2018 m. Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų jaučia teigiamą Europos Sąjungos (ES) investicijų įtaką gyvenimo kokybei, o priešingai mano 13 proc. gyventojų. Tokius rezultatus parodė bendrovės „Spinter tyrimai“ nuomonių tyrimas, kurio metu apklausta per 4500 Lietuvos gyventojų. Optimistiškiausiai ES investicijų poveikį vertina Tauragės ir Jurbarko gyventojai, o mažiausiai teigiamų pokyčių įžvelgia Šakių ir Kauno rajono žmonės.
„Atliktas nuomonių tyrimas parodė, kad teigiama ES investicijų įtaka gyvenimo kokybei labiausiai pastebima mažesniuose šalies regionuose. Iš 12 savivaldybių, kuriose daugiausia gyventojų jaučia ES investicijų naudą gyvenimo kokybei, yra tik du Lietuvos didmiesčiai - Kaunas ir Klaipėda.“
Pasak L., šių sričių finansavimas ES investicijų lėšomis iki šiol vyko sparčiau, palyginti su daugelio kitų sektorių finansavimu. Šių metų pradžios duomenimis, 2014-2020 m. periodo ES fondų finansavimas suteiktas 15,9 tūkst. socialinių įmonių darbuotojų, socialinės paslaugos suteiktos daugiau nei 12,6 tūkst. šeimų. Įrengti 375 socialiniai būstai, o renovuojant daugiabučius namus, per 21 tūkst. namų ūkių priskirtini geresnei energijos efektyvumo vartojimo klasei. Pagerintas šilumos tiekimas 88,3 tūkst. Daugiau nei 3 tūkst. veikiančių mažų ir vidutinių įmonių gavo subsidijas, investuota į 546 naujas įmones. Integracijos į darbo rinką projektuose dalyvavo 36 tūkst. bedarbių, iš jų - 61 proc.
2017 m. gruodžio tyrimo duomenimis, savo mieste ar rajone teigiamą ES investicijų įtaką gyvenimo kokybei jaučia įvairių savivaldybių gyventojai, o didžiausio poveikio regionuose pasitaiko Tauragės r., Jurbarko r., Anykščių r., Kauno m. ir Telšių r. srityse. Tuo tarpu mažiausiai gyventojų šį poveikį jaučia Šakių ir Kauno rajonuose. Iš viso, apklausos duomenimis, gyvenimo pagerėjimą su ES investicijomis sieja 52,4 proc. Lietuvos gyventojų, ir tik 13,5 proc. teigia, kad poveikis yra neigiamas arba neegzistuoja.
Ekonominės pažangos kontekste svarbu suprasti, kad investicijos gali būti įvairių tipų. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) laikomos vienu iš svarbiausių veiksnių, kurie formuoja šalies ekonominę terpę ir socialinę gerovę. Investicijų samprata apima ne tik finansinį įdėjimą, bet ir socialinį, žmogiškojo kapitalo augimą bei aplinkos gerinimą. LR investicijų įstatymas (1999) apibrėžia investicijas kaip pinigines lėšas ir įvertintą turtą, kurio tikslas - pelnas arba socialinis rezultatas arba valstybės funkcijų įgyvendinimas.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinės investicijos - tai organizacijų įsipareigojimas kurti vertę ne tik finansinę, bet ir socialinę bei aplinkosialygio naudą. Dažnai jos pasireiškia per finansinį indėlį, žmogiškųjų išteklių skyrimą švietimui, sveikatos programas ar socialinių paslaugų plėtrą. Visuomenės ir verslo požiūriu socialinės investicijos gali būti laikomos kaip ilgalaikė strategija, skatinanti saugų ir tvarų visuomenės vystymąsi.
- Socialinės investicijos skatina švietimą, inovacijas ir sveikatos apsaugą, didina paslaugų prieinamumą ir kokybę.
- Investicijų grąža vertinama ne tik finansine, bet ir socialine naudai - geresnė gyventojų sveikata, mažesnė skurdas, didesnis įsidarbinimas ir socialinis stabilumas.
- Regionų lygiu socialinės investicijos padeda mažinti teritorinius skirtumus ir didinti regioninį potencialą.
EU 2021-2027 m. ateities planuose socialinių inovacijų plėtra Lietuvoje įgyja svarbų vaidmenį. Lankstūs kvietimai ir sutartys su sektoriais siekia paskatinti naujų idėjų įgyvendinimą visuomenės naudai, o regioninė plėtra skatina tolygų vystymąsi. Inovatyvūs socialiniai sprendimai ypatingą dėmesį gauna atliekant viešųjų paslaugų kokybės gerinimą, šeimų paramos mechanizmų stiprinimą ir socialinių darbuotojų skaičiaus didinimą.
Socialinių investicijų poveikį galima įvertinti per skaičius: per ES struktūrinių fondų laikotarpį Lietuvoje į socialines paslaugas ir į socialinius projektus įplaukė šimtai milijonų eurų, o daugelis projektų jau baigti įgyvendinti ir pradeda teikti realią naudą gyventojams. Pavyzdžiui, 2014-2020 m. laikotarpiu ES fondų dėka sukurti tūkstančiai socialinių įmonių darbo vietų, sukurta socialinių paslaugų plėtra, renovuoti socialiniai būstai ir pagerinta energijos efektyvumo klasė daugiabučiuose. Be to, regioniniai centrai ir bindingosios zonos yra prioritetinėje vietoje siekiant mažinti teritorinius skirtumus ir skatinti regioninį potencialą.
Tai rodo, kad socialinės investicijos - tai daug platesnis reiškinys nei tik finansinė paramos forma. Tai nemokamos ar mažai kainuojančios galimybės pagerinti gyvenimo kokybę, skatinti socialinę įtrauktį, didinti darbo jėgos užimtumą ir kurti tvarias bendruomenes. Norint įgyvendinti šias ambicijas, svarbu toliau plėsti socialines investicijas, skatinti atsakingą investavimą ir įtraukti daugiau pramonės šakų į šią procesą.
| Rodiklis | Skirtumas/gairė |
|---|---|
| Socialinės įmonės darbuotojų skaičius | 15,9 tūkst. (ES fondų laikotarpis 2014-2020) |
| Socialinės paslaugos suteiktos šeimoms | 12,6 tūkst. (ES fondai) |
| Socialiniai būstai | 375 |
| Energinio efektyvumo renovacijos | 21 tūkst. namų ūkių |
Apibendrinant galima teigti, kad socialinės investicijos yra neatsiejama XXI a. socialinės ekonomikos dalis. Tai programos, kurios didina gyventojų gerovę ir įgalina įmones kurti pridėtinę vertę ne tik pelnui, bet ir visuomenės ilgalaikei naudingai veiklai. Socialinių investicijų dėka formuojasi atsakingo verslo kultūra, kurios tikslas - ne tik finansinis augimas, bet ir socialinė atsakomybė bei visuomenės gerovės kilimas.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #investicijos #pristatymas