Pastaruoju metu vis rečiau galime sutikti žmonių, kurie visiškai nesinaudoja socialiniais tinklais. Dažnas iš mūsų, atsikėlęs ryte, peržiūri naujienas socialiniuose tinkluose ir sužino, kas įvyko per tą laiką, kol miegojo, ir taip neatsilieka nuo pasaulio naujienų. Socialiniuose tinkluose mes lengvai galime rasti įvairią informaciją, palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, pasidalinti savo nuomone, pomėgiais ir sulaukti kitų žmonių nuomonių bei atsiliepimų apie mus.
Nors socialiniuose tinkluose galime rasti nemažai naudingos informacijos, tačiau kartais jie taip įtraukia, jog gali sukelti priklausomybės jausmą. Atrodo, kad didžioji dalis visuomenės randa nemažai teigiamų priežasčių, dėl ko norisi lankytis socialiniuose tinkluose. Ten visos pasaulio naujienos. Be to, galime lengvai susisiekti su draugais ir artimaisiais. Neginčijama, kad socialiniai tinklai yra naudingi. Jie suteikia galimybę bendrauti su tais, kurie labai toli, pareikšti savo nuomonę įvairiomis temomis, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais.
Ir ypač dabar, kai dėl COVID-19 sumažėjo galimybės tiesiogiai bendrauti, socialinių tinklų naudojimas labai išaugo. Taigi, kokie yra socialinių tinklų privalumai ir trūkumai?
Socialinių tinklų nauda
Paaugliai ir jauni suaugusieji iš interneto gali gauti naudos. Pavyzdžiui, gali būti pagerinami asmeniniai, socialiniai ir fiziniai gyvenimo aspektai. Internetas ir socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su draugais ir plėsti pažįstamų ratą, pagerinti bendravimo įgūdžius, puoselėti kūrybiškumą ir atvirai diskutuoti.
Technologijos yra galingas įrankis mokantis apie sveikatą ir jos priežiūrą. Tyrimai parodė, kad paaugliai, naudojantys mobiliąsias technologijas sveikatai pagerinti, rečiau praleidžia vizitus pas gydytojus ir geriau suvokia savo organizmą. Internetas naudingas palaikant ryšį su tais, kurie jau serga ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, o tai gali padėti gauti anoniminį palaikymą ir susidoroti su iškilusiomis problemomis.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Populiariausios sveikatos sutrikimų temos internete tarp asmenų iki 17 metų buvo aktyvumo ir dėmesio sutrikimas ir su depresija susiję vaistai. Dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kaip socialiniai tinklai galėtų būti panaudoti terapijai ir sveikimui.
Siūloma, kad medicininis personalas, dirbantis su save žalojančiais ar turinčiais psichinės sveikatos sutrikimų jaunais žmonėmis, turėtų dažniau dalyvauti diskusijose apie interneto naudojimą.
Socialinių tinklų žala
Pirmiausia, žalai priskiriama tai, kad kai kuriems žmonėms socialiniai tinklai pradeda pakeisti realybę. Tai, ką žmonės daro realiame gyvenime, pavyzdžiui, patenkina pasikeitimo informacija, bendravimo ar kitus poreikius tiesiogiai bendraudami, pilnai perkeliama į socialinius tinklus taip atitrūkstant nuo realybės. Kai kurie žmonės tai daro sąmoningai, nes nori pabėgti nuo realybės, kuri jiems dėl vienų ar kitų priežasčių atrodo priešiška, nemaloni.
Socialiniuose tinkluose jie jaučiasi saugūs, reiškia nuomonę įvairiais klausimais, net jei niekas jų to neprašo, drąsiai kritikuoja ir panašiai. Kad realybėje galėtum pareikšti savo nuomonę, turi išsikovoti poziciją, aplinkiniai turi gerbti tavo nuomonę, tikėti tavo kompetencija.
Tai reiškia, kad jei nori būti išklausytas, tavimi žavėtusi ar sektų, turi nemažai pasistengti. Socialiniuose tinkluose viskas vyksta daug paprasčiau - niekas negali uždrausti tau pareikšti savo nuomonės, sukritikuoti nepatinkančio asmens ar panašiai - ir tai smarkiai vilioja. Imi jaustis svarbus, galingas. Gyvenimas socialiniuose tinkluose yra iškreiptas ir tai yra žalinga.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Anksčiau ar vėliau įvairiomis aplinkybėmis visiems tenka sugrįžti į realybę, su kažkuo bendrauti realiai, atsiskaityti už darbus ir panašiai. Atpratus nuo realaus gyvenimo, kyla įvairių psichologinių problemų.
Paaugliams, kurie nesaikingai naudojosi internetu ir socialiniais tinklais, pastebėti psichologiniai, funkciniai ir struktūriniai sutrikimai: dažniau pasireiškė ir nerimo simptomai, funkciniai negalavimai ir dėmesio problemos. Jie dažniau turėjo dėmesio ir aktyvumo sutrikimų simptomų. Paauglystėje priklausomybė nuo interneto yra susijusi su depresija, save žalojančiu elgesiu, miego sutrikimu, padidėjusiu alkoholio ir tabako vartojimu ir nutukimu.
Tyrimai parodė, kad socialinių tinklų naudojimas likus 1 val. iki miego sutrumpina miego trukmę, suprastina jo kokybę, o buvimas su šeima - atvirkščiai - miego trukmei įtakos nedaro.
Tyrėjai aptiko mikrostruktūrinius pokyčius paauglių, kurie priklausomi nuo interneto, smegenyse, įskaitant pilkosios medžiagos tūrio mažėjimą ir neurotransmiterių pakitimus.
Internetinės patyčios (angl. Cyberbullying) - tai agresyvus ir pasikartojantis elgesys, siekiant ką nors įskaudinti ir įtraukti nelygų galių pasiskirstymą per elektroninę mediją. Tyrimuose nurodoma, kad net 20-40 proc. paauglių gali būti internetinių patyčių aukos.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Daug dėmesio skiriama socialinių tinklų naudojimui ir savęs vertinimo santykiui. Tačiau nei laikas, praleistas šiame socialiniame tinkle, nei priklausomybės nuo socialinių tinklų simptomai nebuvo susiję su teigiamais socialiniais santykiais.
Apibendrinant neįmanoma nustatyti, ar probleminis interneto naudojimas yra susijęs su ankstesniais psichikos sutrikimais ar sukelia naują rinkinį psichinių sutrikimų. Todėl tiek socialiniai tinklai, tiek kita veikla internete gali būti pagalba paaugliui ar vienintelis būdas užsimiršti, o absoliutūs jų draudimai tik pablogintų padėtį.
Būtų sunku paneigti, kad dėl naujųjų technologijų didėjo ne tik sergamumas, bet ir mirtingumas dėl savižudybių, susijusių su internetinėmis patyčiomis ir automobilių įvykiais dėl žinučių rašymo vairuojant.
Esama nuomonių, kad probleminis interneto naudojimas tėra šiuolaikinė popkultūros dalis, kuri labai aptarinėjama, bet nieko aiškaus taip ir nenustatoma. Ankstesnėms kartoms nerimą keldavo besaikis televizoriaus žiūrėjimas, roko muzika ar net skaitymas. XVIII amžiaus Anglijoje aistra romanams vertinta taip pat neigiamai, kaip dabartinis pomėgis žaisti vaizdo žaidimus.
Mokiniams, kurie yra priklausomi nuo socialinių tinklų, dažniau pasireiškė kitos elgesio priklausomybės (nuo maisto, apsipirkinėjimo), taip pat ir afektiniai sutrikimai (depresija, nerimas, manija).
PRIKLAUSOMYBĖ NUO SOCIALINIŲ TINKLŲ | Leslie Coutterand | TEDxMarin
Priklausomybė nuo socialinių tinklų
Socialiniuose tinkluose lengva susikurti tokį įvaizdį ir tapti tokiais, kokie mes norėtume būti, kad kitiems atrodytume priimtini. Realybėje kartais nusikalbame, pasirodome iš blogosios pusės, o socialiniuose tinkluose savo nuomonę galime iš anksto apgalvoti. Realybėje galime leptelėti bet ką ar nežinoti, ką sakyti, negebėti atsakyti į klausimą, o socialiniuose tinkluose tu gali pacituoti įvairius autorius, parašyti protingą mintį, nes turi galimybę pasiruošti, iš anksto pasiieškoti citatų, atsakymų į užduotus klausimus ir panašiai. Nuotraukos, kurios keliamos į socialinius tinklus, irgi yra atrenkamos. Nusprendžiama įsikelti gražiausias, o kartais net retušuotas nuotraukas. Taip sukuriamas norimas įvaizdis, tačiau jis nėra realus.
Kaip manote, dėl ko žmonės tampa priklausomi nuo socialinių tinklų? Kai kurie žmonės turi didesnę riziką tapti priklausomais nuo socialinių tinklų, o kitiems susidaro sąlygos priklausomybei įgyti. Šia tema yra atliekama daug tyrimų, analizuojant asmenybės, charakterio ypatumus, kurie didina tikimybę tapti priklausomu. Kai kurie tyrimai liudija, kad ne tik intravertai ar turintys bendravimo problemų linkę į šią priklausomybę. Net ir toks geras būdo bruožas kaip smalsumas irgi skatina dažniau sėdėti socialiniuose tinkluose, kadangi socialiniai tinklai pateikia daug naujienų, ir žmogus, jausdamas smalsumą, gali norėti vis daugiau sužinoti.
Kalbant apie amžiaus grupes, tai paaugliai, kuriems labai svarbus įvaizdis, turi didesnę riziką tapti priklausomais nuo socialinių tinklų. Paaugliai labiau nei kitos amžiaus grupės nerimauja, kaip juos priims aplinkiniai, o ypač - bendraamžiai. Kaip jau minėjau, socialiniai tinklai suteikia saugumą bendrauti, paklausti kitų žmonių įvairių klausimų, sekti kitų gyvenimus, ko realybėje negalima, nes atsiranda rizika būti apkaltintam persekiojimu.
Tokie žmonės susiranda socialiniuose tinkluose savo autoritetus, nes daug savo gyvenimo detalių socialiniuose tinkluose rodančius žmones lengva pamėgdžioti, palaikinti. Kartais ir aplinkybės lemia tikimybę įgyti priklausomybę. Pavyzdžiui, dabar dėl karantino pavojus tapti priklausomu nuo socialinių tinklų yra didesnis, nes esame apriboti nuo gyvų socialinių kontaktų. Ir net tie, kurie per daug nesinaudojo socialiniais tinklais anksčiau, dabar pamato socialinių tinklų privalumus.
Jau seniai sociologai, filosofai ir psichologai kėlė klausimą, kad mes turime daugiau kalbėti, aiškinti žmonėms apie gyvenimo realybėje ir socialiniuose tinkluose skirtumus, pavojus, kuriuos kelia socialiniai tinklai. Vieno tyrimo apie pradinių klasių moksleivius ir jų naudojimąsi socialiniais tinklais autoriai prognozuoja, kad jei vaikai nuo mažens bus pripratę prie socialinių tinklų ir nematys gyvo bendravimo privalumų, tai suaugę gali nesuprasti gyvo bendravimo privalumų bei nepajusti malonumo. Tačiau tikimasi, kad žmonės prie to nepripras ir galimybių bendrauti gyvai bus ir toliau.
Toks žmogus nuo ryto iki vakaro sėdi prie telefono ar kompiuterio. Greičiausiai šie žmonės neturi realių draugų, tačiau jie gali pasakyti, kad turi daug draugų, bet visi jie yra socialiniuose tinkluose, o realybėje artimų tarpusavio kontaktų su jais nėra.
Priklausomas žmogus dažniausiai viską perka elektroninėse parduotuvėse, neišeina į gatvę, neina į parduotuves, nesidomi, kas yra aplink jį fizinėje erdvėje.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų dar nėra pripažinta kaip psichikos sutrikimas. Tačiau ateityje priklausomybė nuo socialinių tinklų gali būti įtraukta į psichikos sutrikimų sąrašą, surinkus pakankamai duomenų ir įrodžius, kad šis sutrikimas daro neigiamą įtaką žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai, šeimai, visuomenei. Pavyzdžiui, tik prieš 2 metus į psichikos sutrikimų sąrašus buvo įtraukta priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų.
Šio sutrikimo įtraukimas į ligų klasifikatorius reiškia, kad žmonės gali gauti kvalifikuotą pagalbą nemokamai. To nesant, valstybė nekompensuoja psichologo ar psichiatro paslaugų. Sutrikimą patvirtinus oficialiai, pradedamos leisti rekomendacijos, nurodymai, kaip dirbti su tokiais žmonėmis, kokią pagalbą jiems suteikti.
Dabar priklausomybė nuo socialinių tinklų nėra diagnozė ir gali būti įvardijama ne konkrečiai kaip priklausomybė, o kaip žmogaus patiriami psichologiniai sunkumai. Tačiau nėra nieko bloga bendraujant naudoti terminą priklausomybė nuo socialinių tinklų.
Priklausomybės požymiai
Priklausomybė nuo socialinių tinklų dar gana nauja problema ir šioje srityje nėra atlikta daug tyrimų. Plačiai yra ištyrinėtos kitos priklausomybės, pavyzdžiui, priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų. Pagal tai galima spręsti, kas yra būdinga priklausomybės sutrikimui. Vienas iš bet kokios priklausomybės požymių yra kontrolės praradimas. Žmogus gali pasakyti, kad kažko nedarys, tačiau jis nesugeba to sukontroliuoti.
Pavyzdžiui, kai žmogus sėda prie kompiuterio ar telefono ir sako, kad pasinaudos tik 10 minučių, o paskui „netikėtai” pastebi, kad praėjo kelios valandos. Antrasis požymis - abstinencija, kai negali to daryti. Visi žinome, kaip atrodo priklausomų nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų abstinencija. Panašiai vyksta ir kalbant apie priklausomybę nuo socialinių tinklų.
Atliekami eksperimentai, kuriuose žmonėms liepiama tam tikrą laiką išbūti be telefono ir kompiuterio. Kai kuriems, negalint to daryti, pasireiškia nerimas, įtampa, kyla pyktis, pakyla kraujo spaudimas ir pan. Tai labai panašu į pirmuosius abstinencijos požymius.
Dar vienas požymis, kad vystosi priklausomybė, kai žmogus neįvykdo savo pažadų, įsipareigojimų, neatlieka darbo, nes vartojo alkoholį, narkotikus, lošė ar panašiai.
Tokių nurodymų, rekomendacijų nėra, nes kai kurių žmonių darbas yra susijęs su socialiniais tinklais ar aplinkybės susidėlioja taip, kad žmogus turi daugiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose. Sutariama, kad laikas, praleistas socialiniuose tinkluose, neturėtų trukdyti visoms kitoms asmens veikloms.
Viskas yra gerai, jei, pavyzdžiui, dėl darbo žmogus visą dieną sėdi socialiniuose tinkluose, o vakare užsiima kita veikla ir socialiniais tinklais nesinaudoja. Tačiau jei apleidžiamos kitos veiklos, visas laisvalaikis praleidžiamas prie kompiuterio - reikia pradėti riboti laiką.
Dar vienas požymis, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, yra artimųjų ar draugų pastabos, priekaištai, kad per daug laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose. Šiuo atveju irgi reikėtų pradėti kontroliuoti laiką.
Tada svarbu apsibrėžti, kiek laiko bus praleidžiama socialiniuose tinkluose. Tam galima pasitelkti ir pagalbines priemones, tarkim, kad telefonas ar kompiuteris atsiųstų žinutę, kuri padėtų žmogui susivokti, kad jis jau daug laiko čia praleidžia.
Kiekvienas iš mūsų, besinaudojančių socialiniais tinklais, turi retkarčiais apmąstyti, ar ne per daug šiandien laiko praleidau virtualioje erdvėje, ar ne laikas užsiimti kitais darbais, pavyzdžiui, pabendrauti su namiškiais, išvesti šunį į lauką, pažaisti stalo žaidimus ar užsiimti kita veikla.
Galima nustatyti, kad pats telefonas ar kompiuteris išsijungtų po tam tikro nustatyto laiko. Žmogus gali susiplanuoti, kiek laiko per dieną jis gali skirti socialiniams tinklams.
Jei pačiam žmogui nepavyksta to padaryti, galima kreiptis pagalbos į psichologą. Psichologas padės žmogui suprasti, kodėl jis tiek daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, ką ir kodėl jis ten veikia, kodėl vengia realybės.
Kiekvienam pravartu pasitikrinti save: jei aš per pusę sumažinsiu laiką, praleidžiamą prie socialinių tinklų, tai kaip tada jausiuosi? Kas pasikeis? Ko neteksiu? Ką gausiu? Ar tai padeda man tobulėti? Ką ten sužinau?
Naudojimąsi socialiniais tinklais reikėtų mažinti po truputį. Jei žmogus socialiniuose tinkluose sėdi ilgai, tai jau gali nebežinoti, ką veikti be socialinių tinklų. Pamirštama, kad galima skaityti knygas, žaisti stalo žaidimus ir užsiimti kitomis veiklomis.
Galima „atimti“ socialinius tinklus iš žmogaus, bet svarbu padėti užpildyti tą tuštumą, laisvą laiką, kuris atsirado. Siūloma prisiminti, ką veikėte anksčiau. Gal eidavote pasivaikščioti, sportuodavote, meistraudavote, megzdavote, siuvinėdavote, piešėte?
Atsitraukti nuo socialinių tinklų gali padėti ir sąmoningo įsisąmoninimo praktikavimas. Visi suprantame, kad socialiniuose tinkluose galime sužinoti daug naudingų dalykų, pamatyti nuostabių vaizdų, susipažinti ir pabendrauti su įdomiais žmonėmis.
Tačiau, svarbu išlaikyti balansą ir nepamiršti realaus gyvenimo.
Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius socialinių tinklų privalumus ir trūkumus:
| Privalumai | Trūkumai |
|---|---|
| Lengvas informacijos gavimas | Priklausomybės rizika |
| Ryšio palaikymas su draugais ir artimaisiais | Realybės pakeitimas |
| Galimybė reikšti nuomonę | Psichologinės problemos |
| Kūrybiškumo puoselėjimas | Internetinės patyčios |
| Anoniminis palaikymas sergant | Miego sutrikimai |
Kiekvienas mūsų vis daugiau laiko praleidžiame internete - skaitome naujienas, naršome socialiniuose tinkluose, o kartais dalinamės net labai asmeniškais išgyvenimais ar kasdienybės detalėmis.
Per karantiną, dažno vaiko tėvai pastebi, kad atžalą vis sunkiau įkalbėti atsitraukti nuo vieno ar kito išmanaus įrenginio ekrano, o net 76 proc. jaunuolių internete leidžia daugiau laiko nei iki pandemijos.
Socialiniai tinklai dėl milžiniško jų populiarumo tarp paauglių tapo aktualia ir dažnai nagrinėjama tema. Teigiama, kad jauni asmenys, turintys vienokių ar kitokių charakterio savybių, gali būti didesnėje priklausomybės nuo socialinių tinklų išsivystymo rizikos grupėje. Nevaldomas naudojimasis socialiniais tinklais yra siejamas su funkciniais ir anatominiais organizmo pokyčiais, psichikos sveikatos sutrikimais. Siekiant, kad socialiniai tinklai prisidėtų prie jaunų asmenų sveikatos būklės gerinimo, reikalingas atidus tėvų ir gydytojų dėmesys, švietimas.
Socialinių tinklų infografikas
tags: #socialines #medijos #bruozai