Pastaruosius dešimt metų Lietuvoje vyksta procesas, kurio metu nuo griežtai centralizuoto darbo santykių reguliavimo modelio pereinama prie sutartinio šių santykių reguliavimo. Būtent šį procesą apibūdina sąvokos socialinė partnerystė ir socialinis dialogas, kurios vartojamos darbdavių ir darbuotojų atstovų derybų ir konsultacijų procesui apibūdinti.
Šalyje auga suinteresuotumas socialinės partnerystės plėtra ir stiprinimu, nes tai ypač veiksmingas būdas siekiant palaikyti socialinę santarvę, skatinti visuomenės ekonominę bei socialinę pažangą. Socialinis dialogas - tai labai svarbi ir efektyvi priemonė sprendžiant socialinius visuomenės ginčus, kurie labai dažni valstybės socialinės ir ekonominės pertvarkos procese. Šis dialogas padeda sumažinti įtampą tarp atskirų visuomenės sluoksnių, o Vyriausybei sudaromos sąlygos išklausyti suinteresuotų darbo rinkos dalyvių pozicijas ir rasti visiems priimtiniausią sprendimą su mažiausiomis neigiamų pasekmių atsiradimo galimybėmis.
Vadovaujantis Europos Sąjungos valstybių patirtimi, Lietuvos darbo teisėje ir darbo santykiuose stengiamasi socialiniams partneriams suteikti kuo didesnį vaidmenį reguliuojant darbo santykius ir mažinti valstybės galimybę imperatyviai šiuos santykius reguliuoti.
Socialinės partnerystės apibrėžimas ir dalyviai
Darbo kodekse numatyta, kad darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus derina ir įgyvendina naudodamiesi socialinės partnerystės formomis. Svarbu pastebėti, kad socialiniais partneriais laikomos darbuotojų ir darbdavių organizacijos, derinančios tarpusavio pozicijas svarbiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais.
Socialinės partnerystės šalimis - socialiniais partneriais - yra laikomi darbuotojų ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos. Trišalės socialinės partnerystės atveju lygiais pagrindais šioje partnerystėje kartu su darbuotojų ir darbdavių atstovais bei jų organizacijomis dalyvauja ir Vyriausybė bei savivaldybių institucijos.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Darbuotojų atstovais laikomi:
- Profesinė sąjunga
- Darbo taryba
- Darbuotojų patikėtinis
Darbdaviui socialinėje partnerystėje darbdavio lygmeniu atstovauja juridinio asmens vienasmenis valdymo organas arba jo įgalioti asmenys. Darbdaviams socialinėje partnerystėje šakos, teritoriniu arba nacionaliniu lygmeniu atstovauja darbdavių organizacijos.
Socialinė partnerystė įgyvendinama sudarant:
- Dvišales, trišales tarybas, dalyvaujant jų veikloje ir sudarant susitarimus dėl darbo, socialinių ir ekonominių klausimų.
- Informavimo, konsultavimo procedūromis ir valdant darbdavio juridinį asmenį.
- Inicijuojant, vedant kolektyvines derybas ir sudarant kolektyvines sutartis.
Verslo organizacijos: partnerystės
Kolektyvinės sutartys
Kolektyvinės derybos - tai būdas darbdaviui ir darbuotojams rasti kompromisinius sprendimus, kuriais abi derybų šalys kažką laimi. Kolektyvinės sutartys svarbus šalių derybų rezultatas, kadangi jose galima sutarti abipusiškai svarbias garantijas, įsipareigojimus ir panašiai, kurie aktualūs ir svarbūs konkrečiai darbovietei, teritorijai, šakai.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Kolektyvinė sutartis - darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantis rašytinis susitarimas, kurį sudaro profesinės sąjungos, darbdaviai ir jų organizacijos. Kolektyvinės sutartys įstatymu priskirtos Lietuvos darbo teisės šaltiniams.
Sudarant kolektyvines sutartis įstatymų nustatytais atvejais ir apimtimi galima nustatyti naujas darbo teisės normas ir (arba) pakeisti jau galiojančias.
Kolektyvinės sutarties išimtys ir susitarimai
Darbo kodekse numatyta, kad:
- Skirti dirbti poilsio dieną galima tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.
- Laikinasis darbuotojas turi teisę nutraukti laikinojo darbo sutartį savo rašytiniu pareiškimu, įspėjęs laikinojo įdarbinimo įmonę ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Tuo tarpu kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali būti ilgesnis kaip keturiolika kalendorinių dienų.
- Dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį, tačiau aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse, šakos kolektyvinėse sutartyse galima susitarti kitaip.
- Nereikalingas darbuotojo sutikimas dirbti viršvalandžius, jei toks atvejis yra numatytas kolektyvinėje sutartyje.
- Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti arba grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas.
- Dėl darbuotojo kaltės padaryta ir atlygintina turtinė žala darbdaviui negali viršyti jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo - ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Tiesa, teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
Darbdavio arba darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje šalys gali aptarti:
- Darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygas.
- Darbo užmokesčio sąlygas.
- Darbo ir poilsio laiko sąlygas.
- Darbuotojų saugos ir sveikatos priemones.
- Šalių tarpusavio informavimo sąlygas.
- Informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų atstovų dalyvavimo darbdaviui priimant sprendimus teisių įgyvendinimo tvarką, nemažinant įstatyme nustatytų darbo tarybos įgaliojimų.
- Kitas šalims svarbias darbo, ekonomines ir socialines sąlygas.
Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatoma ir daugiau čia nepaminėtų išimčių ir susitarimų.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Socialinės partnerystės formos Lietuvoje
Lietuvoje socialinė partnerystė įgyvendinama įvairiomis formomis, įskaitant trišales tarybas ir komisijas, kuriose dalyvauja valstybės, darbdavių ir darbuotojų atstovai. Šios institucijos sprendžia svarbius darbo, socialinius ir ekonominius klausimus, siekdamos socialinės taikos ir gerovės.
Svarbiausios institucijos:
- Lietuvos Respublikos Trišalė Taryba: Aukščiausio lygmens socialinio dialogo institucija, sprendžianti socialines, ekonomines ir darbo problemas.
- Lietuvos Respublikos Profesinės Saugos ir Sveikatos Komisija: Derina valstybės, darbuotojų ir darbdavių interesus saugos ir sveikatos srityje.
- Apskrities Komisijos: Sudaromos iš vienodo valstybės institucijų, darbdavių ir darbuotojų atstovų skaičiaus.
- Teritorinės Profesinės Saugos ir Sveikatos Komisijos: Nagrinėja profesinės saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų prevencijos klausimus.
Šios komisijos ir tarybos veikia įvairiais lygmenimis - nuo nacionalinio iki savivaldybių, užtikrindamos, kad socialinis dialogas būtų veiksmingas ir pasiektų visus darbo rinkos dalyvius.
Lietuvoje veikia 4 Profesinių sąjungų nacionaliniai susivienijimai ir 4 darbdavių organizacijų nacionaliniai susivienijimai. Socialinis dialogas nacionaliniu lygiu vystomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimais dėl trišalio bendradarbiavimo.
Trišaliame bendradarbiavime dalyvaujantys socialiniai partneriai, nors ir atstovauja skirtingus interesus, keisdamiesi informacija, diskutuodami pasiekia interesų balansą.
Socialiniais partneriais Lietuvoje laikomi darbuotojų ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos, įskaitant:
- Profesines sąjungas
- Darbo tarybas
- Darbuotojų patikėtinius
- Darbdavių organizacijas
Šios organizacijos veikia kartu su valstybinėmis institucijomis, siekdamos užtikrinti socialinę partnerystę ir gerinti darbo sąlygas.
Lietuvoje veikiantys teisės aktai įteisina tik vieną galimą organizuoto darbuotojų atstovavimo formą - profesines sąjungas.
Darbo tarybų statusą ir sudarymo tvarką nustato įstatymas. Šiuo metu dar tebevyksta diskusijos apie darbo tarybų įstatymą. Įstatymuose įtvirtinti ddarbuotojų ir darbdavių dialogo teisiniai pagrindai.
Darbo kodekse nurodyta, kad darbuotojų interesus įmonėje atstovauja profesinės sąjungos, tačiau jeigu įmonėje jos nėra ir jeigu kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba.
Kaip minėjau, darbo tarybų įstatymas dar nepriimtas, o profesinės sąjungos veikia tik nedaugelyje įmonių, todėl kolektyviniai susitarimai pasirašyti ne daugiau kaip 10 proc.
Užmezgant socialiniams partneriams ryšį, jiems prisiimant įsipareigojimus ir atsakomybę už profesinės saugos ir sveikatos gerinimą, Darbo inspekcija tampa aktyvia besikeičiančių procesų dalyve. Čia stengiamasi išnaudoti visas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Darbo inspekcijos galimybes.
Darbo inspekcija yra pasirašiusi specialias bendradarbiavimo sutartis su trimis profesinių sąjungų bei dviem darbdavių organizacijų susivienijimais. Tai vykdoma įvairiomis formomis: inspektuojant įmones, tiriant socialinių partnerių prašymus, konsultuojant raštu ir žodžiu.
Europos Sąjungos strategijoje socialiniam dialogui taip pat skiriamas didelis dėmesys. Vienas iš šios veiklos akcentų ir keliamų uždavinių - naujos prevencinės kultūros ugdymas per informavimą, rizikų vertinimo gerinimą, aktyvų dalyvavimą skatinant socialinį dialogą visuose lygiuose, - visų pirma įmonių lygmenyje.
Tačiau alternatyvos socialiniam dialogui nėra - ekonominė veikla Europos Sąjungoje skatina įmonių konkurencingumą, kas tiesiogiai pa.liečia ir profesinės saugos ir sveikatos klausimų, atlyginimo ir kitų socialinių problemų sprendimą. Nuo gegužės 1 dienos, Lietuvai tapus ES nare, tam tikra darbuotojų dalis išvyksta dirbti į senąsias ES nares, todėl Lietuvos darbdaviai priversti ir jau pradėjo didinti darbuotojams atlyginimus, atsižvelgti į darbuotojų siūlymus vertinant profesinę riziką ir imantis priemonių jai mažinti.
Apibendrinant galima teigti, kad socialinė partnerystė ir kolektyvinės sutartys yra svarbios priemonės užtikrinant darbuotojų ir darbdavių interesų pusiausvyrą, socialinę taiką ir ekonominę pažangą Lietuvoje.
tags: #socialines #partnerystes #sutartis