Visų pirma norime padėkoti už priimtą iššūkį į švietimo sistemą įnešti socialinių inovacijų ir socialinio verslumo mokymą. Pirmoji metodikos dalis yra skirta Mokytojui, kuris yra pasiruošęs su mokiniais kalbėtis apie kitokio pobūdžio verslą. Šioje dalyje trumpai pristatysime socialinių inovacijų ir socialinio verslo idėją, šiandieninę situaciją ir veikiančius socialinio verslo modelius.
I. Pradėkime nuo pradžių
Pasaulis vystosi labai sparčiai, dar visai neseniai net svajoti negalėjome apie asmeninius nešiojamus kompiuterius ar mobiliuosius telefonus. O ką jau kalbėti apie elektromobilius ar save vairuojančius automobilius. „Uber“ - didžiausia pasaulyje taksi paslaugas teikianti įmonė, kuri neturi nei vieno automobilio. Kaip tai įmanoma? „Airbnb“ − didžiausias pasaulyje viešbučių tinklas, kuriam tiesiogiai nepriklauso nei viena lova. Hyperloop − inovacija netolimoje ateityje pakeisianti ne tik mūsų keliones, bet, matyt, ir gyvenimo būdą. Alternatyva traukiniui − kapsulės, kurios, manoma, judės 1000 km/h greičiu. Kaip tai keičia gyvenimo būdą? Pavyzdžiui, žmogui dirbančiam Vilniuje tai leistų gyventi Varšuvoje, o pietauti Rygoje.
Tačiau kaip mums sekasi spręsti opiausias valstybės socialines problemas? Papildoma statistika, kuri nedžiugina: kas 10 žmogus Lietuvoje turi įsiskolinimų, kurie yra administruojami antstolių, pagal savižudybių skaičių lyderiaujame Europoje. Socialinės inovacijos, šiame kontekste, yra suprantamos kaip nauji sprendimai įsisenėjusioms problemoms, kurių tikslas yra įgalinti alternatyvias idėjas, tinklus ar organizacijas, pilietinę visuomenę, žmones ir technologijas, ieškoti, sujungti ir panaudoti reikiamus resursus.
Antakalniečių sodas. Antakalnio rajone, Vilniuje, sukurtas pirmasis miesto bendruomenės daržas, kurio pagrindinis tikslas − skatinti alternatyvų kaimynų bendravimą ir bendradarbiavimą. Anoniminis supynių judėjimas. Inovacija sukurta grupės architektų, kurių požiūriu miestas yra žmonių žaidimų aikštelė, erdvė turi būti maloni ir pritaikyta žmogui. Todėl grupė aktyvistų nusprendė skirtinguose miestuose, skirtingose vietose pakabinti supynes. Be jokių projektų, finansų ar leidimų. Bibliotekėlė (Little Free Library). Idėja 2012 m. atvežta į Lietuvą iš Olandijos. Pirmąją Bibliotekėlę pastačiusi savo daugiabučio namo kieme, iniciatorė net nesitikėjo, kad tai išaugs į didesnį judėjimą.
II. Inovatyvios idėjos ir socialinis verslas
Inovatyvios idėjos, pažangios nevyriausybinės organizacijos, kuria labai didelę vertę, nuostabu, kada gražioms idėjoms pavyksta veikti ir augti remiantis savanorišku darbu, kada veiklą žmonės sutapatina su savo pomėgiais. Čia atsiranda socialinio verslo sąvoka. Socialinio verslo pagrindinis tikslas − spręsti socialinę ar aplinkosauginę problemą pritaikant finansiškai tvarų modelį. Socialinis verslas perima tiek verslo socialinei atsakomybei, tiek nevyriausybinei organizacijai (NVO) būdingas savybes.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Verslo socialinė atsakomybė reiškia, kad verslas vykdydamas savo veiklą − parduodamas prekę ar paslaugą, dalį gauto pelno skiria socialinės problemos sprendimui. Verslo organizacija dažniausiai šiuos pinigus paaukoja nevyriausybinei organizacijai ar projektui, kuris sprendžia jiems aktualią problemą. Šiuo atveju socialinis verslas yra viduryje tarp jų − organizacija sprendžia aiškią ir pamatuojamą socialinę ar aplinkosauginę problemą, tačiau tam sukuria finansiškai tvarų modelį. Idealiu atveju socialinis verslas 100 proc.
Pirmasis socialinio verslo principus įvardijo ekonomistas Dr. M. Yunus, už mikro-kreditavimo sistemos kūrimą apdovanotas Nobelio taikos premija. Grameen Bank pradinės idėjos forma buvo paprasta: besivystančiose šalyse pradėti labai smulkią veiklą reikalauja minimalus kapitalas, kurio daugeliui žmonių pasiekiamumas ribotas. Todėl sukurtas bankas grįstas pasitikėjimu − žmogus gali pasiskolinti mažą sumą be užstato. 2010 metais Grameen Bank pelnas buvo beveik 11 mln.
III. Socialinio verslo aplinka Lietuvoje
Socialinio verslo aplinka Lietuvoje vystosi nuo 2012 metų, kuomet pradėta organizuoti tradiciniai socialinio verslo renginiai (socialinių inovacijų festivalis BiZzZ, nuo 2013 metų - Gerų idėjų vakarėliai). 2014 metais Lietuvoje Britų Taryba, LR Ūkio ministerija, NVO Avilys ir programa Kurk Lietuvai suorganizuavo pirmąjį socialinio verslo forumą. 2015 metais Lietuvoje veiklą pradėjo programos Socifaction ir Reach for Change. 2016 metais socialinį verslą pasiekė pirmosios investicijos.
IV. Socialinio verslo modeliai
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinio verslo modeliai gali būti labai įvairūs, bet paprastai apibrėžiami trimis pagrindiniais tipais. Pirmasis - modelis, kuriame verslo veikla ir socialinis poveikis yra atskiriami, pvz., „Humana“ Lietuvoje arba „Jerry Bottle“ JK. Antrasis - siekis suderinti komercinę veiklą su socialiniu sprendimu: įmonė turi finansinį tikslą, bet veiklos sąmoningai sujungiamos siekiant didesnio socialinio poveikio. Dažnai šiame modele įdarbinami pažeidžiamos grupės atstovai. Dažnai pelnas didėja, kai socialinis poveikis mažėja, arba atvirkščiai: socialinis poveikis didėja − pelnas mažėja. Pavyzdžiai: Salotų baras Mano Guru, socialinis taksi Vilniuje ir kt.
Socialinis inovacijų poreikis Lietuvoje atspindi ir projektai, skirti kontekstiniam įsijungimui į ES programų finansavimą: CHESS projektas Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions siekia išnaudoti SI potencialą ir kurti socialinių inovacijų ekosistemas. CHESS įgyvendinimas vyksta keturiose šalyse: Slovėnijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Graikijoje.
V. Socialiniai inovatoriai ir švietimas
Socialinės inovacijos: skirtumai nuo socialinio verslo. Socialinis verslas - verslo modelis, o socialinės inovacijos - pokyčio, poveikio ir naujumo atspindys. Socialinės inovacijos gali būti bet koks sisteminis pokytis, kuris kuria poveikį visuomenei ar gamtai. Pavyzdžiui, 180 laipsnių švietimo sistemos pertvarka yra socialinė inovacija.
Lietuvoje socialinių inovacijų plėtra susiduria su iššūkiais: stokos aiškių terminų suvokime ir trūkstamų kompetentingų specialistų. Tačiau turime ir sėkmingų pavyzdžių: Edukraftas (Minecraft edukacijos turinys) ir Mainletics (psichologinės sveikatos sprendimai darbdaviams), CupCup (daugkartinio naudojimo puodeliai).
TechHub projektas - mokslo ir verslo bendradarbiavimo platforma, kurioje mokslininkai, verslininkai ir ekspertai gali jungtis ir vystyti savo idėjas. MITA kviečia dalyvauti pre-akceleratoriaus cikle, o finansavimas eina iš ES regioninės plėtros fondo.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
VI. Bendruomenės mokyklos ir socialinės inovacijos
Bendruomenės mokyklos yra neformalaus ugdymo įstaigos, kurias išplėtojo Danijos Grundtvigo idėjos. Jos skatina gyvenimo trukmės mokymąsi, bendruomenių solidarumą ir savitarpio pagalbą. Šio ugdymo modelio tikslas - formuoti ne tik žinias, bet ir asmens savęs pažinimą bei socialinį įsitraukimą.
- Inovacijos pastaraisiais dešimtmečiais: technologinės inovacijos dažnai laikomos pažangos ženklu, tačiau socialinės inovacijos užtikrina didesnį poveikį žmonėms ir visuomenei.
- SOCIALINĖS INOVACIJOS apima naujas idėjas, sprendimus ir veiklos būdus, kurie ne tik sprendžia socialinius iššūkius, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei.
- Siekiant sėkmingo SI vystymo būtina tarpvietė - bendradarbiavimas tarp viešojo, privataus ir pilietinio sektorių, o švietimo ir sveikatos sritys laikomos prioritetinėmis.
We are representing Social Enterprises in Europe
tags: #socialines #inovacijos #verslo