Socialinės rizikos šeimos mikro lygmens veiksniai ir problemos

Tapdamas tėvu, žmogus nepasirašo sutarties, bet jo pareigos nematomu rašalu išvardytos. Yra straipsnis, kad tu turi remti savo vaiką, netgi jei daugiau niekas jo nepalaiko. Tai tu turi atstatyti tiltą, netgi jei pats vaikas jį sudegino. J. Socialinės rizikos šeima - kurioje narių tarpusavio ryšiai ir emocinis bendradarbiavimas yra sutrikęs, kurios neigiama aplinka neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Plungės mieste, su socialinės rizikos šeimomis dirba dvi socialinės darbuotojos. Socialinė priežiūra, teikiama 60 šeimų, kuriose auga 140 vaikų. Darbo patirtis rodo, jog greitų rezultatų tikėtis negalima. Kelias į šeimos pokyčius, pasitikėjimą, norą keistis yra lėtas ir sudėtingas. Dažnai susiduriama su šeimos narių abejingumu, nepasitikėjimu, uždarumu, nusivylimu, neišvengiamas ir kai kurių klientų agresyvumas. Po kurio laiko visas neigiamas emocijas atperka atsirandantis pasitikėjimas, atvirumas, noras keistis, vaikų šypsenos, džiaugsmas atėjus socialiniam darbuotojui. Ilgametė darbo patirtis rodo, jog dirbant su šeima atsiranda ryšys, kaip „auklėtojas ir auklėtinis“. Vieni sėkmingai išeina į savarankišką gyvenimą, kiti lieka tolimesniam darbui. Nėra monotonijos, standartinio sprendimo. Bendradarbiavimas. Siekiant teigiamų pokyčių socialinės rizikos šeimose, labai svarbus darbas su nevyriausybinėmis organizacijomis, miesto bendruomene. Socialinės rizikos šeimai teikiamos paslaugos siekiant/padedant ugdyti suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją, kurti saugią, sveiką, darnią aplinką savo namuose, šeimoje. Palaikyti socialinius ryšius su visuomenę ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą.

Socialinės rizikos šeimos apibrėžimas ir aktualumas Lietuvoje

Mokslinėje literatūroje įvardijama, kad vien tik neigiamas požiūris į profesinę riziką gali turėti neigiamą poveikį profesinei praktikai, dominuojantis rizikos diskursas profesionaliame socialiniame darbe turi būti refleksyvus, o ne nerimą keliantis. Remiantis antruoju požiūriu, profesinė rizika socialiniame darbe įvardijama kaip veiksnys, kuris turi akumuliuoti socialinio darbuotojo drąsą ir kūrybinį mąstymą, kaip veikti netradicinėse „socialinio konflikto“ situacijose. Tyrime dalyvavusių socialinių darbuotojų požiūris į jų darbe egzistuojančią profesinę riziką įvairus - išsiskyrė trys pozicijos: teigiama, neigiama ir neutrali. Teigiamai vertinantys profesinę riziką darbe mano, kad šis požiūris juos skatina dirbti efektyviau, nors ir suvokia, su kokiomis grėsmėmis jie gali susidurti dėl socialinės rizikos šeimos nenuspėjamumo ir jos narių neadekvataus elgesio. Socialiniai darbuotojai, neigiamai vertinantys profesinę riziką, ją įvardija kaip nemotyvuojantį veiksnį, kuris sukelia stresą, trikdo darbą.

Socialinės rizikos šeimos Lietuvoje dažnai įvardijamos kaip grėsmės vaikų raidai ir socialinei įtrauktiesi. Tokios šeimos dažnai susiduria su skurdu, nedarbyste, neformaliaisiais ištekliais ar socialiniu izoliavimu. Tokie veiksniai lemia vaikų mokymosi sunkumus, elgesio problemas ir sunkumų įsisavinti socialinę adaptaciją. Lietuvoje socialinės rizikos šeimų vaikų poreikių tenkinimas yra kompleksiškai sprendžiamas per dienos centrų veiklą, šeimos paramą, psichologinę pagalbą ir socialinę integraciją.

Socialinių paslaugų kontekstas ir regioniniai aspektai

Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius metus gimstamumas Lietuvoje kinta, o socialinės rizikos šeimoms skiriamosios paslaugos ir jų prieinamumas įtakoja vaikų gerovę. Daugiausia socialinės rizikos šeimų vaikų gyvena Kauno, Vilniaus bei Klaipėdos apskrityse. Socialines paslaugas dienos centruose 2012 m. gavo 6 873 vaikai, nors tai buvo 14,2 proc. mažiau nei 2011 metais ir net 18,1 proc. mažiau nei 2010 metais. Tokie skaičiai atskleidžia, kad socialinės rizikos problema išlieka aktuali, o paslaugos yra būtinos specialiai vaikų poreikiams tenkinti.

Tyrimai ir teiginiai apie rizikos veiksnius

S. Stoltz, M. Londen ir kt. (2013) tyrimai rodo, kad vaiko agresyvus elgesys dažnai pasitaiko berniukų tarpe ir daro neigiamą įtaką socializacijai. A. Crowley ir S. Jeon (2013) nagrinėja dienos centrų paslaugų atitikimą licencijoms ir saugumui. V. Gudžiinskienė ir A. Railienė (2012) analizuoja dienos centrų darbuotojų kompetencijas bei galimybes. Taip pat svarbu įvertinti psichosocialines krizės vaidmenis motinystėje ir vaikų saugumą. Autoriai pabrėžia, kad vaikų poreikių tenkinimas yra svarbiausias kelias į jų sėkmingą vystymąsi.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Įvairių mokslininkų tyrimai rodo, jog socialinės rizikos šeimose augantys vaikai susiduria su skurdu, tapatybės krize ir socialine izoliacija. Tai lemia mokyklos sunkumus, netikrumą ir žemesnį savarankiško gyvenimo potvynį. Tačiau kartu rodomos tolimesnės perspektyvos, kai vaikai gauna tinkamą socialinę paramą, psichologinę pagalbą bei galimybes dalyvauti visuomeninėje veikloje. Tyrimai išryškina, kad būtina plėsti paslaugų prieinamumą ir užtikrinti derinimą tarp skirtingų institucijų, kad vaikai galėtų augti saugioje ir palaikančioje aplinkoje.

Praktiniai įžvalgos ir rekomendacijos

  1. Stiprinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis.
  2. Kurti ir remti dienos centruose teikiamų paslaugų kokybę, siekiant užtikrinti socialinį įsitraukimą, psichologinę paramą ir vaikų ugdymą.
  3. Plėtoti socialinių įgūdžių ugdymą suaugusiems šeimos nariams, kad jie galėtų palaikyti vaikų raidą ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą.
  4. Vykdyti nuoseklią stebėseną ir vertinimą apie įgyvendinamas paslaugas, identifikuoti rizikos veiksnius ir jų pokyčius.
  5. Užtikrinti saugią aplinką namuose ir skatinti šeimos narius keistis, ieškoti pagalbos bei būti atviresniems specialistų pagalbai.

Apibendrinant, socialinės rizikos šeimos mikro lygmens veiksniai apima ekonominę įtampą, neadekvatorių tarpusavio bendravimą, nepasitikėjimą ir agresyvų elgesį, kuris slopina vaiko emocinį ir socialinį vystymąsi. Svarbiausia - kurti pasitikėjimo ir partnersystės su šeimomis mechanizmus, plėtoti bendradarbiavimą tarp valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių, kad vaikai augtų saugioje, skatinančioje aplinkoje.

Rodiklis Vertė/paaiškinimas
Šeimų skaičius 60 socialinės priežiūros atvejai Plungėje
Auklėjami vaikai 140 vaikų
Kliento pokyčių kelias lėtas, reikalauja pasitikėjimo
Darbo patirtis Greitų rezultatų nesitikima

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

tags: #socialines #rizikos #seimos #mikro #lygmenyje