Socialinė politika - tai visuma priemonių bei politinių veiksmų, kuriais siekiama socialinės gerovės. Ji apima socialinę apsaugą bei priemones, taikomas užimtumo, mokymo ir aprūpinimo būstu srityse.
Lietuvos socialinė politika susideda iš dviejų dalių: privalomas valstybinis socialinis draudimas ir socialinė parama. Pirma funkcija yra skirta aprūpinti žmones, netekus pajamų dėl apibrėžto įvykio (nedarbo, senatvės, ligos ir pan.). Teisę į socialinę apsaugą Lietuvoje gina LR Konstitucija. 52 LR Konstitucijos straipsnis skelbia, kad “Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais”.
Pagrindinės socialinės politikos sritys
Veikiama užimtumo, švietimo, studijų, sveikatos apsaugos, pagalbos šeimai, socialinės atskirties, pensijų ir kitose svarbiausiose gerovės srityse. Šiuolaikinėje visuomenėje socialinė politika tapo pagrindine viešosios politikos sritimi, o karščiausi politiniai debatai vyksta nebe dėl karo ir taikos, bet dėl viešųjų finansų paskirstymo socialiniams reikalams.
Pagrindinės socialinės politikos sritys:
- Gyventojų pajamų dinamika
- Valstybinio socialinio draudimo ir pensinio aprūpinimo politikos strategija
- Valstybinė parama šeimai
- Vaikų teisių apsauga
- Būsto politikos socialiniai aspektai
- Neįgaliųjų integracija ir socialinės paslaugos
- Nacionalinė užimtumo politikos strategija
- Repatriacijos ir užsieniečių integracijos socialiniai klausimai
- Darbo santykiai
- Darbo sauga
- Tarptautinė pagalba tobulinant socialinės politikos formavimą ir administravimą
Socialinė politika ir vaikų gerovė
Lietuvos Respublikoje vaiko gerovės politiką reglamentuoja LR Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (1995m.), Civilinis kodeksas, Konsultacinė vaikų reikalų taryba prie Respublikos Prezidento, Vaiko globos įstatymas (2000m.), Nacionalinė programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą (2000- 2004). Taip pat, tobulinant vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Šio įstatymo tikslas- užtikrinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir kitų su vaiko teisių apsauga susijusių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje, o taip pat kontroliuoti valstybinių, nevalstybinių institucijų veiklą, susijusią su vaiko teisėmis.
Kalbant apie vaiko gerovės politiką, aktualios problemos Lietuvoje yra: sąlygų vaiko intelektualiniam ir fiziniam vystymuisi sudarymas, beglobių vaikų priežiūra, apsauga nuo išnaudojimo ir parama vaikams, pozityvaus vaikų laisvalaikio plėtojimas.
G.Kvieskienė teigia, kad bendrasis vaikų užimtumas per pastaruosius 10 metų sumažėjo dau¬giau nei 80%. Autorė pabrėžia ir tai, kad valstybei mažinant poilsio, vaikų ir paauglių nusikalstamumo preven¬cijos, kitoms vaikų užimtumo ir priklausomybių prevencijai skirtas lėšas, daugėja nepilnamečių teisės pažeidėjų. Gerokai padaugėjo valkataujančių ir girtaujančių vaikų, daugėja platinančių ir vartojančių narkotikus. Blogėja vaikų sveikata. Ypač didelį nerimą visuomenei kelia 14 -17 metų amžiaus paauglių nusikalstamumo didėjimas, kuris daugiau nei pusantro karto viršija šio amžiaus tarpsnio Lietuvos gyventojų augimo tempą.
S.Dapkienė, remdamasi Pasaulinės sveikatos organizacijos atliktais tyrimais, teigia, kad dauguma 15-mečių yra ragavę alkoholinių gėrimų. 50% 15-mečių berniukų ir 40% mergaičių nors kartą buvo išgėrę tiek alkoholinių gėrimų, kad jautėsi apsvaigę. 14% 15-mečių berniukų ir 6% mergaičių reguliariai (kasdien ar kelis kartus per savaitę) vartoja alkoholinius gėrimus; 73% berniukų ir 82% mergaičių prisipažino juos vartoję nereguliariai.
Siekiant efektyviai išspręsti šias problemas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. IX-1569 patvirtinta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija yra parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos projektas ir jos įgyvendinimo priemonių 2004-2012 metų plano projektas.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Vaiko gerovės valstybės politikos strategija siekiama sukurti prielaidas visų Lietuvos Respublikoje gyvenančių vaikų gerovei, tam numatant valstybės ilgalaikes vaiko gerovės valstybės politikos strategines priemones ir lėšas šių priemonių įgyvendinimui.
Pagrindinės vaiko gerovės politikos programos, vykdomos šiuo metu yra pvz., Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklos tobulinimo programa (2004- 2008m.). Kita programa yra Našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų rėmimo ir integravimo į visuomenę 2005-2008 metų programa. Programos tikslas- sudaryti tinkamas sąlygas tėvų globos netekusiam asmeniui socialiniai integruotis visuomenėje, ugdyti kiekvieno globojamo asmens savarankiško gyvenimo įgūdžius.
Tėvų globos netekusio asmens socialinė integracija į visuomenę yra kompleksinis ir dinamiškas procesas, kurio metu kiekvieno asmens individualūs poreikiai turi būti tenkinami atsižvelgiant į jo interesus ir galimybes ir šis procesas turi vykti per įvairiapusišką socialinių programų taikymą ir tinkamą valstybės paramos panaudojimą.
Didelį darbą atlieka ir nevyriausybinės organizacijos. Nevyriausybinių organizacijų įsteigti vaikų dienos centrai suteikia galimybę socialinės rizikos vaikus įtraukti į naudingą, prasmingą veiklą, padeda jiems keisti vertybines orientacijas, plėsti akiratį, adaptuotis visuomenėje, atitraukti nuo kenksmingo gatvės poveikio.
Vaikų dienos centrų tinklas plečiasi, steigiasi nauji centrai, nes auga juose teikiamų paslaugų poreikis. Šiuo metu rengiama programa prieš vaikų prievartą, kurios paskirtis - numatyti kompleksinius ir koordinuotus veiksmus bei priemones (prevencines, intervencines, postvencines) prievartai su visomis jos apraiškomis šalinti. Programa skiriama vaikui, nukentėjusiam nuo prievartos, jo šeimai, nepilnamečiams smurtautojams. Programą planuojama pradėti įgyvendinti šiais metais.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Taip pat šiuo metu rengiama Nacionalinė vaikų dienos centrų 2005 - 2007 m. tęstinumą. Programa siekiama sudaryti sąlygas socialinės rizikos šeimoms ir jose augantiems vaikams gauti socialines, ugdymo paslaugas, siekiant sudaryti galimybes vaikams augti šeimoje ir nebūti atskirtiems nuo tėvų steigiant globą.
Socialinės politikos studijos
Socialinės gerovės sritys nebegali būti išmaningai plėtojamos ir valdomos, neturint specialių kompetencijų, kurių ugdymui ir skirta socialinės politikos programa. Ji buvo parengta, vadovaujantis jau pakankamai turtinga Europine patirtimi, ir orientuota į kritišką tyrimais grįstų socialinės politikos žinių ir principų taikymą praktikoje. Programoje didelė dalis skiriama tyrimo metodams, darbui su duomenimis ir studentų pasirinkimui gilintis į juos dominančią socialinės politikos sritį.
Socialinė politika patraukli žmonėms, kurie domisi visuomenės gyvenimu, nori perprasti įvairialypes socialines problemas ir daryti įtaką viešajai politikai socialinės gerovės srityje. Absolventai gebės atpažinti, analizuoti ir vertinti vietinio, nacionalinio ir tarptautinio masto socialines problemas, išmoks atsižvelgti į socialinių sistemų įvairovę, identifikuojant ekonominių, politinių, sociokultūrinių pokyčių įtaką gyventojų sluoksnių ir grupių gyvenimui.
Socialinės politikos studijos tinka tiems, kuriems rūpi efektyviai veikianti socialinės gerovės sistema - žmonių gerbūvio ir socialinio teisingumo užtikrinimas švietimo, migracijos, užimtumo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse. Studijų metu įgijau reikiamų teorinių ir praktinių žinių, padedančių ne tik kritiškai analizuoti kylančias socialines problemas, bet ir rasti efektyvius būdus šioms problemoms spręsti.
Socialinės politikos specialistai reikalingi valdžios, administravimo ir socialinių paslaugų įstaigose, politinėse, pilietinėse, profesinėse ir lobistinėse organizacijose, žiniasklaidoje. Ten dirbantys socialinės politikos analitikai, formuotojai ir įgyvendintojai turi didelių galių, daro stiprų poveikį visos šalies ekonominei ir socialinei raidai.
Visose visuomenėse poreikis socialinės politikos studijoms stiprėja, sudėtingėjant socialinėms problemoms. Besikeičiančios gyvenimo kokybės kontekste auga ir sudėtingėja gyventojų poreikiai, atsiranda vis labiau sofistikuoti socialinės pagalbos metodai, plečiasi jų įvairovė. Todėl verta planuoti ir tolimesnes socialinės politikos studijas magistrantūroje. Be to, socialinės politikos bakalaurams, turintiems solidų visuomenės reikalų išmanymą, bus atviros ir kitų socialinių mokslų magistro studijos.
Socialinės politikos programą baigę socialinės politikos tyrinėtojai galės dirbti organizacijose, tyrinėjančiose socialines problemas. Socialinės politikos praktikai - vietinės ir centrinės valdžios organizacijose, kurios formuoja ir įgyvendina šalies socialinę politiką.
Socialinio politiko veiklos spektras yra labai platus. Absolventas galės dirbti valstybinėse institucijose, žiniasklaidoje, nevyriausybinėse organizacijose, profesinėse sąjungose ir pan.
tags: #socialines #politikos #sritys