Deja, kaip ir ne kartą anksčiau, prasmingo diskurso, ypač apie sistemines problemas, išplėtoti nepavyko.
Kai kyla skandalas ir paviešinama, kad neteisėtais veiksmais pažemintas žmogaus orumas, apribota laisvė, galima potencialiai tikėtis kelių scenarijų:
- Pirmas - kad greitai viską užmiršus, gyvenimas, diskriminacija ir panašaus pobūdžio nusikaltimai nepastebimai tęsis po senovei.
- Antras - kad visuomenei ir žiniasklaidai reaguojant, valdžios struktūros priims sprendimą, kuriuo asmenys pažeidę žmogaus teises bus priversti prisiimti atsakomybę ir už savo veiksmus atsakyti, taip pat bus imtasi prevencijos priemonių, kad tokie įvykiai niekada nebesikartotų.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis pasisako už sistemines permainas Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros bei socialinės globos sistemose.
Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Ši konvencija aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja valstybes užtikrinti, kad visi žmonės galėtų laisvai rinktis, kur ir su kuo gyventi, turėtų galimybę gyventi bendruomenėje, nebūtų atskirti nuo visuomenės, sukūrus oriam ir savarankiškam gyvenimui reikalingą paslaugų infrastruktūrą, tinkamai pritaikius įvairias sąlygas ir suteikiant reikalingą individualią pagalbą, pagal kiekvieno individualius poreikius.
Deja, Lietuvoje iki šiol apie 6000 suaugusiųjų gyvena atskirtyje, socialinės globos namais pavadintose uždarose įstaigose, iš jų yra atimta teisė gyventi bendruomenėje, būti pilnaverčiais visuomenės nariais, turėti geresnę gyvenimo kokybę. Tai yra įstaigos, kurių pavadinimai buvo pakeisti ir kurių patalpos buvo renovuotos. Tačiau svarbiausias dalykas išlieka nepasikeitęs - tai yra įstaigos, egzistuojančios visuomenės „paraštėse“, o jų gyventojai patiria ne tik žmogaus teisių pažeidimus, tačiau ir itin plačiai paplitusią stigmą. Faktiškai, visi šie 6000 mūsų bendrapiliečių yra įkalinti valstybės ir mūsų visų netiesioginiu bendru sutarimu.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Jau nuo 2014 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo pertvarką ir deda pastangas, kad dalis šiose įstaigose apgyvendintų žmonių persikeltų, apsigyventų bendruomenėje. Ne tik mūsų giliu profesiniu įsitikinimu, bet ir remiantis gerosiomis tarptautinėmis praktikomis, yra labai svarbu ne vien tik vystyti naujų kokybiškų, į asmenį orientuotų ir žmogaus teisių standartus atitinkančių paslaugų spektrą bendruomenėje, tačiau ir siekti, kad į vis dar egzistuojančias nuolatinės socialinės globos įstaigas nebebūtų siunčiami gyventi nauji asmenys.
Deja, bet psichikos sveikatos priežiūros sistemai, už kurią atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, tokia užduotis net nėra iškelta. Tai yra labai didelė spraga, nes realybėje socialinės globos ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos yra glaudžiai susijusios, egzistuoja aiški sistemų sinergija, šios dvi sistemos viena kitą palaiko. O psichikos sveikatos priežiūros sistema iki šiol yra perdėm medikalizuota, diagnozavus psichikos sveikatos sutrikimą - tai dažnai atsitinka paauglystėje arba jaunystėje - ambulatorinė sistema labiausiai rūpinasi gydymu psichotropiniais vaistais, trūksta galimybių žmonėms pasirinkti platesnio spektro paslaugas, kurios papildytų arba tam tikrais atvejais net ir pakeistų vien tik vaistų skyrimą ar vartojimą.
Nėra sukurtos kompleksinės paslaugų sistemos, kuri pakankamai užtikrintų psichosocialinių aspektų bei žmonių individualaus atsistatymo poreikių atliepimą, tęstines psichoterapijos paslaugas, profesinę reabilitaciją bei užimtumo paslaugas, asmeninio asistento pagalbą, apsaugotą būstą. Taigi, daugumos šių žmonių poreikiai nebūna patenkinami, o jų prasta būsena dažnai vertinama kaip „simptomų paūmėjimas“, ir jie guldomi į psichiatrijos stacionarą.
Taigi, turime paradoksalią situaciją. Kol socialinės apsaugos sistema stengiasi mažinti socialinės globos įstaigose gyvenančių žmonių skaičių, tą skaičių kasmet papildo sveikatos apsaugos sistema. Šioje sistemoje dirbantiems specialistams niekas iki šiol nėra davęs uždavinio, kad bendro darbo tikslas yra ne nukreipti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas gaunančius žmones į šias įstaigas, o daryti viską, kas įmanoma, kad tai neįvyktų. Kiekvienas atvejis, kuomet dar vienas žmogus nusiunčiamas gyventi į tokią įstaigą, reiškia dar vieną valstybės pralaimėjimą ir dar vieno asmens pažeistas teises.
Kol to nesuprasime - klausysimės egzistuojančios socialinės globos sistemos šalininkų nuolatinio kartojimo, kad šios įstaigos yra labai reikalingos, net laisvų vietų jose trūksta egzistuojančiai paklausai patenkinti - ydingos sistemos tikslas ir yra nuolat pateisinti savo reikalingumą. Prasmingo ir oraus gyvenimo nusipelno ne tik šiose įstaigose gyvenantys žmonės. Ydingos sistemos įkaitais yra tapę ir specialistai, dirbantys joje, kurie yra priversti prisitaikyti prie pasenusios atskirtyje veikiančių įstaigų idėjos ir praktikos.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai pagerins paramos prieinamumą bei leis atsisakyti „atidirbimo“ už paramą, tapusio būdu išnaudoti jos gavėjus. „Siūlomi įstatymo pakeitimai yra reikšmingas žingsnis į priekį - atsisakome „atidirbimo“ už piniginę paramą, kuris žemino ir stigmatizavo paramos gavėjus; sumažės biurokratinė našta ir parama taps prieinama didesniam skaičiui žmonių; palengvės sistemos veikimas; sprendžiama skurdo spąstų problema - įsidarbinus nenutrūks paramos mokėjimas.
Visgi, rengiant įstatymo pakeitimus, socialinės paramos dydžiai iš esmės nebuvo peržiūrėti, neįtvirtintas paramos adekvatumą užtikrinantis mechanizmas. Kad būtų užtikrinta apsauga nuo skurdo ir patenkinti žmonių minimalūs poreikiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra patvirtinusi pajamų dydį, kuris reikalingas minimaliems žmogaus maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų poreikiams patenkinti. Šiais metais jis yra 450 eurų, kai vidutinė pašalpa nesiekia 150 eurų.
Vienas svarbiausių pakeitimų - tai priverstinės visuomenei naudingos veiklos atsisakymas. „Realybėje ši veikla dažniausiai apsiribodavo nuolatinio pobūdžio aplinkos tvarkymo darbais ir tapo įteisintu būdu išnaudoti paramos gavėjus, nesuteikiant jokių socialinių garantijų ar realių galimybių įsidarbinti. Todėl šią tvarką būtina keisti.
Šiuo metu vienas didžiausių iššūkių - piniginės socialinės paramos prieinamumas. Skirtingais skaičiavimais, socialinės paramos nepaėmimas siekia nuo 20 iki 49 proc. Įstatymo projekte numatoma atsisakyti dalies nepagrįstų ribojimų ir taip padidinti piniginės socialinės paramos prieinamumą. Paramą galės gauti visi, kurie dirba, nepriklausomai nuo darbo laiko trukmės.
Planuojama atsisakyti ir taip vadinamos Veronikos nuostatos - paramą galės gauti mamos, kurių vaikų tėvystė nenustatyta. Šiuo metu pakeitimuose numatyta, kad parama būtų mokama tik pirmuosius metus, vėliau, jei mama nesikreips į teismą dėl tėvystės nustatymo, ji netektų paramos.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Taip pat parama taps prieinama pakankamai gerai gyvenusiems, tačiau pajamų netekusiems žmonėms. Šią gegužę atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei penktadalis šalies gyventojų per mėnesį nesutaupo nė cento. Duomenys iliustruoja prastą dalies lietuvių požiūrį į taupymą, tačiau būtent nestabili finansinė padėtis sukelia problemas, kurios gali paveikti žmogaus sveikatą bei sukelti įvairias psichologines ligas.
„Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus susidūrė su pinigų stygiumi. Šis rodiklis turi įtakos žmonių psichologinei savijautai, kuri pandemijos laikotarpiu buvo itin pažeidžiama. Finansai yra neatsiejama visuomenės gyvavimo dalis, tad atsakingas jų naudojimas lemia ir bendrą žmogaus savijautą.
Pinigų stygius ir dėl jo augantys įsiskolinimai lemia didėjantį žmonių irzlumą, baimę ir nesaugumo pojūtį. Tad ir psichologinė būsena priklauso nuo finansų, ir finansai nuo būsenos“, - teigė psichologė U. Dalis žmonių bando slėpti finansinio nestabilumo sukeliamus nemalonius jausmus.
Psichologijos ekspertė U. „Stresą patiriame visi, tad išvengti jo nepavyks. Priminkite sau, kad finansinėje situacijoje dabar nesiseka, tačiau tikrai yra ne viena sritis, kurioje viskas gerai. Jei esate būsenoje, kai tokių situacijų atrasti nepavyksta - pasikalbėkite su aplinkiniais, specialistais. Dažnai pokalbis su kitu žmogumi padeda pamatyti daug galimybių ir pozityvių dalykų. Mažiau būkite įsivaizdavimuose ir interpretacijose - tikrinkite juos veikdami. Svarbu su problemomis nelikti vienam. Dalintis su artimaisiais, specialistais iškilusiais nesklandumais ir ieškoti išeičių. Priminkite sau, kad gyvenimas kinta, situacijos keičiasi, tad ir finansinė situacija keisis jei ieškosime sprendimų, o ne užsisklęsime tik savyje“, - pataria U. D.
„Parsisiųskite bet kurią nemokamą asmeninio biudžeto planavimo programėlę ir sekite savo pajamas bei išlaidas - galbūt mėnesio gale gavę vizualią ataskaitą pastebėsite, kam išleidžiate per daug. Pavyzdžiui, galbūt neadekvačiai didelė dalis jūsų pinigų išeina drabužiams ar pramogoms, o galbūt pamiršote apie kokią nors prenumeratą. Taip pat pasinaudokite ir meditacijos, kvėpavimo mokančiomis arba „baltojo triukšmo“ programėlėmis, kad išmoktumėte nusiraminti ir lengviau užmigti“, - sako „Credit24” Klientų patirties valdymo vadovė.
Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 metų rugsėjo 27 d. Lietuvoje oficialiai švenčiama Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Nors visuomenėje rizikos šeimų įvaizdis yra neigiamas, kiekviena, kad ir labiausiai pažeista šeima, nori būti vertinama, gerbiama, nepriklausoma. Beveik visais atvejais šis kelias būna ilgas ir sudėtingas dėl daugelio priežasčių.
Įsigalėjusi nuostata, kad socialinis darbuotojas atsakingas už viską, kas įvyksta šeimos gyvenime, tačiau neatsižvelgiama į tai, jog darbas sunkus ir atsakingas, o galimybės ribotos. Didžiausios problemos, su kuriomis susiduria socialiniai darbuotojai, teikiantys paslaugas rizikos šeimoms, yra nedarbas, skurdas, girtavimas, dažna partnerių kaita, aplaidumas, tinginystė, vaikų nepriežiūra, vaikų sveikatos sutrikimai, tėvystės įgūdžių stoka.
Nepaisant to, kad dažnas klientas socialinės rizikos šeimoje serga priklausomybės ligomis, turi psichikos negalią, į tokias šeimas socialinis darbuotojas vyksta vienui vienas, be jokios apsaugos. Apmaudu, kad socialinis darbuotojas nėra apsaugotas nuo klientų, o pagalbos laiku gali ir nesulaukti.
Policija gali pasiteisinti žmogiškųjų išteklių trūkumu ir, kaip dauguma institucijų, finansavimo trūkumu, o pagalbininkų, su kuriais galima būtų lankyti tokias šeimas ir apsisaugoti nuo galimo smurto, nėra. Ne paslaptis, kad seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų situacija dar sudėtingesnė.
Pašnekovės teigė, kad socialinis darbas, teikiant paslaugas šeimoms, turi būti dirbamas profesionaliai, ir apgailestavo, jog didžioji dauguma visuomenės kol kas nesuvokia socialinio darbo esmės. Atsižvelgiant į mūsų atliekamo darbo pobūdį, sudėtingumą, galimas grėsmes, esame įsitikinę, kad atlygis už darbą yra nepakankamas, neadekvatus atliekamam darbui, profesiniam pasirengimui, kvalifikacijai, neatitinkantis pragyvenimo išlaidų“, - kalbėjo ilgiausią patirtį turinti socialinė darbuotoja B.
Ne vienas norėtų pabandyti, bet ne kiekvienas galėtų būti geru socialiniu darbuotoju. Kai socialinis darbuotojas ima rūpintis kliento reikalais ir problemomis kaip savaisiais, susilpnėja savęs ir savo poreikių įsisąmoninimas, tada patiriamas stresas ir įtampa tampa neišvengiami. Irenos nuomone, socialinis darbuotojas, atlikdamas savo darbą, turi kreipti dėmesį ne tik į kliento ar visuomenės, bet ir į savo asmenines vertybes.
Tiek valstybiniu, tiek savivaldos lygmeniu pripažįstama, kad socialinis darbas labai svarbus žmogui ir visuomenei, nors jo rezultatai dažnai būna nematomi ir sunkiai pamatuojami. Šios profesijos žmonės verti pačios didžiausios pagarbos, deja, valstybė jiems atsilygina mokėdama bene mažiausius atlyginimus.
Socialinis verslas egzistuoja tam, kad spręstų socialines problemas. Todėl kalbėti apie poveikio planavimą ir matavimą pradedame būtent nuo problemos identifikavimo ir supratimo. Nebijome drąsiai teigti, kad gili ir išsami problemos analizė yra užtikrintas ir tiesus kelias į efektyviausią jos sprendimo būdą. Pagrindinė paskata, dėl ko dažniausiai sukuriamas bet koks socialinis verslas - tai socialinė problema. Aplink pasirinktą problemą yra sukuriamas socialinio verslo modelis, siūloma paslauga ar produktas, analizuojama rinka. Toks procesas reikalauja reikšmingų investicijų - ir finansinių, ir žmogiškųjų.
Problemos apibrėžimas
Pirmasis žingsnis problemos išanalizavimo link - problemos apibrėžimas. Prieš pradedant šią užduotį, rekomenduojama jūsų sprendžiamą problemą aptarti su kuo daugiau žmonių. Kartais problemos analizė gali būti panašesnė į meną, nei į mokslą. Taip yra dėl to, nes socialinės problemos nėra objektyvus reiškinys. Tam, kad jos atsirastų, situacija turi būti įvertinama žmogaus, turinčio tam tikras patirtis, požiūrį ir subjektyvias nuomones. Be to, problemos koncepto atsiradimui taip pat reikia ir platesnės situacijos supratimo - konteksto, kuriame problema egzistuoja. Tačiau jeigu pridėtume kontekstą, jog namų ūkyje gyvena 4 žmonės, ir savo nuomonę, jog mėnesinės pajamos asmeniui turėtų siekti bent 500 eurų, suprastume, kad šeima gyvena skurdžiai.
Dėl tokios problemų analizės prigimties svarbu suprasti labai platų problemos kontekstą. Problemos apibrėžimas - tai įrankis, padedantis taikliai įvardinti, dėl ko veikia jūsų socialinis verslas. Apibūdinkite, kas patiria šią problemą? Apibūdinkite, kokią problemą šie žmonės išgyvena? Kur šie žmonės yra? Pastebima, jog galite išskirti daug vietų ir žmonių grupių, kurie kenčia nuo panašių dalykų. Patartina galutiniame problemos aprašyme įvardinti vieną žmonių grupę ir vieną geografinę vietą - tai leis jūsų organizacijai lengviau priimti strateginius sprendimus. Trumpai ir aiškiai suformuluota problema bus įrankis, kurį galėsite naudoti pristatydami savo veiklą kolegoms, savanoriams, finansuotojams.
1. Toks požiūris tikriausiai kyla iš tikėjimo, kad apie problemą žinome viską, o visi sprendimai - jau atrasti. Nors visi šie žmonės teisūs, socialinė problema tikriausiai slypi giliau. Tokia klaida problemos formuluotėje gali užkirsti kelią pastebėti efektyvesnius sprendimus. Pastebima, kad tokiose problemos formuluotėse visada jaučiasi, jog sprendimas problemai jau yra aiškus, ir viskas, ko jam trūksta - tai papildomi ištekliai (pvz., pinigai, daugiau įstatymų ar mokymų). Jeigu tai būtų tiesa ir skirdami daugiau resursų jau egzistuojantiems sprendimams galėtume išspręsti visas problemas, tikriausiai jos jau būtų išspręstos. Jeigu savo problemos apibrėžime pastebite tokius žodžius kaip „per mažai“, „trūksta“, „nėra paslaugos“ ir pan., įsitikinkite, ar formuluodami tokią problemą omenyje neturite jau aiškaus, teisingo sprendimo jai išspręsti.
2. Problemos, būdamos sudėtingu socialiniu reiškiniu, yra linkusios susipinti, pasidaryti itin kebliomis. Socialiniai verslininkai, būdami iniciatyviais žmonėmis, dažnai turi dideles ambicijas išspręsti keletą problemų.
3. Tokia formuluotė nėra tinkama, nes neapibūdina, kas ir kur patiria problemą. Be to, problemos apibrėžimas skatina į pagrindinės problemos apibrėžimą neįtraukti nei jos priežasčių, nei pasekmių. Tai apsunkina tolimesnę problemos analizę, beveik neįmanomu padaro problemos aktualizavimą bet kokios komunikacijos metu. Socialiniai inovatoriai, tinkamai pasiruošę savo veikloms, visada turėtų spręsti problemos priežastis. Tai - vienas iš paprasčiausių efektyvaus socialinių problemų sprendimo principų.
Kai jau tiksliai įsivardinote savo pagrindinę sprendžiamą problemą, galima pereiti prie kito žingsnio ir sukurti problemos žemėlapį. Paradoksalu, bet nors visi socialiniai verslininkai kasdien dirba tam, kad išspręstų savo socialines problemas, daugelis jų tai daro intuityviai. Nesakome, kad jie nesupranta sprendžiamos problemos, tačiau, praleidus problemos analizės žingsnį, rizikuojame nepastebėti svarbių, giliai įsišaknijusių priežasčių arba švaistyti organizacijos resursus „gydant ligos simptomus“ - tai yra naikinant tik problemos pasekmes. Būtent dėl šių priežasčių problemos žemėlapis yra svarbus žingsnis socialinio verslo planavime.
Problemos žemėlapis yra loginė seka: „Dėl to, kad yra problemos priežastys atsiranda pagrindinė problema. Įvardinkite problemos priežastis. Pasistenkite jas įvardinti taip, kad bet koks pašalinis žmogus, nesusijęs su jūsų veikla, galėtų jas suprasti. Nebandykite įvardinti visų problemos priežasčių. Pasirinkite tik pačias svarbiausias, tas, kurios tiesiogiai prisideda prie problemos atsiradimo. Patikrinkite loginį ryšį - ar aišku, kaip ir kodėl kiekviena iš įvardintų priežasčių prisideda prie problemos egzistavimo. Jeigu tai padaryti sunku arba reikia priimti daug papildomų sąlygų, pabandykite išgryninti problemos priežastis - galbūt jos įvardintos netiksliai? Kita priežastis, kodėl loginį ryšį pastebėti gali būti sunku, yra tai, jog pagrindinė problema iš tikrųjų yra viena iš priežasčių.
Grandinės pabaigoje surašykite problemos pasekmes. Pasekmės apibūdina, kas atsitinka individui ir visai visuomenei, jei problema lieka neišspręsta. Pasekmių sąrašas - vieta, kuri turi paaiškinti, kodėl problema turėtų rūpėti ne tik tau, bet ir aplinkiniams, kodėl yra būtina ją išspręsti. Dar kartą patikrinkite loginį ryšį.
Šioje lentelėje pateikiami minimalūs vartojimo poreikiai Lietuvoje 2023 metais:
| Poreikis | Suma (eurais) |
|---|---|
| Maistas | 200 |
| Drabužiai | 50 |
| Paslaugos | 200 |
Ši informacija gali padėti geriau suprasti, kokios pajamos reikalingos minimaliems poreikiams patenkinti.
tags: #socialines #nastos #problema