Socialinis verslas - tai verslo forma, kurioje socialinė organizacijos misija vykdoma kartu su ekonomine veikla. Tokia organizacija taiko privataus sektoriaus metodus siekdama viešojo sektoriaus tikslų ir sugeba visiškai save išsilaikyti vykdydama komercinę veiklą.
Kas yra socialinis verslas ir kuo jis skiriasi
Socialinis verslas - tai verslo modelis, pagal kurį išnaudojant rinkos mechanizmą pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos. Socialinis verslas pirmiausia savo veiklą kreipia į socialinio tikslo įgyvendinimą ir socialinio poveikio kūrimą.
Socialinis verslas - tai toks verslas, kurio inovatyvi veikla ar struktūra (taip pat ir nuosavybė) yra panaudojama kuriant tam tikrą socialinį tinklą vykdant ekonominę veiklą, t. y. prekių tiekimą, produktų gamybą ar paslaugų teikimą. Socialinis verslas pirmiausia yra verslas, bet jo pagrindinė misija spręsti žmonėms ir mus supančiai aplinkai kylančius iššūkius.
Esminis skirtumas nuo tradicinio verslo yra tas, jog siekiama visų pirma socialinės problemos sprendimo, pasitelkiant verslo įrankius. Tradicinis verslas gali būti socialiai atsakingas, bet tai nėra jo pagrindinė misija. Reguliarios komercinės veiklos vykdymas atskiria socialinį verslą nuo tradicinių nevyriausybinių organizacijų, kurios siekia socialinio tikslo bet pilnai neišsilaiko iš komercinės veiklos.
Socialinio verslo esmė, tikslai ir kriterijai
Tačiau socialinis verslas yra tokia verslo forma, kai vienu metu siekiama ir socialinių, ir finansinių tikslų, derinant įvairius finansinius šaltinius. Vienas iš kriterijų - kad daugiau kaip 50 proc. gaunamo pelno reinvestuoja atgal į savo misiją, kurią deklaruoja, - padaryti pokytį ar poveikį visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinio verslo pirminis tikslas aiškus ir pamatuojamas socialinis poveikis visuomenei. Socialinės vertės pasiūlymas - tai socialinio poveikio rodikliai, padėsiantys pamatuoti kuriamą teigiamą socialinį poveikį. Kiekvieno socialinio verslo atveju tikslas bei kuriamas poveikis yra individualus.
Socialinis verslas matuoja poveikį. Socialinis verslas turėtų apimti itin platų partnerystės tinklą, įtraukdamas suinteresuotas šalis, kurios taip pat mėgina išspręsti tą pačią problemą, pavyzdžiui, valstybės institucijas, nevyriausybines organizacijas ar kitus socialinius verslus, tarptautines organizacijas.
Veiklos sritys: kur socialinis verslas dažniausiai veikia
Socialiniam verslui būdingas labai platus veiklos spektras. ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo. ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia šiose srityse: Integracijos į darbo rinką. Asmeninių paslaugų. Socialiai atskirtų vietovių vystymo.
Socialinio verslo veiklos gali būti labai skirtingos, todėl ir jų vykdymo aspektai gali gerokai skirtis. Veiklos pavyzdžiai: prekių tiekimas, produktų gamyba ar paslaugų teikimas; aplinkosauginiai sprendimai; vietos bendruomenių paslaugos; socialinę integraciją skatinančios veiklos.
Modeliai, pagal kuriuos veikia socialiniai verslai Lietuvoje
Ūkio ministerija Socialinio verslo koncepcijoje numatė, kad „...didžiąją dalį socialinio verslo pajamų turi sudaryti rinkos įplaukos (prekių ir (arba) paslaugų pardavimas) - gaunama daugiau nei 50 proc. Neretai norintieji kurti socialinį verslą galvoja, kad toks verslas yra labai panašus į ne pelno organizacijos vykdomą veiklą ar remiasi labdaros ar paramos principais.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Šiuo metu Ūkio ministerija yra reglamentavusi ir patvirtinusi tris socialinio verslo veikimo modelius, pagal kuriuos esami ar būsimi socialinio verslo atstovai gali plėtoti savo veiklą ir gauti paramą, ES fondų lėšų. Vienas iš siūlomų modelių yra įterpiamasis socialinis verslas (embedded - angl.), kuriame socialinio poveikio siekiančios veiklos tiesiogiai generuoja verslo pajamas, o socialinė veikla derinama su tradicine verslo veikla.
Įterpiamasis socialinio verslo modelis pasižymi iš anksto suplanuota veikla, kuri skirta socialinei misijai įgyvendinti. Šis modelis priimtinesnis tiems, kurie jau verčiasi verslu ir gali mėginti dalį veiklos orientuoti į socialinės pridėtinės vertės kūrimą.
Kitas - integruoto socialinio verslo (integrated - angl.) - modelis taikomas ir Lietuvoje. Vadovaujantis šiuo modeliu, verslas kuriamas siekiant konkretaus socialinio tikslo. Šiuo tikslu remiamasi nuo pat verslo kūrimo pradžios (nuo paties verslo plano parengimo), juo grindžiamas visas veikimo modelis.
Dar vienas modelis remiasi orientacija į išorinę aplinką. Tai išorinis socialinio verslo (external - angl.) modelis. Šio verslo veiklos, skirtos pajamoms uždirbti, visiškai skiriasi nuo socialinės misijos, tačiau uždirbtas pelnas skiriamas socialinei misijai įgyvendinti. Išorinio socialinio verslo modelį iliustruoja paprastas pavyzdys, kai, tarkime, ūkininkas dalį savo ūkyje užaugintų daržovių skiria nepasiturinčiai gyvenančioms šeimoms savo rajone ar pagyvenusiems žmonėms.
Praktiniai žingsniai ir gidas pradedantiesiems
Ūkio ministerija, siekdama skatinti socialinį verslą, parengė socialinio verslo gidą. Ūkio ministerijos išleistame Socialinio verslo gide (2016 m.) išsamiai ir paprastai pristatoma socialinio verslo koncepcija, svarbiausi komponentai, pateikiami pagrindiniai žingsniai, kaip įkurti socialinį verslą.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Vienas svarbesnių dalykų yra pasirinkti tinkamą socialinio verslo veikimo modelį. Pagrindiniai žingsniai: suburti stiprią komandą, skirtingų sričių specialistų, ne vien svajotojų ir vizionierių, kurie išmano finansus, geba pritraukti išteklius, pritraukti talentų. Komanda yra labai svarbu, tada net ir vidutinė idėja gali būti labai sėkminga.
Galima kreiptis į Inovacijų agentūrą, ji turi vieną langelį, kur gali suteikti įvairią informaciją, mentorių tinklą. Taip pat galima kreiptis ir į Lietuvos socialinio verslo asociaciją - mes visada nukreipiame, kur reikia, patalkiname. Taip pat kviečiame dalyvauti mūsų mokymuose, renginiuose, būti aktyviais šios bendruomenės nariais.
Socialinio verslo pavyzdžiai Lietuvoje
Kokie yra gerieji socialinio verslo pavyzdžiai Lietuvoje? „Miesto laboratorija“, kuri buria Antakalnio bendruomenę ir propaguoja tvarų, ekologišką vartojimą, „Lobių dirbtuvės“ žmones, turinčius intelekto negalią, įtraukia į visuomenę, normalų gyvenimą, legendinis restoranas „Mano Guru“ skaičiuoja jau 20 metų, yra pelnęs tarptautinių apdovanojimų, taip pat „Textale“ - puikiai žinomas žiedinės mados startuolis.
Socialiniame versle dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurie yra vedini stiprios motyvacijos siekti socialinio pokyčio. Dėl šios priežasties dažnai socialiniai verslai savo veiklą grindžia partnerystėmis tam, kad apjungę pajėgumus galėtų padidinti kuriamą poveikį, derina įvairius veiklos modelius ir finansinius šaltinius.
Teisinė bazė, statusas ir viešosios politikos priemonės
Iš tiesų šioje srityje mes labai džiaugiamės, nes gruodžio mėnesį Seimo ekonomikos komiteto iniciatyva buvo priimta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pataisa ir įtrauktas socialinio verslo apibrėžimas. Tam, kad jis įsigaliotų, turi būti priimti tam tikri poįstatyminiai aktai ir vienas jų yra statuso suteikimo tvarka. Šiuo metu ji yra ruošiama ir kažkada turėtų įsigalioti.
2015 ųjų pabaigoje LR Ūkio ministerijos buvo patvirtintas Socialinio verslo skatinimo 2015-2017 metų veiksmų planas. Plane numatytos konkrečios priemonės, skirtos sukurti socialiniam verslui palankią teisinę, finansinę ir mokestinę aplinką, skatinti socialinio verslo kultūros formavimą ir didiniti žinomuma. Ypatingai svarbus socialinio verslo politikos formavimui Lietuvoje yra socialinio verslo forumas (SUMMIT). Pradėtas organizuoti dar 2014 m.
Tačiau kol kas socialinio verslo teisinė bazė ES lygmeniu yra kuriama. Atsižvelgiant į tai, ES 2011 m. Kol kas ES lygmeniu atliekamas kiekvienos valstybės narės situacijos vertinimas, pateikiant šalies ataskaitas, kuriose analizuojamas socialinio verslo veiklos kontekstas.
Tarptautinis kontekstas ir naudos pavyzdžiai
Socialinis verslas yra atsakingas už didelius užimtumo rodiklius bei sukuria ryškų indėlį į valstybių narių BVP. Pavyzdžiui, Britų Tarybos 2015 metų ataskaitoje nurodoma, kad Ispanijoje socialiniame versle dirba 20 proc. Toje pačioje ataskaitoje minima, kad socialinio verslo subjektai Vokietijoje sukuria beveik tokio pat dydžio BVP kaip ir visa Vokietijos automobilių pramonė.
„Social Enterprise UK“ 2015 metų apklausų duomenimis, Jungtinėje Karalystėje 40 proc. socialinio verslo vadovų sudarė moterys. 2016 m. Kas ketvirta Europos Sąjungoje įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė. Augantis bendras Lietuvos verslumo lygis kuria tinkamą terpę socialinio verslo plėtrai Lietuvoje.
Jeigu socialinis verslas išsiplėtotų Lietuvoje, kokios yra tos galimybės, kokias problemas jis galėtų išspręsti? Tarkime, Kanados miestas Kvebekas yra tokio pat dydžio kaip Vilnius. Kvebeke socialinis verslas, be to, kad sprendžia aktualias žmonėms ir aplinkosaugai problemas, į miesto biudžetą atneša milijardines pajamas. Vieni žmonės mėgsta skaičius, jiems svarbu matyti, kokį BVP tai sudarys ekonomikoje, o klestintis socialinis verslas padeda ekonomikai.
Iššūkiai Lietuvoje
Vienas iššūkis, kad ši verslo kategorija yra pakankamai nežinoma, dažnai painiojama su socialinėmis įmonėmis. Lietuvoje socialinis verslas neretai tapatinamas su ne pelno siekiančių, labdarą vykdančių organizacijų veikla, socialinėmis ir socialinę atsakomybę įgyvendinančiomis įmonėmis.
Be to, dažnai socialiniai verslai susiduria su aplinkinių nuostata, jog jie yra paramos prašytojai arba gyvena iš „europinių“ pinigų ir fondų. Viena priežastis yra ta, kad socialiniai verslai yra susikoncentravę į poveikio kūrimą, todėl trūkstant informacijos ir gerųjų pavyzdžių sklaidos, nepastebimas ir socialinio verslo poveikis.
Kitos kliūtys: biurokratinės kliūtys; mokesčių sistemos sudėtingumas ir mokesčių dydžiai; bankroto netolerancija; vadybos patirties ir kultūros stoka; idėjų stoka. Lietuvos ekonominė situacija pastaraisiais metais vis dar sunki. Pragyvenimo lygio kilimas nebuvo žymus, o vidutinis darbo užmokestis nesiekia kitų ES šalių vidurkio.
Galimybės ir ateities perspektyvos
Labai svarbu skatinti socialinį verslumą, kadangi mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą - prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo.
Valstybei ir savivaldai tai reiškia, kad problemų įvardijimas, joms spręsti pritaikytų paslaugų poreikio planavimas, paslaugų pirkimas ir jų poveikio stebėsena tampa veiksmingesnė strateginių planų įgyvendinimo priemone, įgalinančia kasdieniais darbais pasiekti gilesnių arba daugiau visuomenės narių apimančių pokyčių.
Veiksmingų viešųjų paslaugų sukūrimas nėra įmanomas be nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir jas jungiančių asociacijų, pvz., vietos veiklos grupės, lygiaverčio įsitraukimo. Tam, kad suprastume, kas veikia, o kas neveikia, reikės improvizuoti ir rizikuoti. Reikės įvairovės ir alternatyvų, konkurencijos ir nesėkmių.
Rekomendacijos praktikai
- Aiškiai deklaruoti socialinę misiją ir matuoti poveikį.
- Pasirinkti tinkamą veiklos modelį (įterpiamasis, integruotas arba išorinis) ir planuoti pajamas taip, kad rinkos įplaukos sudarytų didžiąją dalį pajamų.
- Suburti stiprią komandą su vadybos, finansų ir rinkodaros žiniomis.
- Ieškoti partnerių - valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų, kitų verslų ir vietos bendruomenių.
- Naudotis turimais gidais ir programomis: Socialinio verslo gidu, Viešųjų paslaugų perdavimo gidu, Inovacijų agentūros ir Lietuvos socialinio verslo asociacijos teikiama pagalba.
| Veiksmas | Reikšmė socialiniam verslui |
|---|---|
| Matyti ir deklaruoti socialinį poveikį | Leidžia pamatuoti pridėtinę vertę ir pritraukti finansavimą |
| Reinvestuoti >50% pelno | Užtikrina misijos finansavimo tvarumą |
| Pasirinkti modelį | Užtikrina veiklos suderinamumą su gebėjimais ir rizikos valdymą |
| Partnerystės | Didina poveikį ir leidžia apjungti išteklius |
Socialinis verslas Lietuvoje yra besiformuojantis reiškinys, tačiau reikšmingas plėtojant smulkų ir vidutinį verslą, kaimo bendruomenes, nevyriausybines organizacijas. Augantis bendras Lietuvos verslumo lygis kuria tinkamą terpę socialinio verslo plėtrai Lietuvoje.
tags: #socialines #imones #pagal #veiklos #sritis