimus. Dienos centruose siekiama sukurti saugią ir jaukią erdvę vaikams, kur jie galėtų jaustis stiprios ir juos palaikančios bendruomenės dalimi, į kurią jie norėtų kasdien sugrįžti.
Šiuo metu Lietuvoje socialinės rizikos šeimose auga apie 23 tūkst. vaikų, tačiau tik apie 5 000 jų gali lankyti vaikų dienos centrus. Dar sudėtingesnė situacija su kompleksinėmis paslaugomis, kurios kol kas daugeliui nėra prieinamos.
Rekomendacijos tėvams ir šeimų įgalinimo principai
Šeimos įgalinimo paslaugos teikimo pradžioje labai svarbu užmegzti pozityvų ryšį su vaiku/šeima bei apibūdinti pagrindinę problemą. Svarbu užsibrėžti realistinius tikslus ir užtikrinti vaiką, kad visus savo pasiekimus ir nesėkmes jis galės aptarti su specialistu.
- Rasti laiko būti kartu su savo vaikais, reguliariai vienąkart per savaitę nuveikti kažką ypatingo kartu su vaiku.
- Nebijoti paklausti, kur vaikas eina ir su kuo jis bendrauja, susipažinti su vaiko draugais, jų tėvais, sužinoti jų užsiėmimus.
- Atidžiau klausytis, klausti, skatinti klausti. Leisti vaikams išsakyti savo nuomonę šeimyniniais klausimais.
- Būti gyvu savo vertybių pavyzdžiu: rodyti užuojautą, nuoširdumą, gerumą ir atvirumą.
- Atsilyginti vaikams už gerą elgesį iškart. Pabrėžti vaiko teigiamus bruožus.
Psichikos sveikatos naujos paslaugos ir papildomos iniciatyvos
Įgyvendinant Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Sveikata“, nuo 2020-ųjų metų Lietuvos savivaldybėse pradėtos teikti papildomos paslaugos, skirtos psichikos sveikatos stiprinimui ir prevencijai, ypatingą dėmesį skiriant vaikų, jaunimo ir jų šeimų gerovei - tarp jų: šeimų lankymo, emocinės gerovės konsultantų, jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat „Neįtikėtinų metų“ programa ir kt.
Šeimų lankymas - skirta padėti besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims, iki vaikui sukaks 2 metai. Pagal specialią podiplominių studijų programą paruošti slaugos ir akušerijos specialistai lanko socialinių rizikos veiksnių turinčias šeimas jų namuose ir vizitų metu pataria su nėštumu ir dviejų pirmųjų vaiko gyvenimo metų laikotarpiu susijusiais klausimais.
Supervizija ir profesinė kompetencija
Supervizija yra svarbi socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos dalis. Tai darbuotojų ir (ar) socialinių paslaugų įstaigų konsultavimas profesinių santykių klausimais, siekiant tobulinti darbuotojų profesinę kompetenciją ir (ar) socialinių paslaugų įstaigos veiklą. LSMU profesorė Aurelija Blaževičienė atkreipia dėmesį, jog kiekviena šalis, ruošdama šeimų lankymo programą, turi atlikti ir kultūrinę adaptaciją. „Negalima visko perkelti iš vieno kultūrinio konteksto į kitą. Pvz., Norvegijoje akcentas buvo migrantų šeimos. Pas mus, Lietuvoje, į programą pateko jaunos moterys, besilaukiančios pirmo vaiko, taip pat vyresnio amžiaus mamos bei mamos, stokojančios socialinių įgūdžių.“
Įvertinimas ir lūkesčiai
Projektas jau įgyvendinamo pabaigos etape - teikiamos ankstyvosios intervencijos paslaugos, padedančios mamoms priimti žiniomis paremtus sprendimus dėl jų vaikų priežiūros, siekiant užtikrinti mamų, kūdikių bei vaikų iki 2 metų gerovę. Didžiausias dėmesys skiriamas socialinės rizikos šeimoms. Prioritetas teikiamas pirmą kartą gimdančioms, jauno amžiaus iki 21 m. ir vyresnio amžiaus per 40 m.
Tikimasi, kad padaugės naujagimių, maitinamų motinos pienu, sumažės vizitų į priėmimo skyrių dėl nelaimingų atsitikimų, pagerės naujagimių, kūdikių, vaikų fizinė raida, tėvų gebėjimas pasirūpinti vaikais, emocinio ryšys tarp tėvų ir vaikų.
Vartotojų atsiliepimai
Džiaugiamės galėdami pasidalinti vienos šeimos atsiliepimu apie UAB „Sveikatos ratas” vykdomą projektą: „Mūsų pirmagimis buvo ilgai lauktas, žinia apie ateinantį naują šeimos narį atnešė neapsakomą palaimos jausmą. Nuo pirmų dienų pradėjome atsakingai ruoštis, kad laukimas būtų kuo sklandesnis ir atėjus laikui „susitikti” būtume tinkamai tam pasiruošę. Ir čia turėtume sakyti - „atsidūrus tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje”, sutikome nuostabią akušerę, kuri mus pakalbino dalyvauti projekte. Šis labai nuoširdus ir profesionalus žmogus mus lydėjo beveik metus, per kuriuos buvo labai džiugių, o kartu ir labai sunkių akimirkų, kurių metu ji visada buvo šalia. Džiaugiamės, kad pažintis ir sakytume draugystė tęsiasi iki šiol.”
| Programos elementas | Vizitų skaičius |
|---|---|
| Prenatalinis laikotarpis | 14 vizitų |
| Gimimas - 1 metai | 28 vizitai |
| 1 - 2 metai | 22 vizitai |
| Iš viso | 64 vizitai |
A child can develop fully and harmoniously only by growing up in his family, feeling happiness, love, understanding, parental care and responsibility. Netinkamas elgesys su vaikais susijęs su fiziniu sužalojimu, augimo sulėtėjimu, nutukimu, nerimu, depresija, potrauminio streso sindromu bei ilgalaikėmis pasekmėmis - sulėtėjusia raida ir nepakankamais socialiniais ir edukaciniais įgūdžiais. Jei mama kūdikio neaugina arba augina netinkamai, sutrikęs prieraišumas vaikui paliks ilgalaikius socialinius bei emocinius sunkumus.
tags: #socialines #rizikos #seimu #lankymo #taisykles