Magistro baigiamajame darbe tiriama, kokie veiksniai lemia nusikaltėlių socialinę dezadaptaciją, kokios resocializacijos priemonės daro didžiausią įtaką nusikaltėlių resocializacijai. Gautų rezultatų pagrindu bus parengtos rekomendacijos, kaip sumažinti nusikaltėlių dezadaptaciją ir padidinti resocializacijos veiksmingumą.
Straipsnyje analizuojamas asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, socialinės reabilitacijos vykdymas Lietuvoje veikiančiuose pusiaukelės namuose iš profesionalo perspektyvos. Empirinėje dalyje susipažįstama su specifinės ir uždaros laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų bendruomenės kasdienėmis patirtimis, palaipsniui integruojantis į visuomenę bei socialinės reabilitacijos procesu pusiaukelės namuose.
Tyrimo duomenys atskleidžia, kad su socialiniu darbuotoju bendravo daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių nuteistųjų - 33, tai sudaro 51 proc. visų tiriamųjų. Likusieji - 32 (49 proc.) respondentai nesikreipė pagalbos į socialinius darbuotojus.
Tyrimo metu siekta sužinoti, kokią pagalbą nuteistieji gavo iš socialinio darbuotojo. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad į socialinius darbuotojus ir psichologus kreipiasi daugiau nei pusė respondentų, tai rodo, kad ši pagalba yra reikalinga ir būtina nuteistiesiems, todėl būtina skleisti daugiau informacijos apie socialinio darbuotojo ir psichologo teikiamos pagalbos rūšis.
Respondentai vienareikšmiškai atsakė, kad jiems būtų naudinga institucijų, kurios suteikia žinių apie esamas paslaugas, pašalpas, lengvatas ir kitas socialines garantijas, pagalba. Tai rodo, kad nuteistieji neabejingi savo problemų sprendimui ir rengiasi grįžti į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Dauguma respondentų nesikreipia pagalbos į socialinį darbuotoją, kadangi jie netiki, jog jis padės išspręsti jų problemas arba juo nepasitiki. Remiantis tyrimo medžiaga galima teigti, kad nuteistiesiems trūksta informacijos apie socialinio darbuotojo funkcijas ir teikiamas pagalbos rūšis.
Tyrimo metu nustatyta, kad 37 proc. respondentų patiria psichologines problemas. Su psichologu bendravo daugelis nuteistųjų - 42, tai sudaro 65 proc. visų tiriamųjų. 23 (35 proc.) respondentai nesikreipė pagalbos į psichologą. Siekiant sumažinti subkultūros įtaką naujai atvykusiems nuteistiesiems, pageidautina juos atskirti nuo senbuvių.
Veiksmingi socialinės ir darbinės (re)integracijos sprendimai: esu, galiu ir noriu dirbti
Nusikaltėlių Dezadaptacija ir Resocializacija
Dezadaptacija - tai žmogaus būsena, atspindinti jo negebėjimą prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Ją sudaro kokybinis požymių kompleksas, kurio turinį lemia daugelis veiksnių. Svarbiausiu nusikaltėlių dezadaptacijos požymiu tikslinga laikyti individo psicho-socialinių sutrikimų kompleksą. Psichologinės dezadaptacijos pradžią, trukmę ir laipsnį lemia individo psichologinis gynybinių mechanizmų išsekimas.
Nusikaltėlių dezadaptacijai daro poveikį mezo ir mikro aplinkos veiksniai. Prie mezo aplinkos veiksnių priskiriami: šeima, mokykla, bendruomenė (bendraamžiai, kitos socialinės grupės), penitencinės įstaigos, kriminalinė subkultūra, izoliacija. Prie mikro aplinkos veiksnių priskiriami individo asmenybės bruožai, psichologinė būsena, ligos, reakcijos į kitus veiksnius, polinkiai, nuostatos, motyvacija.
Nusikaltėlių resocializacijai daro poveikį mezo ir mikro aplinkos veiksniai:
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
- Makro - tai įkalinimo sąlygos kamerose, nusikaltėlių priešiškumas resocializacijai, profesinis įgūdžių praradimas ir pan.
- Mikro - tai išsimokslinimo ir profesinis įgūdžių stoka, deformuotas mąstymas, neigiamos nuostatos, imlumo resocializacijai sumažėjimas.
Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad jauni žmonės, be išsilavinimo ir profesijos, turėdami menkas darbo galimybes, praradę šeimą ar neturintys jos, praleidę 5 ir daugiau metų įkalinimo įstaigoje, sunkiai integruojasi į visuomenę, todėl linkę nusikalsti ne vieną, o daugiau kartų.
Atliktos apklausos rezultatai parodė, kad dauguma nuteistųjų nedalyvauja resocializacijos programose.
Iš tyrimo rezultatų matyti, kad visi nuteistieji planuoja savo ateitį dar būdami laisvės atėmimo vietoje. Jie nurodo įvairios pagalbos būtinumą. Savo planus sieja su darbo, būsto, šeimos turėjimu. Tai, kad nuteistieji turi teigiamus ateities siekius ir planus, padės lengviau šiems asmenims adaptuotis visuomenėje.
Kriminalinė Subkultūra Pataisos Namuose
Remiantis tyrimo duomenimis, galima teigti, kad įkalinimo įstaigoje yra įsitvirtinusi nuteistųjų kriminalinė subkultūra. 92 proc. respondentų nurodė, kad egzistuoja neformalios elgesio taisyklės. Anot respondentų, šios taisyklės palengvina tarpusavio bendravimą ir supratimą, padeda lengviau prisitaikyti prie aplinkos. Toks taisyklių supratimas didina nuteistųjų dezadaptaciją, resocializacijos procesas tampa ilgalaikis, reikalaujantis nemažai pastangų ir pakantumo.
Kitas būdas, kuris neleistų plėstis subkultūros įtakai nuteistiesiems, būtų laisvės atėmimo bausmės pakeitimas alternatyviąja bausme.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma respondentų neformalias elgesio taisykles vertina teigiamai ir mano, kad jų reikia laikytis, ir tik maža dalis respondentų neformalias elgesio taisykles vertina neigiamai ir mano, kad jų laikytis nereikia. Galima daryti išvadą, kad minėtoje įkalinimo įstaigoje yra nusistovėjęs teigiamas požiūris į neformalias elgesio taisykles.
Respondentai nurodo būdus, kurie galėtų panaikinti ar sumažinti neformalių elgesio taisyklių egzistavimą įkalinimo įstaigoje.
Rekomendacijos
Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, galima pateikti šias rekomendacijas:
- Reikia sudaryti palankias sąlygas nuteistiems asmenims tęsti mokslus / įgyti profesinį išsilavinimą / persikvalifikuoti jiems esant laisvės atėmimo vietoje arba tik išėjus iš jos.
- Reikia mažinti subkultūros įtaką naujai atvykusiems nuteistiesiems, atskiriant juos nuo senbuvių.
- Būtina skleisti daugiau informacijos apie socialinio darbuotojo ir psichologo teikiamos pagalbos rūšis.
Parama Socialinei Reabilitacijai
Lietuvoje - daugybė socialinių grupių, kurioms būtina visuomenės pagalba. Ne išimtis ir socialinę atskirtį patiriantys žmonės. Daugelis įmonių ir organizacijų prisideda prie socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimo, teikdamos finansinę, materialinę ir kitokią paramą.
Pavyzdžiui, įmonė LT INTERIOR nuo 2015 m. įvairias socialinę pagalbą teikiančias organizacijas parėmė už 80 tūkst. eurų. Parama organizacijoms suteikta tiek finansais, tiek baldais, tiek reikalinga įranga. Beje, bendrovė LT INTERIOR smarkiai parėmė ir reabilitacijos įstaigą „Taikos kelias“, kuri teikia pagalbą žmonėms, patyrusiems socialinę atskirtį, alkoholikams, narkomanams. Bendrovė „Prior Musica“ jau keletą metų nuosekliai remia priklausomybes turinčių asmenų bendruomenę „Aš esu“. Remia tiek pinigais, tiek darbais, tiek renginiais, tiek kita pagalba.
Bendrovė „KMT. PALFINGER jau dešimt metų nuosekliai remia Pilnų namų bendruomenę, kuri vykdo nemokamą socialinę ir psichologinę reabilitaciją priklausomybės ligomis sergantiems asmenims. Paprasčiau tariant, padeda žmonėms, sergantiems alkoholizmu ir narkomanija.
tags: #socialine #reabilitacija #pataisos #namuose