Socialinės įmonės Lietuvoje yra pelno siekiančios privacios įmonės, kurių veiklos pagrindiniai tikslai yra socialiniai, pavyzdžiui, užimtumo didinimas, aplinkosauga, neįgaliųjų socialinė integracija. Skirtingai nuo tradicinių verslo įmonių, socialinės įmonės savo socialinius tikslus įgyvendina ne per labdarą ar kitus finansinius pervedimus, o per kasdienę veiklą, veikdamos rinkoje ir siekdamos finansinio stabilumo.
Socialinės įmonės statusą juridiniam asmeniui ar jo padaliniui suteikia Vyriausybės įgaliota institucija, jo prašymu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu socialinės įmonės statusas nesuteikiamas, tas pats juridinis asmuo ar jo padalinys gali iš naujo kreiptis dėl statuso suteikimo ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo sprendimo dėl nesuteikimo dienos. Taip pat, jeigu socialinės įmonės statusas buvo panaikintas dėl įstatyme nustatytų priežasčių, ateityje įmonė gali vėl siekti statuso po trijų mėnesių nuo sprendimo panaikinti statusą dienos.
Socialinės įmonės pagrindiniai veiklos kriterijai
- Darbuotojai, priklausantys tikslinėms socialinės įmonės grupėms (pvz., neįgalieji, ilgalaikiai bedarbiai), turi sudaryti ne mažiau kaip 40 proc. metinio vidutinio darbuotojų skaičiaus, o tikslinių neįgaliųjų darbuotojų dalis - ne mažiau kaip 50 proc.
- Įdarbinus darbuotoją iš tikslinių grupių, socialinė įmonė gali gauti subsidijas darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms bei mokymui.
- Subsidijos mokėjimai išskiriami pagal darbuotojo priklausymą konkrečiai grupei, o įdarbinus neįgaliuosius - subsidijos gali būti mokamos neribotą laiką.
Socialinių įmonių nauda ir tikslai
Socialinių įmonių kur kas svarbesnis nei pelnas tikslas yra socialinės naudos suteikimas visuomenei: užimtumo skatinimas, socialinės atskirties mažinimas, vietos bendruomenių gerovės ir socialinio kapitalo didinimas. Europos mokslininkas Carlo Borzaga išskiria pagrindinius socialinių įmonių privalumus:
- Didina socialiai naudingų prekių gamybą ir paslaugų prieinamumą.
- Mažina skurdą ir skatina socialinę integraciją.
- Turi teigiamą poveikį vietos bendruomenėms, didina socialinį kapitalą ir sprendžia atskirties problemas.
- Didina užimtumo lygį, ypač tiems, kurie patiria sunkumų darbo rinkoje.
- Skatina savanorišką darbą ir bendradarbiavimą.
Socialinės įmonės Lietuvoje ir teisinis reglamentavimas
Lietuvoje socialinių įmonių veiklą reglamentuoja Socialinių įmonių įstatymas, priimtas 2004 metais. Juo remiantis buvo skatinamos ypač neįgaliųjų darbo integracijos socialinės įmonės formos. Tačiau ši sistema yra kritikuojama dėl jos siaurumo - Lietuvoje socialinės įmonės ribojamos ne tik dėl veiklos paskirties, bet ir dėl teisinio reguliavimo ypatumų, nepilnai atitinkančių Europos socialinių įmonių idealą.
Europos mokslininkų tinklas EMES pateikia socialinės įmonės kriterijus, kurie apibrėžia idealų socialinės įmonės tipą. Pagal EMES:
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
- Socialinės įmonės tikslas yra visuomenės nauda, o uždirbto pelno paskirstymas yra ribojamas arba pelnas reinvestuojamas socialiniams projektams.
- Sprendimų priėmime dalyvauja darbuotojai, savanoriai, klientai - taip užtikrinamas įtraukus valdymas.
- Socialinė įmonė vykdo ekonominę veiklą su dideliu autonomiškumu ir rizika.
- Ji yra piliečių iniciatyvos rezultatas bei atvira įvairių šalių dalyvavimui.
Šie EMES kriterijai nėra priklausomi nuo konkrečios nacionalinės teisės sistemos ar teisinės formos. Socialinė įmonė yra naujas, savarankiškas juridinis asmuo, skirtingas nuo tradicinių pelno nesiekiančių organizacijų, nes jis remiasi verslo principais ir užsiima gamybine veikla.
Socialinio verslo skatinimas Lietuvoje
2015 metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija patvirtino Socialinio verslo skatinimo 2015-2017 metų veiksmų planą, kuriame numatytos priemonės teisinės, finansinės ir mokestinės aplinkos gerinimui. Šis planas orientuotas į socialinio verslo kultūros formavimą ir žinomumo didinimą. Ypatingą reikšmę turi socialinio verslo forumas (SUMMIT), pradėtas organizuoti nuo 2014 m.
Socialinio verslo plėtrai taip pat svarbi bendra Europos iniciatyva - Leader Lietuvos tinklas, skatinantis kaimo bendruomenių aktyvumą. Viešųjų paslaugų perdavimas socialinėms įmonėms numatomas kaip būdas didinti paslaugų poveikį ir efektyvumą, kartu mažinant kaštus ir skatinant verslumą, kuris Lietuvoje šiuo metu yra nepakankamas.
Socialinė atsakomybė ir mitai Lietuvoje
Dažnai socialinis verslas yra painiojamas su socialinės atsakomybės programomis, labdaros akcijomis ar nevyriausybinėmis organizacijomis. Tačiau svarbu suvokti, kad socialinė atsakomybė yra nuolatinis įsipareigojimas prisidėti prie darnios aplinkos kūrimo, įtraukiant darbuotojus ir vietos bendruomenes, integruojant ją į verslo strategiją.
Svarbiausi mitai ir realybė apie socialinę atsakomybę:
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
- Mitas 1: Socialinė atsakomybė - tik rinkodaros triukas. Tai klaidinga, nes tikrasis įsipareigojimas matomas per darbuotojų įsitraukimą, ne tik filantropiją.
- Mitas 2: Socialinė atsakomybė - tik didelėms įmonėms. Iš tiesų net mažos įmonės gali vykdyti socialiai atsakingas veiklas, ir dažnai joms tai yra paprasčiau.
- Mitas 3: Socialinės atsakomybės veiklos yra brangios. Tinkamai organizuotos veiklos gali sumažinti sąnaudas ir padėti ilgalaikiam verslo tvarumui.
- Mitas 4: Darbuotojams svarbiausias tik atlyginimas, o ne socialinė atsakomybė. Ilgalaikius tikslus turinčios įmonės stengiasi išlaikyti darbuotojus per vertybes ir socialinį indėlį.
- Mitas 5: Trūksta gerųjų pavyzdžių ir informacijos apie socialinės atsakomybės vykdymą. Tokią spragą padeda užpildyti portalas www.verslasatsakingai.lt.
- Mitas 6: Socialinės atsakomybės ataskaitų niekas neskaito. Tačiau kokybiškos ataskaitos suteikia konkurencinį pranašumą ir informuoja apie pasiekimus ir ateities įsipareigojimus.
Valstybės parama socialinėms įmonėms
| Parama | Aprašymas |
|---|---|
| Subsidijos darbo užmokesčiui | 50-75 % darbo užmokesčio kompensacija priklausančių tikslinei grupei darbuotojų, neviršijant dvių minimalių algų |
| Subsidijos neįgaliųjų darbo vietoms | Kompensuojamos išlaidos darbo vietų įrengimui, priemonėms ir patalpų pritaikymui |
| Subsidijos mokymui | Iki 35 % specialaus ir iki 60 % bendrojo pobūdžio mokymo išlaidų |
| Mokesčių lengvatos | Nulinis pelno mokestis socialinėms įmonėms, statusą turinčioms ilgiau nei vienerius metus |
Be to, socialinės įmonės turi privilegijas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, įpareigojant perkančioms organizacijoms atlikti ne mažiau kaip 5 proc. supaprastintų viešųjų pirkimų iš socialinių įmonių per metus.
Socialinės įmonės ir Lietuvos socialinė ekonomika
Lietuvoje socialinės įmonės svarbios skatinti socialinį verslumą ir kurti socialinę ekonomiką. Jos prisideda prie problemų, susijusių su žmonių integracija į darbo rinką sprendimo, ypač kalbant apie neįgaliuosius ir socialinės rizikos grupes. Tačiau egzistuoja nemažai iššūkių, susijusių su darbuotojų įgūdžių trūkumu, mažomis motyvacijos galimybėmis ir švietimo sistemos nepakankamumu.
Todėl vienas iš svarbiausių Lietuvos strateginių uždavinių - skatinti socialinių įmonių veiklos tobulinimą, teisės aktų suderinimą su Europos šalių praktika bei veiksmingą valstybės ir savivaldybių paramos sistemą, kad socialinės įmonės taptų efektyviu socialinių problemų sprendimo įrankiu.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #imones #lietuvoje #referatai