Kalėjimas - niūri vieta, kurioje žmonės atsiduria tik tada, kai stipriai nusikalsta ar elgiasi kitaip, nei reikalauja įprastos visuomenės normos. Retai kada apie tai susimąstome, tačiau vis dažniau atsiduriame čia ir patys. Tiesa, greičiau moraliniuose, nuomonių kalėjimuose, kurių dėka kiekvieną dieną tik dar stipriau vieni nuo kitų tolstame. Tačiau ar gali būti, kad iš tokių nuomonių kalėjimų ištrūkti yra dar sunkiau?
TV3 pristato unikalų socialinį eksperimentą „Skirtingai nuostabūs“, kuriame susitiks kardinaliai skirtingi, tačiau vienintelio tikslo - ištrūkti iš kalėjimo - vienijami žmonės. „Gyvename laikais, kai visi turime savo nuomonę, bet neretai pamirštame išgirsti svetimą - dėl to dažnai tampame savo pačių įkaitais, užsidarome nuomonių kalėjimuose. Naująjį sezoną TV3 televizija pradėjo šūkiu „skirtingai nuostabūs“, tačiau tai nėra tik skambi frazė. Tai yra misija - inicijavę šį socialinį eksperimentą, atkreipiame dėmesį į ryškiausias problemas šių dienų visuomenėje. Socialinis eksperimentas „Skirtingai nuostabūs“ parodys, kad net būdami įvairūs ir turėdami visiškai skirtingas nuomones, galime sugebėti vienas kitam nebeprieštarauti, įsiklausyti ir bent pabandyti kartu sugyventi“, - sako TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.
Filmuotų įvykių idėja: kalėjimo iliuzija ir bendras tikslas
„Į socialinio TV3 eksperimento „Skirtingai nuostabūs“ kalėjimą kas savaitę pateks keturios visiškai skirtingos asmenybės. Jas visas vienys bendras tikslas - savaitės pabaigoje sugebėti iš šios vietos ištrūkti. Tačiau, kad pavyktų tai pasiekti, eksperimento dalyviai kartu turės įveikti alinančias ir daugybės ištvermės - tiek fizinės, tiek psichologinės - reikalaujančias užduotis. Pabėgti iš kalėjimo - ganėtinai sudėtinga ir taip, tačiau ką daryti sužinojus, jog likę eksperimento dalyviai, su kuriais reikia sutarti vardan bendro siekio, iš tiesų yra radikaliai skirtingi, o gal net ir didžiausios priešingybės? Tiesa, pirmą kartą gyvenime vienas kitą išvydę dalyviai nežinos, kad eksperimente dalyvauja su aršiausiais savo priešininkais - tais, kurių nuomonei ne tik, kad nepritaria, bet net ir nebando jos išgirsti galvodami, kad jie tikrai yra neteisūs. Ir vis dėlto ištrūkti iš kalėjimo vienam nepavyks - užduotys įveikiamos tik tada, kai dalyviai veiks kartu“, - apie socialinį eksperimentą pasakoja TV3 Kūrybos direktorius Arvydas Rimas.
Eksperimento tikslai ir kontekstas šiuolaikinėje visuomenėje
Aštriausius kampus paliesiantis, ir tiek fizinės, tiek psichologinės žmonių ištvermės limitus atskleisiantis socialinis eksperimentas „Skirtingai nuostabūs“, parodys juodžiausias ir šviesiausias žmonijos puses. Tačiau kurią iš jų pasirinks dalyviai?
Socialinis eksperimentas - tai tyrimo metodas, naudojamas sociologijoje ir kituose socialiniuose moksluose, siekiant ištirti žmonių elgseną ir nuostatas konkrečiose situacijose. Eksperimento metu dirbtinai sukuriama tam tikra situacija, kurioje manipuliuojama vienu ar keliais kintamaisiais, siekiant nustatyti jų poveikį tiriamajam objektui. Socialinio eksperimento apibrėžimas ir tikslai: eksperimentas turi dvi grupes - eksperimentinę ir kontrolinę, jo tikslas - nustatyti priežastinį ryšį tarp kintamųjų.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Pratimų pavyzdžiai: nuo benamių iki socialinio būsto mito
Socialiniai eksperimentai gali būti įvairūs, nagrinėjantys įvairias socialines problemas ir reiškinius. Pavyzdžiui, eksperimentas su benamiais rodo, kaip žmonių reakcijos keičiasi priklausomai nuo to, kam benamis prašo pagalbos. Kai prašoma pinigų asmeniniams poreikiams (narkotikams, alkoholiui), žmonės dažnai aukojimo mažina; kai prašoma pagalbos šeimai, pagalba dažnai didėja. Taip pat buvo atliktas eksperimentas su socialiniu būstu: daugelio nuomonėse egzistuoja stereotipai apie tai, kas gyvena už socialinio būsto ribų, tačiau praktika rodo, kad žmonės yra įvairūs, o etiketes reikia traukti atidžiau.
2017 m. tyrimo duomenys rodo, kad 22 proc. gyventojų laikosi nuomonės, jog socialiniuose būstuose gyvena „probleminiai“ asmenys. Tuo tarpu didelis skaičius žmonių teigia, jog socialinis būstas skiriamas skurdžiai gyvenantiems žmonėms dėl objektyvių priežasčių. Šie duomenys įrodo, kad reikia drąsiau kalbėti apie nuomonių kalėjimus ir jų įtaką kasdieniams sprendimams.
Socialinis eksperimentas su senjorais: senatvės orumas ir bendruomeniškumas
Kai kalbame apie „Skirtingai nuostabūs“ panašius projektus, svarbu paminėti ir Carito iniciatyvas - dialogą su vyresniais žmonėmis, skatinant jų orumą miesto erdvėse. Socialinis eksperimentas, kurio vyriausioji dalyvė - 92 metų buvusi mokytoja Ona, Vilniuje, buvo rengiamas artėjant Pasaulinei senelių ir pagyvenusių žmonių dienai. Eksperimento esmė - skirtingoms kartoms geriau pažinti viena kitą, ypač parodant dėmesį vyresniesiems. Senatvė - tik vienas iš žmogaus amžiaus tarpsnių, tačiau kaip priimti sprendimus mūsų miestuose, kai prioritetas dažnai teikiamas „greitiems ir įsiutusiems“?
Vilniaus arkivyskupijos Carito jaunimas bei Artumo programos savanoriai parengė laiškus seneliams, o vyresnieji žmonės dalijosi patirtimi bei svajonėmis. Eksperimento tikslas - skatinti dialogą tarp kartų, įsiklausyti į vienas kito istorijas ir bent trumpai būti kartu vyresniųjų ir jaunų žmonių gyvenimuose. Be to, Caritas kviečia lankyti senelius, globos namus ir kurti ryšius su bendruomenėmis-the klausytojais ir pagalbos teikėjais.
Statiniai duomenys: senėjimo dinamika ir socialinės išmokos Lietuvoje
Iki 2070-ųjų vyresni nei 65 metų žmonės sudarys daugiau nei trečdalį Lietuvos visuomenės, rodo tarptautiniai duomenys. Per pastaruosius 20 metų jų dalis Lietuvoje išaugo daugiau nei 6 procentiniais punktais. Tai skatina tyrimus apie vyresniųjų integraciją miesto gyvenime, jų mobilumą, socialinį dalyvavimą ir pagarbią aplinką. Tačiau šiai temai svarbu matyti ir realias finansines išmokas: 2008-2011 m. išlaidos socialinei paramai Lietuvoje augo nuolatos, o 2011 m. buvo daugiau kaip 1 mlrd. Lt. Tokie skaičiai rodo poreikį nuolat stebėti ir keisti politikos sprendimus.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Kaip kitaip gali būti kito požiūrio kreipimas?
Žmogaus elgesys ir sąžinė kartais gali būti paveikti socialinių eksperimentų forma - nuo „benamio“ moralės bandymo iki įspėjamų video apie vaikų pagrobimą ir kitus jautrius nutikimus. Tokie projektai rodo, jog visuomenė gali keistis tik susipažinusi su žmonėmis, kurių anksčiau nepažino, ir išgirdusi jų istorijas. Svarbiausia - netikėti stereotipais ir skatinti dialogą net ir tada, kai nuomonės iš pradžių skiriasi.”
Sąžinės balsas
Socialiniai eksperimentai kaip įrankiai kurti empatiją
Socialiniai eksperimentai gali būti priminimas, jog visuomenėje egzistuoja gilesnės problemos: abejingumas kitiems, pretekstas įgyti malonumą ar pinigines naudas, stereotipai dėl gyvenimo sąlygų. Jie skatina mus prisiminti, kad bet kuriuo metu galime būti toje pačioje barikadų pusėje - ar tai būtų nuomonės kalėjimas, ar reali situacija gatvėje. Tai priminimas, jog sąžinė nėra tik asmeninis reikalas, bet ir visuomenės pasidavimo našta arba pažangos jėga.
- Pristatoma socialinių eksperimentų įvairovė ir tikslai: ištrūkti iš kalėjimo, įtraukti skirtingus žmones į bendras užduotis.
- Akcentuojama nuomonės dinamika ir stereotipų pasekmės visuomenėje.
- Tiriama senjorų išsilavinimas, orumas ir jų integracija į šiuolaikinį miestą.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #provokacijos #laida #sazines #balsas #miesto