Socialinės inovacijos - sąvoka, kuri pastaraisiais metais vis dažniau aptarinėjama viešojoje erdvėje, tačiau daugeliui vis dar atrodo abstrakti ir miglota.
Socialinės inovacijos apima naujas idėjas, sprendimus ir veiklos būdus, kurie ne tik sprendžia socialinius iššūkius, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Eglė Butkevičienė.
„Socialinės inovacijos - tai naujos idėjos, nauji projektai ar nauji sprendimai, kurie kuriami siekiant spręsti svarbias socialines problemas ir kurti teigiamą poveikį visuomenei. Toks yra dažniausiai sutinkamas socialinių inovacijų apibrėžimas“, - sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė dr.
Pasak profesorės, socialinės inovacijos yra labai įvairios ir yra sutinkamos įvairiose srityse, galbūt todėl apibrėžti socialines inovacijas nėra lengva.
Jos gali apimti tiek technologines naujoves, tiek ir naujas idėjas, modelius, metodus, projektus ar naujus sprendimų organizavimo būdus.
Taip pat skaitykite: Socialinių inovacijų poveikis Lietuvai
Šių inovacijų tikslas nėra susijęs su komerciniu pelnu, dažnai jų tikslas - suteikti naudą visuomenei ir spręsti problemas, kurių negali išspręsti tradicinės rinkos ar valstybės priemonės.
Socialinės inovacijos gali būti tiek mažos apimties, kuriamos ir vystomos vienos vietos bendruomenės, tiek ir globalios, tiražuojamos keliose ar net keliolikoje šalių.
Dar daugiau - socialinės inovacijos skatina bendradarbiavimą ir tarp įvairių sektorių - viešojo, privataus ir pilietinės visuomenės.
Socialinės inovacijos ir socialinis verslas: skirtumai ir sąsajos
Kuo skirias socialinės inovacijos nuo socialinio verslo? Socialinis verslas dažnu atveju gali būti laikomas inovacija, tačiau inovacija ne visada verslas.
Socialinis verslas yra sparčiausiai Europoje augantis verslo modelis. Jis suteikia galimybę ne tik generuoti pajamas, realizuoti savo idėjas, bet - visų pirma, padeda daryti socialinį poveikį, įprasminti savo veiklą, spręsti socialines problemas.
Taip pat skaitykite: Socialinių inovacijų pavyzdžiai
Pagal BEPA socialinė inovacija - tai naujos idėjos, produktai, paslaugos ar modeliai, kurie vienu metu tenkina socialinius poreikius ir kuria naujus socialinius santykius bei bendradarbiavimo formas (šaltinis: European Commission).
Šis dvigubas tikslas skiria socialines inovacijas nuo socialinio verslo, kuriame pabrėžiamas tvarus verslo modelis ir finansinė grąža, ir nuo tradicinės NVO veiklos, kurios nebūtinai siekia inovuoti.
NVO vaidmuo socialinių inovacijų kūrime
Veiksmingų viešųjų paslaugų sukūrimas nėra įmanomas be nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir jas jungiančių asociacijų, pvz., vietos veiklos grupės, lygiaverčio įsitraukimo.
Vakarų Europoje socialinis verslas yra skatinamas ir aktyviai vystomas pastaruosius 26 metus.
Savo veiklos pradžioje Socialinių inovacijų fondas ėmėsi iniciatyvos padėti bedarbėms ir ekonomiškai nuskriaustoms moterims daryti teigiamus pokyčius savo gyvenime, o taip pat paskatinti jas tapti socialiai aktyviomis bei ekonomiškai nepriklausomomis.
Taip pat skaitykite: Apie socialines inovacijas
1994 metais Socialinių inovacijų fondas suorganizavo pirmus nemokamus kompiuterinio raštingumo kursus bedarbėms ir socialioje atskirtyje esančioms moterims Kauno mieste.
Paramos šiai iniciatyvai organizacija sulaukė iš Olandijos vyriausybinės programos “Pagalba Lietuvos socialinei aprūpinimo sistemai”.
1997 metais, įkūrus „Mokymo centrą moterims ir bendruomenei“ pagal EK PHARE LIEN programą, Socialinių inovacijų fondas prapletė savo veiklą švietimo srityje, pasiūlęs nemokamus mokymus buhalteriams, kompiuterizuotos apskaitos programos “Pragmos” kursus, anglų kalbos užsiėmimus bei slaugos kursus.
Tuo pat metu buvo organizuojami ir seminarai, kurių metu bedarbėms ir socialioje atskirtyje esančioms moterims buvo stengiamasi padėti atgauti pasitikėjimą savimi bei išsiugdyti aktyvios darbo paieškos įgūdžius.
Visa savo veikla Socialinių inovacijų fondas siekia įgyvendinti misiją: “Užtikrinti lygias galimybes socialiai remtiniems žmonėms socialinių inovacijų ir švietimo pagalba”.
Bedarbiams ir socialiai remtiniems asmenims suteikti galimybę įgyti žinių ir įgūdžių, atitinkančių šiuolaikinės darbo rinkos reikalavimus bei padėti jiems tapti socialiai aktyviais ir ekonomiškai nepriklausomais.
Sukurti naujas, specialiai paruoštas mokymo programas, kurios užtikrintų socialiai remiamų asmenų integravimą į aktyvų socialinį gyvenimą.
Įtakoti viešąją politiką lygių galimybių įstatymo įgyvendinimo klausimais kuriant bei palaikant socialines partnerystes ir koalicijas.
Stiprinti nevyriausybinių organizacijų kompetencijas lėšų rinkimo kampanijų organizavimo, tinklų kūrimo srityse bei teikiant veiksmingas paslaugas socialiai remtinoms grupėms organizuojant mokymus nevyriausybinių organizacijų personalui.
Viešųjų paslaugų perdavimas ir socialinės inovacijos
Viešąsias paslaugas dažnai teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės tam, kad patenkintų visuomenės narių poreikius socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitose srityse.
Į klausimą, koks paslaugų perdavimo tikslas, galima atsakyti taip - paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo kaštų.
Gretutinis tokio viešųjų paslaugų perdavimo tikslas taip pat yra skatinti verslumą Lietuvoje, kurio lygis šiuo metu yra nepakankamas.
Labai svarbu skatinti socialinį verslumą, kadangi mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą - prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo.
Atitinkamai ir verslininkai vis dažniau siekia savo veikla ne tik susikurti asmeninę gerovę, bet ir panaudoti savo verslumo gebėjimus visuomenės naudai.
Valstybei ir savivaldai tai reiškia, kad problemų įvardijimas, joms spręsti pritaikytų paslaugų poreikio planavimas, paslaugų pirkimas ir jų poveikio stebėsena tampa veiksmingesnė strateginių planų įgyvendinimo priemone, įgalinančia kasdieniais darbais pasiekti gilesnių arba daugiau visuomenės narių apimančių pokyčių.
Ekosistemos ir finansavimo svarba
Dėl savo įtakos ir potencialo socialinės inovacijos vis dažniau yra pripažįstamos kaip esminė priemonė kuriant tvaresnę ir teisingesnę ateitį.
Todėl socialinės inovacijos tapo svarbiu akcentu Europos Sąjungos programose.
Socialinių inovacijų naudą ir galimybes labai gerai iliustruoja Europos Sąjungos finansuoto „Europos horizonto“ programos projekto „Ekosisteminių socialinių sprendimų pokyčių centrai“ (angl. Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions) (CHESS) pavyzdys.
Pagal „mokymosi veikiant“ principą CHESS projekte kuriamas, įgyvendinamas ir praktiškai išbandomas Socialinių inovacijų veikloje vadovas keturiose bandomosiose šalyse - Slovėnijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Graikijoje.
Lietuva šiame projekte buvo atstovaujama Europos socialinio fondo agentūros (toliau - ESFA), pastaruoju metu europiniu metu aktyviai veikiančios socialinių inovacijų srityje.
„Nors Lietuvos atveju projektu buvo siekiama suprasti socialinių inovacijų ekosistemą būtent migrantų (pabėgėlių) integracijos srityje, projekto metu įgytas įžvalgas ir pasiektus rezultatus būtų galima pritaikyti ir kitose srityse.
Projekto įgyvendinimo metu, keliant sau ambicingą tikslą pagerinti konkrečios srities ekosistemos dalyvių bendradarbiavimą, jų veikimą kartu, pastebėta, kad ne konkretūs projekte taikyti įrankiai padeda tai padaryti, o pats visų suinteresuotų šalių subūrimas į vieną vietą.
Būtent galimybė jiems susitikti ir bendrauti ne įprastinėse jų darbinėse aplinkose, o kitoje aplinkoje, kuriant tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimo grandines neformaliai buvo sėkmės faktorius naujų iniciatyvų ir bendradarbiavimo atsiradimui”, - teigia I.
„Kalbant apie pabėgėlių integraciją kaip Lietuvos atveju pasirinktą sritį, šis projektas leido ne tik susiburti skirtingoms organizacijoms, dirbančioms su migracijos klausimais, paieškoti sričių, kuriose galėtų būti pritaikomos socialinės inovacijos bei naujos idėjos, tačiau tuo pat metu leido ir giliau pažvelgti į nagrinėjamą temą bei platesnį jos kontekstą”, - pastebi Prieglobsčio, migracijos ir integracijos programą ESFA administruojančio skyriaus l.e.p.
Projekto metu organizuotų dirbtuvių metu turėjome galimybę pritaikydami socialinių inovacijų išbandymo įrankius išgirsti, su kokiomis problemomis kasdienybėje susiduria užsienio kilmės Lietuvos gyventojai, kokie barjerai užkerta kelią tam tikrų problemų sprendimui.
Tikime, kad šio projekto rėmuose užgimusios diskusijos bei idėjos bus gvildenamos ir ateityje. Įvykusių dirbtuvių diskusijos gali būti vertingos tiek kuriant naujas migrantų integracijos programas, tiek padedant geriau suprasti migrantų integracijos procesus bei iššūkius”, - pastebi A.
Politikos ir finansavimo mechanizmai ES lygiu
2021 m. gruodžio 9 d. Europos Komisija priėmė Socialinės ekonomikos veiksmų planą (SEAP).
Jo tikslas - iki 2030 m. išnaudoti visą socialinės ekonomikos potencialą, kuriant palankų reguliavimą, atveriant finansavimo galimybes ir stiprinant socialinės ekonomikos pripažinimą.
Plane numatyta atnaujinti pirkimų bei valstybės pagalbos gairės ir įkurti Europos socialinių inovacijų kompetencijų centrą.
2021 metais taip pat priimtas ESF+ reglamentas (EU 2021/1057). Jo 2 straipsnio 8 p. Kiekviena valstybė narė privalo turėti bent vieną socialinei inovacijai skirtą prioritetą, kuriam galima taikyti iki 95 proc.
Kad socialinės inovacijos kurtųsi ir augtų, reikia pinigų. Ne naujiena, kad ES siūlo projektinio finansavimo modelį.
Kad projektai neužstrigtų bandomojoje fazėje, OECD 2025 m. Projektų paraiškos, skirtos kurti ar plėsti socialines inovacijas pirmiausia turi atitikti naujo reglamento reikalavimus.
Vėliau balai skiriami už socialinį aktualumą, poveikio matavimo planą bei plėtros galimybes.
Pačioje stebėsenos sistemoje bendri dalyvių rodikliai papildomi programoms specifiniais rodikliai, pavyzdžiui, sukurtų prototipų skaičiumi, į „Scale“ fazę perėjusių inovacijų dalimi ar naujų tarpsektorinių partnerysčių kiekiu.
Norisi tikėtis, kad socialinių inovacijų kūrėjai nebeturės slėptis filantropijos paraštėse, bandyti išgyventi iš pavienių projektų ar labdaros.
SEAP suteikė strateginį karkasą, ESF+ turi užtikrinti galingą finansinį pastiprinimą, o OECD 3S modelis pasiūlė praktinį kompasą kaip sistema galėtų veikti.
tags: #socialines #inovacijos #nvo