Psichologinis smurtas - tai klastinga smurto forma, paliekanti gilesnius randus nei fizinis smurtas. Ši smurto rūšis paveikia žmogaus emocinę būklę, savivertę ir gebėjimą saugiai jaustis savo aplinkoje. Dažnai šis smurtas nėra iš karto matomas ar lengvai įrodomas, todėl svarbu atpažinti jo požymius ir žinoti, kaip apsisaugoti.
Psichologinio Smurto Apibrėžimas ir Formos
Psichologinis smurtas - tai pasikartojantys veiksmai, kurie menkina, žemina, kontroliuoja arba manipuliuoja kitu žmogumi. Tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis dėl neigiamų padarinių. Psichologiniu smurtu siekiama paveikti asmenį, kad šis pasiduotų smurtautojo įtakai, manipuliacijoms, paklustų ir atliktų tam tikrus veiksmus arba susilaikytų nuo jų įvykdymo.
Psichologinio smurto formos:
- Patyčios ir nuolatinis ujimas: Žeminantys komentarai ir elgesys.
- Grasinimai ir bauginimai: Bet kokie veiksmai, keliantys baimę.
- Ekonominis spaudimas: Grasinama išmesti iš namų, atimti turtą. Tai gali pasireikšti net namų spynų pakeitimu ar išdeklaravimu iš buto.
Psichologinis smurtas gali vykti šeimoje, poroje, draugų rate, darbe ar net viešoje erdvėje. Dažnai tai prasideda subtiliai, todėl svarbu atpažinti pirmuosius požymius.
Psichologinio Smurto Priežastys ir Pasekmės
Konfliktas šeimoje dažniausiai kyla dėl girtuokliavimo, narkotikų, negydomų psichikos ligų, neištikimybės ir ekonominių nepriteklių. Smurtautojai dažnai nori dominuoti ir jaustis kaip valdovai. Sisteminis psichologinis smurtas, ypač patirtas vaikystėje, neigiamai paveikia žmogaus psichiką. Tai pažeidžia asmenybės vystymąsi, sutrikdo savivertės ir pasitikėjimo savimi formavimąsi, išugdo negatyvų požiūrį į save ir pasaulį.
Psichologinio smurto pasekmės gali būti ilgalaikės:
- Depresija
- Nerimo sutrikimai
- Miego problemos
- Fiziniai sveikatos negalavimai
- Savižudybės rizika
Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
Psichologinis Smurtas Lietuvoje: Statistika ir Tendencijos
Nors psichologinis smurtas yra plačiai paplitęs, oficiali statistika neatspindi tikrojo masto. Dauguma atvejų lieka nepastebėti arba nepranešti.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
2020 metais Lietuvoje psichologinis smurtas buvo antras pagal paplitimą smurto artimoje aplinkoje atvejis (172 atvejai). Tačiau realus šios smurto rūšies paplitimas yra kur kas didesnis.
Visuomenės sąmoningumas apie psichologinį smurtą didėja, tačiau vis dar yra svarbu šviesti žmones apie jo pavojingumą ir atpažinimo būdus.
Psichologinio Smurto Teisinis Reguliavimas Lietuvoje
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) numato įvairias smurto formas, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, prievartą, grasinimus bei kitus neteisėtus veiksmus, galinčius pažeisti žmogaus orumą ar psichinę sveikatą. Pagal BK 140 straipsnį, baudžiamas ne tik fizinis smurtas, bet ir kitokie veiksmai, sukeliantys asmeniui fizinį skausmą arba pažeminimą.
LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas apibrėžiamas kaip „veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“.
Teisinėje sistemoje plačiau naudojama sąvoka „psichinė prievarta“, kaip kai kurių nusikalstamų veikų, įtvirtintų LR baudžiamajame kodekse (BK), požymis.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Psichologinis smurtas yra kriminalizuotas tik iš dalies, o tai yra nepakankama. BK įtvirtinta psichinė prievarta neapima daugelio psichologinio smurto formų, todėl jos apimtis yra ribota. Psichinė prievarta paprastai yra tik vienas iš kvalifikuojančių (griežtinančių atsakomybę) nusikalstamos veikos požymių.
Už grasinimą nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, terorizavimą, bausmė gali būti laisvės apribojimas, bauda, viešieji darbai ar laisvės atėmimas iki dvejų metų. Sunkiausia bausmė - laisvės atėmimas iki 4 metų - skiriama, kai smurtautojas grasina padegti, susprogdinti ar sistemingai baugina naudodamas psichinę prievartą.
Kaip Įrodyti Psichologinį Smurtą?
Įrodymų trūkumas yra viena didžiausių problemų, keliant psichologinio smurto bylas. Svarbu rinkti bet kokius galimus įrodymus:
- Pokalbių įrašai: Įrašinėkite pokalbius, kurie vėliau įrodytų tokį smurtą buvus.
- SMS žinutės ir elektroniniai laiškai: Išsaugokite visus grasinimus ir įžeidimus.
- Liudytojų parodymai: Kviesti į pagalbą liudininkų - kaimynų ar pareigūnų.
- Policijos pareiškimai: Parašykite pareiškimą policijai dėl psichologinio smurto.
- Dienoraštis: Slapta nuo smurtautojo aprašykite kiekvieną smurto atvejį.
- Vaizdo įrašai: Esant galimybei, įsigykite vaizdo kamerą ir filmuokite (slapta kamera).
- Psichologo ar gydytojo pažymos: Kreipkitės į specialistus dėl patirtos žalos įvertinimo.
Teismas daugiausia remiasi rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, policijai pateiktais pareiškimais ir apžiūromis. Specialistai teigia, kad įveikti ar pasitraukti iš smurtinių santykių nėra lengva, bet - įmanoma, o išeitis yra, jei pakanka motyvacijos, ieškoma sprendimų ir priimama pagalba.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Jei patiriate psichologinį smurtą, svarbu kreiptis pagalbos. Galite kreiptis į:
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
- Psichologą: jis padės atpažinti žalingus modelius, stiprinti savivertę ir kurti sveikus santykius.
- Teisininką: jis suteiks teisinę pagalbą ir informaciją apie jūsų teises.
- Specializuotus centrus, skirtus smurto aukoms: jie suteiks kompleksinę pagalbą, įskaitant psichologinę, teisinę ir socialinę pagalbą.
- Policiją: jei jaučiatės nesaugūs, skambinkite 112.
Jeigu jūs ar artimas žmogus patiria smurtą artimoje aplinkoje, svarbiausia yra nelikti vieniems. Suraskite žmogų, kuriuo pasitikite, ir pasidalinkite savo patirtimi. Kaip pabrėžia SKPC specialistai, svarbu netylėti ir ginti savo teises.
Smurto pasekmes galima įveikti - atkurti savivertę, susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir vėl kurti pilnavertį gyvenimą.
tags: #socialines #problemos #patiriant #psichologini #smurta