Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti.
Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji formuotų ir ugdytų žinias, nuostatas bei įsitikinimus, susijusius su pagrindinėmis kompetencijomis. Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt.
Integruojamas požiūris į SEU į klasę
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančius elementus į visą ugdymo procesą. Kad būtų aiški ugdymo kryptis ir tikslai, rekomenduojama organizuojant ugdymą remtis socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu. Lietuvoje ateityje pedagogai turės galimybę pasinaudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašu. Atlikus mokslinės literatūros ir sėkmingos praktikos analizę rekomenduojami trys integravimo lygmenys:
- LYGMUO. Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams. Kiekvienoje pamokoje mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus, įvertindamas, kad mokiniai mokosi skirtingai, kad mokymasis yra darbas, reikalaujantis dėmesio sutelkimo, o mokymosi motyvacija įgyjama siejant mokymosi patirtį su pritaikymu realiame gyvenime.
- LYGMUO. Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos. Kad programa pasiektų jai keliamus tikslus, ji turi būti parengta ir realizuojama vadovaujantis NAKA principu: socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi NUOSEKLIAI, gilinant tai, ką mokiniai jau supranta ir moka, atsižvelgiant į jų raidą; veiklos reikalauja AKTYVAUS mokinių dalyvavimo; socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti būtinas KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas; veiklų tikslai ir tikėtini rezultatai yra AIŠKIAI įvardijami ir aptariami.
- LYGMUO. Socialinio ir emocinio ugdymo temų integravimas į visų dalykų turinį. Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose. Dėl to labai svarbu, kad kitų dalykų pamokose būtų atkreiptas dėmesys į šių įgūdžių ugdymą ne tik taikant mokymo metodus ar strategijas, bet ir integruojant juos į pamokų turinį.
Pavyzdžiui, literatūros pamokose atkreipti dėmesį į kūrinių veikėjų išgyvenamas emocijas ir jų atpažinimą. Istorijos pamokose analizuoti ne tik asmenybių biografinius faktus, bet jų charakterio ypatybes ir konkrečius gebėjimus.
Kaip pasiekiama SEU sėkmė mokykloje
Nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas, jo tvarumas pasiekiamas planuojant jo įgyvendinimą ne vieneriems metams. Priklausomai nuo turimos mokyklos patirties, tai procesas, kuriam gali prireikti kantrybės, lankstumo ir nusiteikimo, kad į procesą teks įtraukti visus mokyklos bendruomenės narius. Sėkmės elementas yra tinkamas požiūris į socialinį ir emocinį ugdymą: supratimas, kad SEU = mokinių sėkmė mokykloje ir gyvenime.
Taip pat skaitykite: Metodai kompetencijoms ugdyti
Šiandieninis socialinis-ekonominis klimatas iškelia naujus iššūkius, kurie daro įtaką vaikų ir jaunimo ateičiai. Švietimas turi didelį potencialą padėti įveikti šiuos iššūkius, suteikiant jaunam žmogui kompetencijų, kurios padės siekti asmeninės ir valstybinės gerovės. Daugelyje šalių pripažįstama, kad socialinės ir emocinės kompetencijos turi būti pradedamos ugdyti šeimoje nuo gimimo, vėliau ikimokykliniame amžiuje, priešmokykliniame ugdyme ir tęsiamos mokykliniame amžiuje. SEUI ir kitos Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, ugdymo institucijos, savivaldos ir vyriausybinės organizacijos sutaria, kad šis ugdymas yra reikšmingas ir žingsnis po žingsnio siekiama, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų galimybę visais amžiaus tarpsniais ugdytis bei stiprinti socialinius ir emocinius įgūdžius.
Kodėl socialinės ir emocinės kompetencijos yra svarbios?
Mes visi žinome, kad profesinei sėkmei svarbūs tokie įgūdžiai, kaip rašymas, skaičiavimas ar problemų sprendimas, tačiau ne menkiau svarbūs socialiniai ir emociniai įgūdžiai, tokie kaip ištvermingumas, savikontrolė, emocinis stabilumas. Empiriniai įrodymai rodo, kad socialinius ir emocinius įgūdžius turintys žmonės geriau priima kasdienio gyvenimo iššūkius. Asmenys, turintys kantrybės sunkiam darbui, dažnai sėkmingiau prisitaiko prie dinamiškos darbo rinkos. Tie, kurie geba kontroliuoti impulsyvumą, dažniau renkasi sveiką gyvenimo būdą. Tyrimai patvirtino, kad mokiniai, kurie tiki, kad gali išmokti matematikos, pasiekia geresnių rezultatų, negu tie, kurie tuo netiki.
Kodėl pradėti mokytis dabar?
Mokiniams reikia sudaryti sąlygas įgyti pažinimo bei socialinių ir emocinių kompetencijų, kurios yra pagrindas siekiant gyvenimo sėkmės. Socialinės ir emocinės kompetencijos pasireiškia daugybėje kasdienių situacijų. Jos vaidina svarbų vaidmenį, kai asmenys dirba su kitais, siekia tikslų ir valdo emocijas. Jos yra svarbios visais gyvenimo etapais. Pavyzdžiui, kontroliuojamos emocijos gali padėti išvengti klasės darbo sutrikdymo arba draugo praradimo.
Pažinimo kompetencijų pavyzdžiai: Skiria daiktus ir reiškinius pagal jų požymius; sieja skaičių, garsų su jų simboliais; kalba aiškiai, suprantamai; skiria mokomojo dalyko turinį nuo kitos informacijos; daiktų kiekinės savybės ir formos priskiriamos matematikai; Lietuvių kalbai priskiria raides, garsus, žodžius; muzikai priskiria dainavimą, grojimą; skiria sąvokos apibrėžimą nuo fakto ir taisyklės; apibūdina dalyko turinį; naudoja kalbines ir vaizdines priemones daiktams ir reiškiniams apibūdinti. Analitiniuose tekstuose pažinimo kompetencijas vertinantys pavyzdžiai tęsiami iki sudėtingesnių gebėjimų: atpažinti sąvokų ryšius, įvertinti loginę struktūrą, formuluoti hipotezes, kurti logines išvadas, analizuoti problemas ir kt.
Šis ilgas pavyzdinis sąrašas iliustruoja, kad pažinimo ir socialinių/emocinių įgūdžių ugdymas yra kompleksiškas procesas, reikalaujantis nuoseklumo, kontekstualumo ir praktinio pritaikymo įvairiose pamokose bei veiklose.
Taip pat skaitykite: Sveikos gyvensenos kompetencijų ugdymas
Neformaliojo vaikų švietimo kontekste programos tikslas - kelti neformaliojo vaikų švietimo tiekėjų kvalifikaciją, siekiant ugdyti vaikų socialines ir emocines kompetencijas neformaliajame ugdyme. Programos trukmė - 54 akad. val. Mokymosi forma: mišri. Šioje programoje gali dalyvauti visi suaugę, kurie įgyvendina neformalųjį vaikų švietimą. Mokymai vyks nuotoliniu (38 akad. val.) ir tiesioginiu būdu (16 akad. val). Tiesioginiai mokymai vyks Kaune. Programos kaina - 500 eur. Valstybės finansavimą išnaudojus, galimybės gauti krepšelį atsiranda tik po 5 metų.
Šia tema susijusios rekomendacijos ir praktikos pavyzdžiai gali būti pritaikomi įvairiose švietimo aplinkose - nuo formaliosios mokyklos iki neformaliojo ugdymo veiklų. Svarbiausia - įtraukti visą bendruomenę, kurti saugią mokymosi aplinką, užtikrinti aiškius lūkesčius ir nuoseklų procesą, kuris remiasi įrodymais ir realiais gyvenimo tikslais.
Galimos iliustracijos ir diagramos
Per kelias skaidres galima naudoti infografikas apie SEU plėtojimą, žemėlapius, parodančius bendruomenės įtraukties žingsnius, bei procesų srautus, iliustruojančius integravimo į įvairius dalykus etapus.
Taip pat galima pridėti pavyzdinę lentelę su svarbiausiais integravimo žingsniais ir laikotarpiais, kad mokytojai galėtų lengvai planuoti savo pamokas ir veiklas.
| Etapas | Kritiniai veiksniai | Priemonės ir veiklos | Laikas |
|---|---|---|---|
| 1 LYGMUO - saugi aplinka | aiškuose lūkesčiuose, taisyklių sutarimas | įtraukusis mokymo metodai, suinteresuotų šalių įtrauktis | pamoka ištisus metus |
| 2 LYGMUO - nuoseklumas | dėmesio sutelkimas, aktyvus dalyvavimas | tyrimais grįstos programos, NAKA principai | viena pamoka per savaitę |
| 3 LYGMUO - integravimas į visus dalykus | kontekstualizacija, praktinis pritaikymas | literatūros, istorijos pavyzdžiai, kūrybinės užduotys | nuolat |
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
tags: #socialines #kompetencijos #ugdymas