Šiame straipsnyje apžvelgiama socialinių įmonių statuso suteikimo tvarka, reikalavimai tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams, taip pat su tuo susijusios subsidijos, įdarbinimo reglamentavimas ir reformos kontekstas. Pagrindiniai principai - skatinti tikslinių grupių integraciją į darbo rinką, užtikrinti stabilų įdarbinimą ir nustatyti aiškius darbo santykių bei finansavimo mechanizmus. Tekste pateikiami tikslinęją grupei priklausantys darbuotojai ir jų santykis su bendrojo dydžio rodikliais, darbo sutartų laikotarpiai, mokymų subsidijos bei privačių įmonių atsakomybės sritys.
1. Socialinės įmonės, jos tikslinės grupės ir įdarbinimo reikalavimai
1) darbuotojai, priklausantys socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi. 2) Neįgaliųjų socialinės įmonėje darbuotojai, priklausantys neįgaliųjų tikslinei grupei, sudaro ne mažiau kaip 50 procentų jos metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi.
1.1. Teisinės sąlygos ir specialios nuostatos
Šio įstatymo 4 straipsnyje vartojamos sąvokos aiškinamos taip, kad kai norma yra bendroji, taikoma visoms socialinėms įmonėms, o kai norma yra speciali, taikoma tik neįgaliųjų socialinėms įmonėms. Taip pat nurodoma, kad neįgalieji, siekiantys įsidarbinti socialinėje įmonėje, darbo biržoje įsiregistruoti neprivalo. Darbuotojai, priklausantys tikslinėms grupėms, gali būti įdarbinti pagal terminuotą sutartį, bet ne trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, su sąlyga, kad negali būti sulygintas išbandymas.
2. Subsidijos ir kompensacijos
1) Subsidija skiriama užtikrinti papildomą įdarbinimą ir darbo užmokestį tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams, ir mokama visą jų darbo laikotarpį, o kai įdarbinami asmenys iš 3-6 punktų tikslinių grupių, subsidija mokama ne ilgiau kaip 12 mėnesių po įdarbinimo. 2) Subsidija darbo užmokesiui ir valstybiniam socialiniam draudimui gali būti skiriama tik tuo atveju, jei įdarbinant darbuotojus padidėja atitinkamos socialinės įmonės faktiškai įdarbinimo metu tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu per paskutinius 12 mėnesių.
3) Subsidija gali būti skiriama ne tik už darbo užmokestį, bet ir uždarbių įdarbinimo laikotarpio socialinę įmonę bei jos įsipareigojimus laikytis sutarties sąlygų. 4) Subsidijos dydis ir skyrimo sąlygos nustatomos teisės aktais bei sutartimis tarp įmonės ir Vyriausybės įgaliotos institucijos. 5) Ilgalaikis turtas, įsigytas pasinaudojant subsidijomis, negali būti parduotas ar perleistas be Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimo ne trumpiau kaip trejus metus nuo įsigijimo momento.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
3. Darbo vietų kūrimas, darbo laikas ir papildomos lengvatos
1) Darbdaviai, sudarydami sutartis su tikslinėms grupėms priklausančiais darbuotojais, gali numatyti skirtingą kasdienio darbo pradžios ir pabaigos laiką (pamainos), laikytis darbo kodekso, o tokios nuostatos taikomos tik su darbdavio sutikimu. 2) Darbuotojams, priklausantiems tikslinėms grupėms, gali būti nustatytos mažesnės darbo normos, tačiau šių darbuotojų darbo užmokestis negali būti žemesnis dėl mažesnių normų ar mažesnio darbo našumo. 3) Subsidijų dydžiai gali būti skiriami tik tam tikroms įmonės išlaidoms kompensuoti, pavyzdžiui, darbo vietos pritaikymui ar darbo priemonių įsigijimui. 4) Jei įmonė organizuoja neįgalių darbuotojų vežimą į darbą ir iš jo, gali būti skiriama subsidija kuro išlaidoms kompensuoti, kai neįgalųjų skaičius siekia ne mažiau kaip keturis.
4. Socialinės įmonės statusas ir jo pripažinimas
1) Socialinės įmonės statusą juridiniam asmeniui suteikia Vyriausybės įgaliota institucija jo prašymu, laikantis nustatytos formos ir termino. 2) Paprastai statusas suteikiamas neterminuotam laikui, kol įmonė atitinka 3 straipsnyje nustatytas sąlygas. 3) Statusas gali būti suteikiamas ir kitam laikotarpiui, bet ne trumpesniam kaip treji metai. 4) Jei įmonė netenka statuso arba pažeidžia įstatymus, gali būti taikomi sprendimai dėl statuso panaikinimo. 5) Jei įmonė panaikina darbo vietą, kurioje buvo įrengta pagalbos subsidija, ji privalo grąžinti dalį subsidijos arba visą sumą priklausomai nuo laikotarpio nuo darbo vietos įsteigimo momentų.
5. Mokymo subsidijos ir atranka įdarbintiems tikslinėms grupėms
1) Socialinės įmonės gali gauti subsidijas mokymams tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams, siekiant kelti jų kvalifikaciją ir užtikrinti socialinės įmonės veiklos plėtrą. 2) Mokymas gali būti bendro pobūdžio arba specialus, kai paskirtis tiesiogiai susijusi su įmonės veikla. 3) Subsidijų dydžiai gali būti skaičiuojami procentais nuo išlaidų ir gali sudaryti iki 35 procentų bendrojo mokymo, arba iki 60 procentų bendrojo mokymo, priklausomai nuo pobūdžio. 4) Taip pat gali būti skiriamos subsidijos įtraukti į neįgalių darbuotojų darbo aplinkos tobulinimą (patalpų pritaikymas, priemonių įsigijimas). 5) Subsidijų mechanizmas reglamentuoja sutartis su Vyriausybės įgaliota institucija, įskaitant laiką, per kurį teikiama parama, ir palūkanų bei grąžinimo sąlygas.
6. Reformos pokyčiai ir praktiniai iššūkiai
Nuo 2020 m. sausio 1 d. dėl COVID-19 poveikio ir siekio racionalizuoti paramos mechanizmus planuotos pokyčių kryptys: remiami tik neįgalūs darbingo amžiaus socialinių įmonių darbuotojai; sumažinti neremti veiklos pajamų dalis; galimai riboti valstybės pagalbą per metus iki nustatytų dydžių. Praktikoje šie pokyčiai gali paskatinti socialinių įmonių perspektyvą laikyti statusą arba jį atsisakyti, o įmonėms gali tekti ieškoti kitų finansavimo šaltinių arba diferencijų formų. Tiesa, socialinės įmonės ir toliau gali veikti, tačiau finansavimas bus mažesnis arba nebus išskirtinis.
7. Statistika ir kontekstas Lietuvoje prieš reformą
Prieš reformą Lietuvoje veikė 177 socialinės įmonės, kuriose dirbo apie 7 tūkst. neįgaliųjų. Iš valstybės šios įmonės gaudavo apie 30 mln. eurų paramos, iš kurios didžioji dalis - atlyginimams. Tokiu pagrindu socialinės įmonės siekė įgyvendinti tikslus - įdarbinti asmenis iš tikslinių grupių ir mažinti socialinę atskirtį.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Kas yra socialinė įmonė? Trumpas paaiškinimas.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #imones #tikslinems #grupems #priklausanciu #darbuotoju