Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - tai valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis įstatymų numatytais atvejais yra (dalinai) kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių prarastos ar negautos pajamos. Įprastai kalbant apie VSD, turima omenyje įmokas, kurias moka apdraustieji asmenys (darbuotojai) arba draudėjai (darbdaviai).
Mokantieji valstybinio socialinio draudimo įmokas yra laikomi apdraustais šiuo draudimu ir gali pretenduoti į valstybės pensiją, nedarbo ir kitas pašalpas. Valstybinio socialinio draudimo įmoka labiau atitinka valstybinio mokesčio ar subsidijos, o ne draudimo įmokos požymius: ji yra privaloma, mokama į valstybinį fondą, gaunamos išmokos nėra susijusios arba mažai susijusios su įmokų dydžiu.
VSD įmokų tarifai
Dirbantiems pagal darbo sutartį, VSD yra atskaičiuojamas nuo atlyginimo. VSD įmokų bendras tarifas dirbant pagal darbo sutartį - 21,27 %. VSD įmokos apima darbuotojo (apdraustojo) sumokamą pensijų socialinį draudimą, ligos socialinį draudimą, motinystės socialinį draudimą bei privalomąjį sveikatos draudimą.
Vykdant individualią veiklą pagal pažymą VSD tarifas - 12,52 %, o jo įmokos mokamos nuo 90 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma.
Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma.
Taip pat skaitykite: Socialinės garantijos dirbant savarankiškai
Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos.
Asmenys, kurie vienu metu dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai Lietuvos Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kurioje taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, dirba savarankiškai, kai negalima nustatyti savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšies, yra priskiriami prie asmenų, vykdančių individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiamų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu.
Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat draudėjų už kiekvieną jų apdraustąjį asmenį, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnyje, mokamos socialinio draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 60 VDU, o šią sumą viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas.
Socialinio draudimo įmokų grąžinimas
Apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos apdraustiesiems asmenims iki kitų metų gegužės 31 dienos į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, į kurią buvo pervesta paskutinė išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybai ar jos teritoriniams skyriams, jeigu nuo nurodytos išmokos pervedimo į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje nepraėjo daugiau kaip 36 mėnesiai.
Jeigu nurodytos sąskaitos nėra arba apdraustasis asmuo pageidauja, kad susidariusi socialinio draudimo įmokų permoka būtų pervesta į kitą jo sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, ji pervedama į apdraustojo asmens nurodytą sąskaitą Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Darbo ministerijos įmokos
Socialinio draudimo įmokos ir pensijų kaupimas
Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas gyventojai įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokas.
Dalis antrosios pensijų pakopos dalyvių tai žmonės, kurie iki 2019 m. birželio 30 d. neterminuotai sustabdė pensijų kaupimo įmokų mokėjimą. Tai reiškia, kad tuo metu jie nusprendė nebemokėti naujų įmokų, tačiau iki tol sukauptos lėšos liko pensijų fonduose ir toliau yra investuojamos. Informaciją apie tai, ar esate neterminuotai sustabdę įmokų mokėjimą, galite rasti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros. Joje taip pat matysite, kurioje pensijų kaupimo bendrovėje kaupiate. Jeigu nuspręsite atnaujinti anksčiau neterminuotai sustabdytų įmokų mokėjimą, turėsite pateikti prašymą savo pensijų kaupimo bendrovei.
Jeigu dalyvaujate antrosios pensijų pakopos pensijų kaupime, tačiau esate pateikę prašymą tam tikram laikotarpiui stabdyti įmokų mokėjimą, per tą laikotarpį įmokos nuo Jūsų atlyginimo neskaičiuojamos. Suma, kuri jau yra pensijų fonde, ir toliau yra investuojama pensijų kaupimo bendrovės. Pasibaigus įmokų sustabdymo laikotarpiui, įmokos į pensijų fondą vėl pradedamos pervesti įprasta tvarka - Jums nieko daryti nereikia. Svarbu žinoti, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įmokas galima stabdyti 12 mėnesių laikotarpiui neribotą skaičių kartų, net jeigu šia galimybe jau buvote pasinaudoję anksčiau. Jeigu nuspręsite atnaujinti įmokų mokėjimą dar nepasibaigus įmokų sustabdymo laikotarpiui, reikės pateikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei.
Sausio mėnesį gyventojams, kurie iki šiol niekada nebuvo kaupimo dalyviai, bus siunčiami informaciniai pranešimai apie galimybę kaupti antroje pakopoje. Tai yra pasiūlymas ir informacija. Jei norite pradėti kaupti, tereikia išsirinkti vieną iš Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių ir sudaryti pensijų kaupimo sutartį su ja. Jei nuspręsite to nedaryti - netapsite pensijų kaupimo dalyviu, jokių papildomų veiksmų imtis nereikės. Pasirašyti sutartį su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove galite bet kada, net jei negausite informacinio pranešimo apie galimybę prisijungti prie kaupimo.
Žmogus gali bet kada sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį, jei dar nėra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos. Jokių papildomų finansinių ar laiko apribojimų nėra - galioja tos pačios sąlygos kaip ir visiems naujiems pensijų kaupimo dalyviams. Atkreipkite dėmesį, kad nauja sutartis nepradeda galioti iš karto - ji įsigalioja nuo trečio mėnesio pirmos dienos, skaičiuojant nuo sutarties įregistravimo Pensijų kaupimo dalyvių ir sutarčių registre. Tai bendra taisyklė, taikoma visiems.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Sugrįžus į pensijų kaupimą, dalyvavimas pradedamas iš naujo. Žmonės, kurie kartą jau pasinaudojo galimybe pasitraukti iš pensijų kaupimo pereinamuoju 2026-2027 metų laikotarpiu, antrą kartą šia išimtine galimybe pasinaudoti nebegalės, nes pereinamasis laikotarpis galioja tik sutartims, sudarytoms iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Jei dalyvaujate pensijų kaupime, pagrindinę informaciją apie Jūsų pervestas įmokas ir sukauptą pensijų turtą rasite prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros. Pagrindiniame paskyros puslapyje pateikiama informacija, kiek iš viso pinigų pervesta į Jūsų pensijų fondo sąskaitą iki šios dienos. Čia rasite informaciją, kiek įmokų pervedė „Sodra“, kiek sudaro Jūsų asmeninės įmokos ir kiek - valstybės skatinamosios įmokos. Taip pat matysite, kokio dydžio sumą bendrai turite sukaupę pensijų fonde. Asmeninėje paskyroje nurodoma, kiek pinigų būtų išmokėta Jums į sąskaitą, jei nuspręstumėte pasitraukti iš pensijų kaupimo ir kiek sugrįžtų į „Sodrą“ ir būtų paversta pensijų apskaitos vienetais.
Įvykus draudžiamajam (draudiminiam) įvykiui teisę gauti socialinio draudimo išmokas turi tik tie apdraustieji asmenys, kurie nustatytą laiką mokėjo socialinio draudimo įmokas (arba šias įmokas už juos mokėjo kiti fiziniai ar juridiniai asmenys). Apdraustieji asmenys ir jų darbdaviai už juos kaip už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų.
Visais šiais atvejais socialinio draudimo išmokų paskirtis - kompensuoti apdraustajam asmeniui visą ar dalį turėto darbo užmokesčio ar kitų draudžiamųjų pajamų, kurių jis neteko, suteikiant jam nuolatinį ar laikiną pragyvenimo šaltinį. Išmokos dažniausiai yra proporcingos buvusiam darbo užmokesčiui (atitinkamai ir mokėtoms įmokoms).
Kai kurios socialinio draudimo rūšys griežtai nesieja išmokų su buvusiu uždarbiu, pvz., sveikatos draudimas, kuris apdraustiesiems kompensuoja visas ar dalį sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidų, t. p. motinystės (tėvystės) socialinis draudimas moka pašalpas moterims nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, t. p.
Pagal sistemos organizavimą skiriama kolektyvinis (organizuojamas profsąjungų), valstybinis ir mišrusis socialinis draudimas. Seniausias yra kolektyvinis socialinis draudimas, kuris atsirado Europoje 19 a. antroje pusėje kartu su profesinėmis sąjungomis (pvz., savitarpio pagalbos, ligonių ir nedarbo kasos Didžiojoje Britanijoje). Valstybinio socialinio draudimo pradžia - 1881 Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko inicijuotas privalomojo ligos, vėliau t. p. invalidumo ir senatvės socialinio draudimo įsteigimo aktas; nuo tada valstybinis socialinis draudimas plito visame pasaulyje (pirmiausia labiau industrializuotose šalyse). 21 a. pradžioje vienose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje) valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos pagrindinė dalis, kitose (Danijoje) jo vaidmuo mažesnis.
Kaip veikia socialinė apsauga (paaiškinimas)
tags: #socialines #imokos #kas #tai