Analizuojant esamą įmonių socialinės atsakomybės situaciją Lietuvoje, svarbu tampa tai, kad vis garsiau kalbama apie verslo etiką, vis dažniau nagrinėjamos socialiai atsakingo verslo idėjos. Nuo klausimų: "ar reikia?", "kokia iš to nauda?" pereinama, perimant Vakarų valstybių sėkmės patirtį, į kitą etapą, kur ieškoma atsakymo į klausimą "kaip?". Aktualu, kad vystosi naujas požiūris į tai, kokia turėtų būti XXI amžiaus sėkmingo verslo formulė. Vis dažniau įmonės, šalia finansinių tikslų, daugiau dėmesio skiria aplinkai bei visuomenei.
Toks verslo gestas nėra netikėtas, juk aplinka ir verslas glaudžiai susiję, verslo ilgalaikę sėkmę lemia gebėjimas harmoningai įsilieti į aplinką, pajausti visuomenės socialines nuotaikas. Ilgalaikė darni ekonomikos ir visuomenės plėtra - tai būtinybė, kurią turi užtikrinti pilietinės visuomenės atstovai, Vyriausybė, verslininkai. Terminas, rekomenduojamas naudoti Lietuvos lingvistikos specialistų - "įmonių socialinė atsakomybė".
Darbo aktualumą aktualizuoja tai, kad socialinė atsakomybė yra svarbi ne tam tikrai siaurai rinkos nišai, bet ir visoms įmonėms, visai visuomenei, kad nepriklausomai nuo įmonės kapitalo, dydžio, priklausomybės tam tikrai ūkio šakai ar veiklos pobūdžio, užsienio šalių praktikoje gausu pavyzdžių, kada įmonės veikia socialiai atsakingai. Lietuvoje, taip kaip ir visoje Europoje, populiarėja socialiai atsakingos veiklos idėjos. Vis daugiau mūsų šalies verslo atstovų, paveikti globalizacijos procesų, orientuoja savo veiklą ne tik į pelno siekimą, bet ir į visuomenės poreikius, atsakingai žiūri į žmogaus teises, aplinkos tausojimą, socialinį solidarumą ir sanglaudą.
Lietuvos ir užsienio valstybių patirtis įmonių socialinės atsakomybės srityje yra labai skirtinga. Užsienyje pagrindine socialinės atsakomybės varomąja jėga yra visuomenės, vartotojų spaudimas, o socialinės veiklos vykdymas Lietuvoje dažniausiai ateina ir yra skatinamas tarptautinių partnerių ar pirminių kompanijų. Lietuvos organizacijos dažniausiai vadovaujasi vidiniais- moraliniais poreikiais, ir tai tik įrodo, kad mūsų šalyje dar pilnai neveikia įmonių socialinės atsakomybės koncepcija, kur pagrindiniu socialiai atsakingos veiklos impulsu yra atsakas į atsakingų vartotojų reikalavimus. Nekreipiant dėmesio į visus skirtumus, apribojimus socialiai atsakingo verslo idėjos Lietuvoje vis populiarėja, įgyja vis daugiau šalininkų.
Viešojo sektoriaus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai nuo 2004 metų dalyvauja Europos Komisijos įmonių socialinės atsakomybės (angl. CSR- Corporate Social Responsibility) plėtros darbo grupėje. Taip pat įkurtas Nacionalinis atsakingo verslo tinklas, veikiantis kaip Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) tinklo dalis, kuris apima darbo sąlygas, kovos su korupcija, žmogaus teises, aplinkosaugos principus. Ar gali socialiai atsakinga įmonės veikla lemti suinteresuotųjų pusis sprendimus? ĮSA - instrumentas teikiantis pranašumą konkurencinėje kovoje? Kaip organizacijos vertina tokias iniciatyvas? Šios ieškoti sprendimų.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Darbo tikslas. Teorinėje darbo dalyje naudojami šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sintezė (Lietuvos ir užsienio autoriai), antrinių dokumentų (straipsnių, internetinių šaltinių) analizė, statistinių duomenų analizė, atliktų tyrimų, teisinis dokumentų, projektų apžvalga. Nagrinėjama tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių autorių mintys, pasisakymai apie socialiai atsakingas įmones. Didelis indėlis į mokslą, nagrinėjant įmonių kultūrą, etiką, socialinę atsakomybę, yra įneštas profesoriaus Valdo Pruskaus. Jo knyga "Verslo etika. Laiko iššūkiai ir atsako galimybės" buvo remiamasi rašant darbą. Verslo etikos srityje taip pat gilinasi ir profesorė Nijolė Vasiljevienė, knygos "Verslo etika ir elgesio kodeksai" mintimis remtasi siekiant darbo tikslo, atliekant tyrimą.
"Įmonių etika verslo praktikoje" tai Vokietijos mokslininkų T. Bausch, A. Kleinfeld ir H. Steinmann parašyta knyga, kuri padėjo įsigilinti į nagrinėjamą temą, susisteminti turimą informaciją ir ją pateikti darbe. "Transparency International" Lietuvos skyriaus išleistame straipsnių rinkinyje "Verslo etikos kelrodis" pateikiami tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių autorių straipsniai susiję su socialine verslo atsakomybe, jie padėjo geriau įsigilinti į nagrinėjamą temą. Minėtoje knygoje Magnus Frostenson straipsnyje "Verslo etika ir įmonių socialinė atsakomybė" analizuojama įmonių etikos ir socialinės atsakomybės samprata ir padėtis visoje mokslo sistemoje, remiantis šiuo ir kitais užsienio autorių straipsniais lyginau Lietuvos ir vakarų valstybių verslo socialinės atsakomybės situaciją. Vertingos informacijos apie įmonių socialinę atsakomybę skelbiama internetinėse svetainėse.
Pirmoji darbo dalis skirta įmonių socialinės atsakomybės sampratai ir esmei atskleisti. Antrojoje dalyje dėmesys skiriamas instrumentų, naudojamų įgyvendinti verslo socialinę atsakomybę pristatymui ir analizei. Šioje darbo dalyje analizuojama verslo socialinės atsakomybės situacija Lietuvoje. Ketvirta dalis- praktinė. Pateikiami apibendrinti mokslinio tyrimo rezultatai, kuris atliktas taikant anketinės apklausos metodą. Šiai, jų sąsaja su ĮSA įgyvendinimu, taip pat įvertinti ĮSA audito metodai.
Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pabrėžiama, kad socialiai atsakingos įmonės savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosauginius klausimus į savo veiklą ir į santykius su interesuotomis šalimis. Spręsdama socialines reikmes, organizacija nusprendžia neapsiriboti būtiniausiais teisiniais reikalavimais ir įsipareigojimais numatytais kolektyvinėse sutartyse. Įmonių socialinė atsakomybė suteikia galimybę mažoms ir didelėms įmonėms kartu su interesuotomis šalimis derinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus. Būtent todėl verslo socialinė atsakomybė tampa vis svarbesnė tiek visame pasaulyje, tiek Europos Sąjungoje, nes ji yra diskusijos apie konkurencingumą, globalizaciją ir tvarumą dalis.
Verslo bendruomenės raginamos viešai demonstruoti savo įsipareigojimą remti tvarų vystymąsi, ekonominį augimą ir kurti daugiau geresnių darbo vietų bei labiau įsipareigoti palaikyti įmonių socialinę atsakomybę, įskaitant bendradarbiavimą su kitomis suinteresuotomis šalimis. Šiau reikalingi aktyvūs verslininkai, teigiamas požiūris į verslumą, pasitikėjimas verslu. Šia verslo atstovus būti atsakingus už savo veiksmus. Įmonė yra atsakinga už kiekvieną savo veiksmą, tai ir yra socialinė atsakomybė, tai veikia žmones jų bendruomenes ir aplinką. Socialinė įmonių atsakomybė glaudžiai siejasi su juridine atsakomybe. Juridinė - siauresnė, ji paprastai kyla kaip moralinės ir socialinės atsakomybės stoka.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Šiau socialinė atsakomybė nereiškia, kad organizacija privalo atsisakyti savo pirminių ekonominių tikslų, pelno siekimo. Tai taip pat nereiškia, kad socialiai atsakingos įmonės negali būti pelningesnės už tas, kurios yra mažiau atsakingos. Socialinė atsakomybė reikalauja šių organizacijų suderinti gaunamą naudą ir tos naudos pasiekimo būdus. Pasaulio bankas tyrė Lietuvos Latvijos bei Estijos verslo įmonių vadovų nuomonę apie ĮSA ir apie tai, kaip ĮSA įgyvendinama praktiškai. Šis. Estijoje apklausta 80 įmonių, Latvijoje - 83, Lietuvoje- 80. Klausimai buvo užduodami interviu metu, kompanijų vadovams. Apibendrinus gautus rezultatus, matyti, kad visų trijų šalių įmonės socialiai atsakingą veiklą suvokia skirtingai (žr. 1 pav. ).
Estijoje ir Lietuvoje socialiai atsakinga įmonių veikla suprantama kaip etiškas elgesys. Šis inžinierius, kurie demonstruodami atsakomybės jausmą prieš visuomenę siekia pakelti savo profesijos socialinį prestižą. Verslo socialinės atsakomybės mintis ima formuotis XIX - XX amžių sandūroje. XX a. pradžioje tarp Amerikos verslininkų ima plisti "tarnavimo" koncepcija, pagal kurią, be pelno siekimo, įmonės privalo turėti ir kitus tikslus. Šis: pirma- pati koncepcija nebuvo aiškiai įvardinta, trūksta konkretumo, neapibrėžiamas sąvokos turinys; antra- XX a. Šiajame dešimtmetyje susiklosto nepalanki ekonominė situacija, kuri sukelia pasaulinę ekonominę krizę (1929-1933 m.), tuo metu verslo uždaviniai yra ne "tarnavimas", ne pelno siekimas, bet išlikimas.
Jungtinių Tautų vystymo programos atstovybės Lietuvoje išleistame leidinyje "Kas kuria Lietuvos ateitį? Įmonių socialinė atsakomybė" (2007) pateikiama schema (žr. 2 pav.), kur vaizduojama ĮSA evoliucijos etapai.
V. Pruskus (2003) susistemina organizacijų vadovų požiūrio į socialinę atsakomybę kaitą. Šis asmens moralinis nuostatas. Vienas iš svarbiausių vadovui keliamų reikalavimų yra socialinė atsakomybė. Pateikiamoje lentelėje (žr. Verslo etikoje diskutuotini klausimai yra: Ar verslas turi siekti dar kažko išskyrus pelno? Ar verslas yra atsakingas visuomenei už diskriminacijos šalinimą, užimtumą, aplinkos taršą ir t.t.? Priešingai nei teisinė atsakomybė, socialinė atsakomybė remiasi savanorišku organizacijos atsiliepimu ir prisiėmimu pareigos spręsti tam tikras socialines problemas. Socialinė organizacijos atsakomybė turi tendenciją didėti. Šio, vartotojų teisės, aplinkos apsaugos ir kt. Anot V. Šis ekonomistas, Nobelio premijos laureatas, teigia, kad organizacijos visuomenėje veikia tik dėl vienintelio tikslo- gaminti prekes ir paslaugas bei didinti pelną. Organizacijos, skirdamos lėšas socialinėms programoms vykdyti, iš savo akcininkų atima dalį pelno. Socialinė atsakomybė taip pat suprantama ir kaip socialinė reakcija, pagal ją visuomenė gali reikalauti iš organizacijos daugiau nei produkcijos ar paslaugų. Organizacija turi būti atsakinga už visuomenės, globalines, ekologines problemas sprendimą. Parama ir labdara, kita filantropiška veikla laikoma socialiai atsakinga veikla. Socialinė atsakomybė kaip socialinis jautrumas. Pasak V. Šiai tiek socialiniai įsipareigojimai, tiek socialinė reakcija.
Svarbu išnagrinėti verslo socialinės atsakomybės sampratos ir reikšmingumo kaitą vadybos ir ekonomikos teorijų kontekste. Vystantis rinkos ūkiui galima pastebėti, kad keitėsi verslo funkcijų traktuotės. Šiau klausimai apie tokią atsakomybę jau gvildenami ir anglų klasikinės politinės ekonomijos atstovų darbuose. "Svarbiu įmonių socialinės atsakomybės tyrinėjimo etapu tapo suinteresuotosioms grupėms teorijos plėtra ir raida. Įmonės išteklių požiūrio teorijoje išryškėjo tendencija verslo socialinį atsakingumą grįsti finansine nauda. Šis įmonių socialinis programas kaštus ilgą laikotarpį." (V. Šius, Ekonomika, 2007, p. Šias veikti socialiai atsakingai. Tiek JAV, tiek ES valstybėse narėse mokslininkai, verslo atstovai, įmonių vadovai, profesinių sąjungų lyderiai socialiai atsakingam verslui skiria vis daugiau dėmesio. Sudėtinga tyrinėti ĮSA sąvokos turinį, nes dažnai jos samprata nėra pateikiama. Šiai daugėja mokslinių publikacijų šia tema (vadybos, ekonomikos, etikos žurnaluose), ĮSA tyrimai tebėra pradinėje stadijoje. Nėra nusistovėjusios tiriamojo objekto ribos, tyrimų metodai, vertinimo rodikliai. Š antroje XX amžiaus pusėje). Šiau realiai verslo socialinis funkcijas klausimas nagrinėjamas jau anglų klasikinės politinės ekonomijos atstovų darbuose." (V. Šius, 2007, p. 49). Šis tyrinėjimas" atskleidžiami pagrindiniai rinkos bruožai, jos santykis su visuomene. Klasikas teigia, kad visuomenės polinkis mainytis yra natūralus, jis kyla iš žmogaus prigimties. Šiasi paslaugomis ir produktais. Kiti veiksniai atmetami kaip neesminiai. "Davidas Rikardas (David Ricardo), toliau plėtodamas A. Šiais kertiniais postulatais: laisvąja konkurencija, ekonominiu gamintojų atskirumu, specializacija ir mainais. Kaip ir A. Smitas, D. Rikardas gamintojų maksimalaus pelno siekį traktavo kaip savaime suprantamą aksiomą, kuriai nereikia jokių argumentų" (V. Šius, Ekonomika, 2007, p. A. Smito ir D. Šios laisvos konkurencijos sąlygomis, koncepcijos pradmenys. Anglų ekonominės minties klasikai savo darbuose išskiria verslo įmonių ekonominius tikslus, t.y. siekį maksimizuoti pelną. Šis produktus ir paslaugas, kurie pagaminti mažiausiomis sąnaudomis. "D. Rikardo vertės teorijos populiarintojai (Th. Maltus, J. Mill) ir kritikai (J. B. Say, S. Bayley, N. Senior, J. S. Mill) neišskyrė kokis nors naujų gamintojų socialinės atsakomybės aspektų, todėl galima manyti, kad jie be išlygų pritarė klasikinės anglų politinės ekonomijos postulatams" (V. Šius, Ekonomika, 2007, p. Reikia pažymėti, kad K. Markso
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Straipsnyje nagrinėjami socialinės atsakomybės ir atskaitomybės klausimai aukštojo mokslo institucijose (AMI). AMI socialinė atsakomybė, palyginti su verslu, yra dviguba. Pirmasis atsakomybės lygis yra bendras visoms organizacijoms ir apima socialinę, aplinkosauginę bei ekonominės veiklos dimensijas. Antrasis atsakomybės lygis būdingas mokymo institucijoms, nes čia rengiami atsakingi piliečiai, formuojamos būsimų specialistų nuostatos ir gebėjimai profesinėje veikloje vadovautis JT Pasaulinio susitarimo principais.
Siekiant šių sudėtingų AMI tikslų, socialinė atskaitomybė yra reikšminga priemonė, parodanti praktinius veiksmus ir mokyklų pasiektą pažangą įgyvendinant 10 vystymosi principų ir prisidedant prie Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 tikslų pasiekimo. JT dokumente Global Compact for Higher Education Institutions 2012 akcentuojamas socialinės pažangos atskaitomybės naudingumas aukštosioms mokykloms, pasireiškiantis tiek rengiant ataskaitą (vidinė nauda organizacijai), tiek viešai dalijantis informacija (išorinė nauda). Tačiau Lietuvoje AMI socialinė atskaitomybė nagrinėjama retai; ataskaitas galima rengti pagal įvairias JT, ES ir Lietuvos institucijų rekomendacijas, tačiau nėra bendrų nuostatų dėl socialinės atskaitomybės aukštosioms mokykloms; šis klausimas ištirtas nepakankamai.
Tyrimo metodologija apima mokslinių publikacijų ir dokumentų analizę ir kiekybinius metodus - socialinių ataskaitų duomenų grupavimą, turinio apimties ir struktūros analizę, MS Excel skaičiuoklės taikymą. Trijų Lietuvos Respublikos valstybinių kolegijų, JT Pasaulinio Susitarimo narių, socialinės atsakomybės ataskaitų analizė parodė, kad ataskaitos parengtos skirtingai, kolegijos daugiausia dėmesio skiria joms svarbioms sritims, todėl sudėtinga palyginti informaciją. Tačiau ataskaitose matomos organizacijų strateginės nuostatos, aprašytos praktinės veiklos ir pasiekimai.
tags: #socialines #atsakomybes #mokslinio #straipsnio #analiz4