Būna, kad viešumoje pasirodančios diskusijos apie socialinę lytį gerokai nuklysta į lankas. Todėl norisi priminti, kaip šis terminas suvokiamas toje srityje, iš kurios jis kilo ir kurioje vartojamas dažniausiai, t. y. lyčių studijose. Akademinėje aplinkoje pirmą kartą su socialinės lyties (angl. gender) terminu susidūriau per įvadinę sociologijos paskaitą, buvau ką tik pradėjęs bakalauro studijas viename Lietuvos universitetų, tai buvo 2009 m. Tuomet jau žinojau, kad ji turi galvoje biologinę ir socialinę lytį, bet to nepatikslino - jaunus, ramiai nenusėdinčius studentus norėjo suintriguoti, paskatinti smalsumą.
Taip, minėti atributai patys savaime nėra lytis, bet itin glaudžiai susiję su lytimi, kadangi visus šiuos dalykus mes skirstome į moteriškus ir vyriškus, visus juos rūšiuojame lytį nusakančiais būdvardžiais. Taigi lyčių studijose dažnai pristatomas toks dvinaris aiškinimas: biologinės lyties dėmenys yra vyras/moteris (angl. male/female), socialinės lyties - vyriška/moteriška (angl. gender). Taip pat pastebimas įsitikinimas, kad socialinės lyties terminas gali būti suprantamas kaip buitinės kasdienybės dalis, nors akademinėje plotmėje tai nėra naujiena ir platesnės analizės pagrindas.
Socialine lytimi pradėta laikyti įvairius socialinius standartus, atributus, visuomenės taikomus moterims ir vyrams, kurių jie privalo laikytis. Tai lyčių vaidmenų, elgesio, aprangos, išvaizdos, būdo bruožų, pomėgių, įgūdžių standartai, kuriais socialiai „apvelkami“ moterys ir vyrai. Tam, kad dvi biologiškai skirtingos lytys taptų ir kultūriškai skirtingomis, o kai kuriais atvejais - ir socialiai nelygiavertėmis lytimis.
1970-aisiais atsirado pirmoji akademinė moterų studijų programa JAV, o poreikis gilintis į socialinės lyties poveikį buvo toks didelis, kad po dešimties metų šių programų skaičius ten jau siekė 350, o po septynerių metų suskaičiuota net 15 tūkst. tokių kursų, kurie buvo dėstomi 1,5 tūkst. švietimo institucijų per visas valstijas. Visa tai sparčiai atsirado ir Europoje bei kituose žemynuose. Lietuvoje, Vilniaus universitete Moterų studijų centras buvo įsteigtas 1992 m., vėliau tokių centrų atsirado Kauno technologijos universitete, Klaipėdos universitete ir Šiaulių universitete.
Nors Lietuvoje niekada nebuvo mokslinį laipsnį teikiančių moterų ar lyčių studijų programų, įvairūs šios temos dalykai jau ilgus metus dėstomi aukštosiose mokyklose, lyčių temomis apsiginta daugybė mokslinių darbų įvairiose disciplinose. Ir visur, vos tik kalba pasisuka apie lyčių studijas, neišvengiamai analizuojama socialinės lyties tema. Termino „gender“ vertimas į lietuvių kalbą kaip „socialinės lyties“, atkartojant su biologine tikrove jau susietą žodį, tik pridedant kitokį būdvardį, tikrai nėra pats taikliausias ir tikrai gali trikdyti.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Mano įvardintus socialinės lyties atributus sudėtinga vadinti lytimi tikrąja to žodžio prasme. Juk tiesiogine prasme nei moterų ar vyrų elgesys nėra lytis, nei apranga nėra lytis, nei įgūdžiai nėra lytis. Taip, minėti atributai patys savaime nėra lytis, bet itin glaudžiai susiję su lytimi, kadangi visus juos mes skirstome į moteriškus ir vyriškus, visus juos rūšiuojame lytį nusakančiais būdvardžiais. Todėl lyčių studijose dažnai pristatomas toks dvinaris aiškinimas: biologinės lyties dėmenys yra vyras/moteris, socialinės lyties - vyriška/moteriška.
Nors pats terminas įsitvirtino prieš pusšimtį metų, socialinė lytis egzistavo nuo momento, kai žmonija savo aplinką pradėjo rūšiuoti į vyriška/moteriška. Turbūt esate pastebėję, kiek daug dalykų mes vis dar taip skirstome, kiek daug jų apkrauname lyties reikšmėmis ir kaip dažnai stengiamės neperžengti savo lyčiai priskirto moteriškumo ar vyriškumo rėmų. Man patinka Raewyn Connell mintis: socialinės lyties reikšmėmis apkrauname (angl. Socialinė lytis kaip tokia nėra nei bloga, nei gera).
Biologinę lytį gana lengva suskirstyti į kategorijas, o socialinės lyties atveju tai sudėtinga, kadangi ši yra labiau skalė nei du „moteriška/vyriška“ stalčiukai. Kitaip sakant, itin retai kuris yra nuosekliai „vyriškas“ ar „moteriška“ visur ir visada. Sidnėjaus universiteto lyčių studijų profesorė Raewyn Connell pateikia tokius į rėmus netelpančius pavyzdžius: moterys, kurios yra šeimos galva, ir vyrai, kurie augina vaikus; moterys, kurių profesija - kariauti mūšio lauke, ir vyrai, kurie dirba slaugytojais.
Konservatyvioje visuomenėje kuo toliau žmonės nutolę nuo vyriškumo ar moteriškumo polių, tuo didesnių sankcijų už netinkamą socialinės lyties vaidmens atlikimą jie susilaukia. Todėl mūsų laisvė - sąlygiška, nes konservatyvioje visuomenėje siekiama, kad biologinė lytis visuomet ir visais atvejais sutaptų su socialine lytimi.
Socialinės lyties atsiejimas nuo biologinės mums leido atrasti daug svarbių įžvalgų apie moterų ir vyrų gyvenimą. Mes sužinome, kad visa tai nėra moterų ir vyrų biologijoje užprogramuoti ir todėl neišvengiami fenomenai. Socialinė lytis kaip tokia nėra nei bloga, nei gera.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Diskriminacijos sampratą Lietuvos teisėje aiškiausiai apibrėžia Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas. Jo paskirtis - užtikrinti, kad būtų Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės bei uždrausti bet kokią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, kalbos, socialinės padėties, religijos ar įsitikinimų. Priėmus šį teisės aktą praplėstas Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus mandatas ir pagal įstatymą funkcionavusi institucija pervadinta į Lygių galimybių kontrolieriaus.
Pagal Lietuvos įstatymus tiesioginė diskriminacija yra ne toks palankus asmens traktavimas dėl lyties, palyginti su kitomis panašiomis aplinkybėmis. Netiesioginė diskriminacija apima atrodytinai neutralias nuostatas, kurios tačiau iškreipia galimybes tam tikroms grupėms, pavyzdžiui, dėl darbo aprangos ar kalbos reikalavimų. Tokia diskriminacija draudžiama, nebent į žmogaus teises ir teisėtus tikslus pateisinama teisėtas tikslas ir būtinos priemonės.
Priekabiavimas - nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu siekiama įžeisti ar įžeidžiamas asmens orumas. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas pakartoja diskriminacijos apibrėžimus, susiedamas juos su lyties požymiu. Pavyzdžiai: siekimas diskriminuoti dėl nėštumo rizikos arba lyginant atlyginimus pagal lytį.
Sąvoka „lytis“ Lietuvoje gali reikšti tiek biologinę, tiek socialinę lytį. Tačiau įstatymai ir teisinės analizes dažnai išskiria biologinę lytį (sex) ir socialinę lytį (gender). Lyties identifikavimas išsivysto antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas pradeda atpažinti fizinius skirtumus ir formuoti savo vaidmenį pasaulyje. Dėmesys skiriamas, kad žmonės gali identifikuoti save kaip vyrą, moterį, translytį ar nebinarinį asmenį, o tai reiškia, kad socialinė lytis yra daugiau kaip įgyta socialinė konstrukcija nei gryna biologija.
Diskriminacijos prevencija ir teisės užtikrinimas yra būtini žingsniai, siekiant užtikrinti lygias galimybes visiems. Lyčių stereotipai dažnai skatina diskriminaciją dėl lyties, o šios problemos aktualios darbo vietose, švietime ir visuomeninėje erdvėje. Todėl svarbu atskirti socialinę lytį nuo biologinės ir plačiąja prasme įvertinti, kaip sociokultūriniai kontekstai veikia moterų ir vyrų galimybes bei teises.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Tikslinant teisinę reglamentaciją, nustatomos tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos karkasas, įtraukiant lyties tapatybę ir orientaciją kaip diskriminacijos pagrindus. Pavyzdžiai: diskriminacija dėl nėštumo ar ciclios, skirtingas atlyginimas už tą patį darbą ar netinkamas seksualinis priekabiavimas darbo vietoje, kuris formuoja nepagrįstą darbo aplinkos bauginančią ar diskriminuojančią aplinką.
Kaip reglamentuoja teisinė sistema?
Lygių galimybių įstatymas ir kiti teisės aktai suteikia teisinį pagrindą užtikrinti, kad asmenų teisės nebūtų ribojamos dėl biologinės lyties ar socialinės tapatybės. Šio įstatymo tikslas - užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintas lygias teises ir uždrausti bet kokią tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, kalbos, socialinės padėties, religijos ar įsitikinimų. Diskriminacijos sampratos elementai yra aptariami platesniame kontekste, įskaitant tiesioginę diskriminaciją, netiesioginę diskriminaciją ir priekabiavimą.
- Tiesioginė diskriminacija - kai asmuo yra vertinamas nepalankiau dėl lyties ar lyties tapatybės nei kitas asmuo toje pačioje situacijoje.
- Netiesioginė diskriminacija - gali būti dėl neutralios nuostatos, kriterijų ar praktikos, kurios daro neigiamą įtaką tam tikrai grupės daliai, pavyzdžiui, dėl darbo aprangos ar kalbos reikalavimų.
- Priekabiavimas - nepageidaujamas elgesys, kuris žemina ar kuria priešišką aplinką pagal lytį ar kitas diskriminacijos formas.
Todėl, kai įstatymai kalba apie diskriminaciją, jie jungia biologinę lytį ir socialinę lytį su teisėmis bei pareigomis, siekdami plėsti lyčių lygybės užtikrinimą įvairiuose socialiniuose ir ekonominiuose kontekstuose.
tags: #socialines #lyties #istatymas