Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parama: kas priklauso ir kaip gauti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) yra atsakinga už socialinės politikos įgyvendinimą Lietuvoje. Viena iš prioritetinių ministerijos veiklos krypčių - šeimos instituto stiprinimas, taip pat pagalba nepasiturintiems gyventojams.

Šeimos neretai naudojasi tik viena kita valstybės paramos rūšimi, nežino apie priklausančias socialines ar socialinio draudimo išmokas, jų dydžius. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Jono Dagio, labai svarbu suteikti žmonėms išsamią informaciją.

„Kartais žmonės nedrįsta kreiptis į savivaldybę ar kitą instituciją, nes nėra tikri, ar apskritai jiems kas nors priklauso. Mes siekiame panaikinti šį informacijos stygių. Kviečiu žmones ir pačius nebijoti aiškintis dėl priklausančios paramos, dėl reikalaujamų sąlygų“, - teigia ministras.

Žemiau rasite informaciją apie įvairias paramos rūšis, kurias teikia SADM.

Parama šeimoms su vaikais

Šeimoms, auginančioms vaikus, yra numatyta keletas išmokų ir pašalpų:

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

• Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu: 100 proc. buvusio atlyginimo, bet ne daugiau kaip 5 draudžiamųjų pajamų dydžiai (1488 Lt).
• Motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks 12 mėn.: 100 proc. kompensuojamo DU.
• Motinystės (tėvystės) pašalpa nuo 1 m. iki 2 metų: 85 proc. kompensuojamo DU.
• Tėvystės pašalpa 1 mėn.: 100 proc. kompensuojamo DU.
• Vienkartinė išmoka gimus vaikui ar įsivaikinus vaiką: 11 BSI dydžio (1430 Lt).
• Jei nėščia moteris neturi teisės gauti valstybinio socialinio draudimo motinystės pašalpos nėštumo (gimdymo) laikotarpiu, ji gali kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės 2 bazinės socialinės išmokos dydžių (toliau - BSI) išmokos (260 Lt).
• Šeimoje, kurioje auga 1 ar 2 vaikai, kiekvienam vaikui iki 3 metų skiriama 0,75 BSI dydžio išmoka (97,5 Lt).
• Nuo 3 iki 18 metų, o jei mokosi - iki 21 m. priklauso 0,4 BSI dydžio išmoka (52 Lt).
• Jei šeimoje auga 3 ir daugiau vaikų, iki 3 metų kiekvienas gauna 1,1 BSI dydžio išmoką (143 Lt), nuo 3 iki 18 metų, jei mokosi - iki 24 m. gauna 0,75 BSI dydžio išmoką (97,5 Lt).
• Globos (rūpybos) išmoka vaikui: 4 BSI dydžiai (520 Lt).
• Jei globojamas vaikas gauna našlaičių pensiją ir alimentus, globos (rūpybos) išmoka lygi skirtumui tarp 4 BSI dydžių ir gaunamos našlaičių pensijos ir (ar) alimentų dydžio.
• Globos (rūpybos) išmoka vaikui šeimynose: 8 BSI dydžiai (1040 Lt).
• Vienkartinė išmoka įsikurti asmeniui, kuriam iki pilnametystės buvo nustatyta globa (rūpyba) sudaro 50 BSI dydžių (6500 Lt), jei 18 metų jis sukako iki 2009 m. sausio 1 d., jei 18 metų asmuo sukako po 2009 m.

Taip pat, turintiems vaikų taikomas papildomasis neapmokestinamųjų pajamų dydis. Auginant vieną vaiką taikomas 100 litų PNPD, du vaikus - 300 Lt, tris vaikus - 500 Lt. Už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką - dar plius 200 Lt.

Užmokestis už vaiko išlaikymą darželiuose mažinamas 50 proc., jei vaikas turi tik vieną iš tėvų, jei šeima augina tris ir daugiau vaikų, jei tėvas atlieka tikrąją karinę tarnybą, jei vaikas auga moksleivių ar studentų šeimoje, kurioje vienas iš tėvų mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje.

Socialinė parama šeimoms Vilniuje

Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti

Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui įsigyti - gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Asmenims suteikta subsidija gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti. Šia parama taip pat galima pasinaudoti nuosavam būstui rekonstruoti.

Parama teikiama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, dažniausiai tai yra parama jaunai šeimai.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Jei asmuo ar šeima turi teisę į paramą būstui įsigyti, tai gali gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų.

SADM nuo 2025 m. liepos 28 d. skelbs kvietimus teikti prašymus suteikti paramą būstui įsigyti (gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją). Prašymus bus galima teikti iki 2025 m. rugpjūčio 14 d.

Negalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra neįgalusis, turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Prašymai gali būti pateikti asmeniškai, atvykus į Savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyrius.

Pažymos, patvirtinančios teisę į paramą būstui įsigyti, bus išduodamos atsižvelgiant į numatytas lėšas subsidijoms teikti. Rezervavus visas subsidijoms skirtas lėšas, asmenų (šeimų) prašymai, kuriems patenkinti lėšų neužteks, bus atmesti ir galės būti teikiami, paskelbus naują kvietimą. Šio kvietimo metu paramai įsigyti būstą numatoma skirti apie 4 mln.

Dėmesio! Informuojame, kad šiuo metu yra panaudoti visi atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimai, skirti subsidijoms valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti. Prašymai suteikti paramą būstui įsigyti galės būti teikiami tik Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai savo interneto svetainėje paskelbus naują kvietimą teikti prašymus.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai turi teisę į papildomą piniginę paramą. Ji skiriama tiek vieniems gyvenantiems asmenims, tiek šeimoms, kurių pajamos neviršija nustatytų ribų.

Nepasiturintiems bendrai gyvenantiems asmenims ir vieniems gyvenantiems asmenims skiriama socialinė pašalpa. Teisę į ją bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi, jei kreipimosi metu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės nei 1,1 valstybės remiamų pajamų (nuo 2026 m. sausio 1 d. VRP - 256,3 euro) dydis.

Taip pat svarbu, kad paramos prašančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršytų turto vertės normatyvo. Be to, kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:

• Dirba (samdomą ar savarankišką darbą) ir gauna ne mažesnes nei minimalią algą pajamas;
• Yra registruotas Užimtumo tarnyboje;
• Mokosi ar studijuoja (iki 24 m.);
• Yra pensinio amžiaus ar gauna pensiją / šalpos išmokas;
• Dėl svarbių priežasčių nedirba (liga, nėštumas, vaiko priežiūra, slauga);
• Augina mažamečius vaikus (iki 3 ar tam tikrais atvejais iki 8 metų);
• Slaugo ar prižiūri neįgalų asmenį ar vaiką;
• Vaikams nuo 16 iki 18 m. - mokosi, dirba, registruoti Užimtumo tarnyboje ar turi nustatytą neįgalumą.

Pašalpą paprastai moka tris mėnesius. SADM pažymėjo, kad paprastai socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį buvo pateiktas prašymas. „Gali būti skiriama ir ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia šeimos sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, pajamos ir turtas. Pakartotinai dėl socialinės pašalpos reikia kreiptis pasibaigus paskirtos paramos laikotarpiui“, - komentavo ministerija.

Socialinės pašalpos dydis

SADM nurodo, kad socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:

• Skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 326,2 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
• Skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 279,6 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
• Skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 256,3 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Tuo metu socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:

• Pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. - 256,3 euro) vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
• Antram bendrai gyvenančiam asmeniui - 90 procentų skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
• Trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims - 70 procentų skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

Kur kreiptis ir kokius dokumentus turėti?

SADM nurodo, kokius dokumentus reikėtų turėti, norintiems gauti socialinę pašalpą:

• Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
• Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;
• Pažymos apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
• Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

„Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją. O, jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi ir nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, - į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją“, - nurodė ministerija.

Tuo metu būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos turėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas, administraciją.

Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams

Planuojami Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai

Seimas svarstys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas. Pasak rengėjų, projektas numatys, kad piniginė socialinė parama būtų labiau prieinama pažeidžiamoms gyventojų grupėms, taiklesnė, o paramos gavėjai būtų skatinami integruotis į darbo rinką.

Skaičiuojama, kad visiems pakeitimams įgyvendinti nuo kitų metų birželio reikėtų apie 11 mln. eurų, o tiesioginę jų naudą pajaustų apie 15 tūkst. žmonių. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės , lėšos, kurių reikės šiems pakeitimams įgyvendinti nuo 2025 m. vasaros pradžios, yra numatytos biudžete.

Įstatymo pakeitimais siekiama palankesnių sąlygų ne pilnu etatu dirbantiems asmenims ir atsisakyti reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (8 val. per darbo dieną), kad nereikėtų papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti socialinę paramą. Siūloma, kad asmenys, kurie vieni augina vaikus, galėtų 12 mėnesių gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Tiesa, šie asmenys, siekdami ir toliau gaudami paramą, per minėtą laikotarpį turėtų kreiptis dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

SADM taip pat siūlo, kad vaikus su negalia auginančioms šeimoms į pajamas nebūtų įskaityta šalpa ir negalios pensijos, mokamos vaikams su neįgalumo lygiu ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo iki 24 metų, kol jie mokosi.

Skatinant įsidarbinimą, papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus, kuri sudarytų 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos pašalpos, projekte siūloma mokėti 6 mėn. Dabar papildoma socialinė pašalpa mokama 3 mėn. po įsidarbinimo.

Taip pat siūloma trumpinti registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpį nuo 6 iki 3 mėn. ir išplėsti gavėjų ratą - papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus mokėti ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

Projektu peržiūrimos turto vertinimo, kuris atliekamas skiriant socialinę paramą, nuostatos. SADM siūlo 2 kartus didinti piniginių lėšų normatyvą tiek vienam gyvenančiam asmeniui, tiek šeimai, atsižvelgiant į „finansinę pagalvę“. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai normatyvas didėtų nuo 7,73 tūkst. iki 15,47 tūkst. eurų.

Be to, žadama 1,5 karto didinti būsto ploto normatyvą individualiems namams - nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Norint gauti valstybinio socialinio draudimo išmokas, reikia būti apdraustu atitinkamomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis. Plačiau teirautis „Sodros“ teritoriniuose skyriuose arba informaciniu telefonu 8 700 700 80.

tags: #socialines #apsaugos #ir #darbo #ministerija #parama