Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) aplinkos kokybei apibūdinti vartoja terminą „aplinkos sveikata“ (angl. environmental health). Tai fizinių, biologinių, socialinių ir psichosocialinių aplinkos veiksnių visuma, kuri lemia žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Žmogaus sveikatai turi įtakos šie aplinkos veiksniai:
- Fizikiniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai);
- Cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis);
- Biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai);
- Socialiniai (nedarbas) ir kt.
Kai kurios visuomenės grupės, ypač vaikai, pagyvenę ar mažas pajamas turintys žmonės, yra stipriau nei kitos veikiamos kenksmingų gyvenamosios aplinkos veiksnių. Daugelis jų tiesiogiai susiję su būsto konstrukcijomis ir kokybe, kenksmingomis statybinėmis medžiagomis, netinkama įranga, patalpų dydžiu ir struktūra.
PSO parengė ekologinės ligų naštos (ELN) vertinimo metodiką, kuri padeda įvertinti, kaip sveikatos sutrikimai (ligos, sužalojimai ar kitokios sveikatos būklės) yra susiję su gyvenamąja aplinka.
Pagal PSO, gyvenamąją aplinką sudaro keturi pagrindiniai komponentai:
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
- Namo ar gyvenamosios patalpos fizinė struktūra;
- Psichologinė, dvasinė, ekonominė žmogaus gyvenamosios aplinkos atmosfera;
- Gyvenamosios aplinkos infrastruktūra (artimos namo aplinkos sąlygos);
- Bendruomenė (žmonės ir tarnybos, esančios netolimoje namo aplinkoje).
Kiekvienas iš šių komponentų gali turėti tiesioginį ar netiesioginį poveikį fizinei, socialinei ar psichinei sveikatai, o šių faktorių kombinacija (dviejų ar daugiau) gali šį poveikį sustiprinti.
Toliau pateikiame informaciją apie kai kuriuos gyvenamosios aplinkos rizikos veiksnius (mikroklimatas, nelaimingi atsitikimai ir triukšmas).
Gyvenamųjų Patalpų Mikroklimatas
Gyvenamųjų patalpų (būsto) mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumai, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio derinys.
Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra ne aukštesnė kaip 10 laipsnių C) turi būti ne mažesnė kaip 18-22 laipsnių šilumos, grindų temperatūra - ne mažesnė kaip 16 laipsnių, santykinė oro drėgmė - 35-60 procentų, oro judėjimo greitis - 0,05-0,15 m/s. Šiltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra turėtų būti 18-28 laipsniai, santykinė oro drėgmė -35-65 procentai, oro judėjimo greitis - 0,15-0,25 m/s. Svarbu, kad per parą šie mikroklimato rodikliai žymiai nesvyruotų, nes tai nepalankiai veikia žmogaus sveikatą.
Šaltis
Žema patalpų temperatūra yra bendras būsto energijos neefektyvumo, parastos socialinės ir ekonominės padėties, didelių patalpų šildymo kainų bendras rezultatas. Ilgas buvimas šaltose patalpose gali lemti didesnę mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų riziką.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Šaltuoju metų laiku Europoje kasmet yra užfiksuojama 38 200 mirčių, susijusių su žema oro temperatūra patalpose, kas sudaro 12,8 atvejo, tenkančio 100 000 gyventojų.
Siekiant užtikrinti optimalią gyvenamųjų patalpų temperatūrą, statant naujus būstus jie turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad atitiktų energijos vartojimo efektyvumo standartus, taip pat būtų tinkamai įrengtas šildymas ir ventiliacija. Egzistuojantiems būstams yra du galimi sprendimai - finansinės subsidijos namų ūkiui, kuris turi sunkumų apmokėdamas energijos išlaidas, reikalingas palaikyti tinkamą temperatūrą, ir energijos vartojimo efektyvumo kėlimas (papildoma izoliacija ir efektyvios šildymo ir ventiliacijos sąlygos). Pirmas yra trumpalaikis sprendimas, bet būtinas, kad apsaugotų sveikatą, tuo metu, kai antras galutinai išspręs problemą.
Drėgmė ir Pelėsis
Oro kokybė patalpose yra ypač svarbus veiksnys, darantis įtaką žmogaus sveikatai. PSO duomenimis, maždaug 20-30 proc. namų ūkių Europos regione turi problemų dėl patalpų drėgmės ir pelėsio. Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna.
Ant drėgnų paviršių atsiranda pelėsis, kurio žuvusios ląstelės išskiria nemalonų kvapą, o patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti įvairias alergines ir kitas kvėpavimo takų ligas. Didžioji dalis susirgimų bronchine astma tarp vaikų yra susijusi su gyvenimu drėgnuose ir nuo pelėsio neapsaugotuose būstuose. Ekonomiškai sunkiai besiverčiantys žmonės dažnai turi mažiau galimybių pagerinti savo būsto sąlygas, kurios veikia ne tik jų fizinę bet ir psichinę sveikatą. Toks poveikis psichinei sveikatai yra netgi didesnis, tačiau rečiau ir sunkiau nustatomas.
Drėgmės ir pelėsio atsiradimo priežastys siejamos su būsto projektu, statyba, pastato naudojimu. Geras projektas ir derama statyba gali neleisti atsirasti šioms problemoms. Šiuolaikiškas remontas, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų priežiūra, gedimų pašalinimas laiku padeda išlaikyti geresnės būklės būstą. Gyventojų informavimas, kaip ir kada atsiranda drėgmė ir kaip tinkamai vėdinti patalpas, gali sumažinti drėgmės padidėjimo galimybę ir taip padėti išvengti sveikatos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Nelaimingi Atsitikimai Namuose
Nelaimingi atsitikimai namuose varijuoja nuo smulkių įsipjovimų ar sumušimų, sulaužytų kaulų ar nudegimų ir nusiplikymų iki kritimų, skendimų ir net mirties. PSO duomenimis, Europos regione kasmet yra užfiksuojama 7500 mirčių nuo nelaimingų atsitikimų buityje. Didžiąją jų dalį sudaro apsinuodijimai anglies monoksidu (CO), liaudyje vadinamu smalkėmis (0,9 atvejų, tenkančių 100 000 gyventojų), dėl to, kad namuose nėra smalkių detektorių. Lietuvoje, Higienos instituto duomenimis, 2014 metais buvo užfiksuoti 72 mirties atvejai apsinuodijus nuodingomis dujomis, garais, anglies monoksidu (CO).
Efektyvios gyvenamųjų patalpų oro teršalų mažinimo priemonės gali būti maisto gamybai naudojamų krosnių keitimas į orkaites, pakankamas patalpų vėdinimas ir švaresnio kuro būstui apšildyti naudojimas.
Tinkamai suprojektavus gyvenamąjį būstą, tinkamai sumontavus dūmų detektorius, įrengus apsaugas languose, balkonuose, aptvėrus baseinus, laiptus apsaugojus turėklais, sumontavus smalkių detektorių, daugelio pavojų namuose galima būtų išvengti.
Gatvės Triukšmas
Triukšmas gali sukelti stresą, lydimą fizinių ir psichologinių negalavimų, kurie neigiamai veikia nervų, virškinimo, imuninę, širdies ir kraujagyslių sistemas.
PSO duomenimis, Europoje kasmet 4,8 mirčių nuo miokardo infarkto ir 30,1 mirčių nuo išeminės širdies ligos, tenkančių 100 000 gyventojų, yra priskiriama eismo triukšmo padariniams.
Galimos trys veiksmų kryptys, leidžiančios apsaugoti gyventojus nuo transporto sukeliamo triukšmo:
- Transporto priemonių sukeliamo triukšmo mažinimas;
- Būsto konstrukcijos ar jo elementų pakeitimas;
- Galimybės triukšmui patekti į gyvenamąsias patalpas mažinimas statant triukšmo užtvaras ir tinkamai planuojant miesto infrastruktūrą.
Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje Lietuvoje turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimus. Gyvenamosiose patalpose leidžiamas ekvivalentinis 35 dB(A) ir maksimalus 45 dB(A) garso lygiai nakties metu (22-6 val.); ekvivalentinis 40 dB(A) ir maksimalus 50 dB(A) garso lygiai vakaro metu (18-22 val.); ekvivalentinis 45 dB(A) ir maksimalus 55 dB(A) garso lygiai dienos metu (6-18 val.). Gerą garso izoliaciją pastatuose turi garantuoti projektuotojai ir statybininkai. Naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, sublokuotų gyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Vienbučių pastatų garso klasė, projektuojama užsakovo pageidavimu, - ne žemesnė kaip E. Rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų, kai atliekami statybos darbai, susiję su atitvarų konstrukciniais pakeitimais, patalpų bei gretimai esančių patalpų vidaus aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybė turi atitikti ne žemesnes atitinkamų rodiklių vertes nei taikomas E garso klasei (jei pastato ar jo atskirų patalpų paskirtis nekeičiama).
Kas atsitinka kai nebūna kanalizacijos alsuoklio
Tyrimų Duomenys
Magistro baigiamajame darbe analizuojamas aplinkos veiksnių poveikis suaugusiųjų sveikatai. Tyrime keliama hipotezė, kad oro taršos ir triukšmo poveikis neigiamai veikia žmonių sveikatą, turi įtakos gyvenimo kokybei ir yra nerimą keliančios aplinkosauginės problemos. Darbo tikslas - nustatyti ryšį tarp gyvenamosios vietos oro taršos, triukšmo ir žmonių sveikatos rizikos.
Atliekant tyrimą, tyrime dalyvavo 1086 Kauno miesto gyventojai 18-80 metų amžiaus. Klausimynais surinkti duomenys apie aplinkos kenksmingus veiksnius, lėtines ligas, išsilavinimą, rūkymą. Taip pat surinkti subjektyvūs duomenys apie gyvenamosios vietos oro taršos ir triukšmo vertinimą.
Šiame darbe buvo nagrinėta sveikatos baigtis - lėtinės ligos (diabetas, alergijos, hipertenzija, infarktas, insultas, inkstų ligos ir kt.).
Gauti rezultatai parodė, kad padidėjęs triukšmo lygis gyvenamojoje aplinkoje turi tendencijos didinti (p>0,05) lėtinių ligų riziką 15 proc. (GS 1,15, 95 proc. PI 0,98-1,28), o hipertenzijos riziką statistiškai reišmingai didina 13 proc. (GS 1,13, 95 proc. PI 1,05-1,35) kontroliuojant ryšį iškreipiančius veiksnius (amžių, rūkymo statusą, išsilavinimo lygį) nustatyta, kad padidėjusi triukšmo ir azoto dioksido koncentracija aplinkoje, riziką susirgti hipertenzija padidina 18 proc., o lėtinėmis ligomis, didina 35 proc.
Nagrinėjant dalyvių lėtinių ligų rizikos veiksnius nustatyta, kad amžius statistiškai reikšmingai didina lėtinių ligų riziką 7 proc. (GS 1,07, 95 proc. PI 1,05-1,08). Nagrinėjant triukšmo ekspozicijos poveikį hipertenzijai nustatyta, kad padidėjęs triukšmo lygis turi tendencijos didinti (p>0,05) riziką susirgti hipertenzija 19 proc. (GS 1,19, 95 proc. PI 0,97-1,39). Padidėjusi azoto koncentracija aplinkoje statistiškai reikšmingai didina hipertenzijos riziką 15 proc. (GS 1,15, 95 proc.
Aplinkos Įtaka Sveikatai
Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Aplinka veikia žmogų, o žmogus savo veikla keičia aplinką, tirdamas ją ir pritaikydamas savo reikmėms.
Civilizuotas žmogus, gerai įvaldęs modernias technologijas, netapo sveikesnis. Priešingai, serga lėtinėmis ligomis, alergijomis, skundžiasi psichinė sveikata, naujomis civilizacijos ligomis, kurių neįveikia neabejotinai didelę pažangą daranti ir labai brangiai kainuojanti medicina.
Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti tyrimai aiškiai parodė, kad egzistuoja aplinkos ir sveikatos ryšys, o aplinkos poveikio žmogaus sveikatai dydis priklauso nuo individualių žmogaus organizmo savybių, veikimo trukmės, ekspozicijos. Visgi įvertinti atskirų aplinkos veiksnių įtaką konkrečiai ligai yra sudėtinga, nes dažniausiai ligos priežastis yra ne vienas, o keli faktoriai.
Gyvenamąją aplinką sudaro keletas svarbiausių komponentų:
- Natūrali gamtinė aplinka: oras, vanduo, klimatas, geografinė aplinka, natūralūs maisto produktai ir kt.
- Dirbtinė aplinka: miestai bei butai, darbo sąlygos, kultūrinės pramogos ir pan.
- Socialinė-ekonominė aplinka: visuomenės kultūra, išsilavinimas, materialinės sąlygos, individo įpročiai bei prietarai.
- Psichinė aplinka: nervinė, emocinė gyvenamoji aplinka daro stiprų poveikį žmogaus savijautai ir darbingumui.
Prie šių veiksnių žmogaus organizmas yra visiškai prisitaikęs ir turi tinkamus kompensavimo mechanizmus, todėl žalingai jie gali veikti tik ypatingomis aplinkybėmis.
Emocinė Sveikata
Emocinė sveikata gali būti apibrėžta kaip gebėjimas suvokti, suprasti ir tinkamai reaguoti į savo emocijas. Emocinė sveikata yra susijusi su emociniu intelektu. Emocinis intelektas yra gebėjimas suprasti savo ir kitų emocijas, atpažinti jų priežastis ir poveikį, bei tinkamai reaguoti į jas.
Emocinei sveikatai įtakos turi: Vidiniai veiksniai: asmenybė, charakteris, nuotaika, požiūris, vertybės, tikėjimas, motyvacija, tikslai ir lūkesčiai. Genetika. Aplinka: gyvenimo sąlygos (namai, darbas, mokykla, bendruomenė). Patirtis: gyvenimo įvykiai (traumos, stresas, konfliktai, praradimai, sėkmė, meilė, džiaugsmas). Pasirinkimai.
Emocinė sveikata yra mūsų gyvenimo kokybės ir laimės dalis, todėl verta ją puoselėti ir stiprinti.
Kultūros Įtaka Žmogaus Sveikatai
Nors šiais laikais apie fizinę ir dvasinę sveikatą dažnai kalbama kaip apie atskirus dalykus, vis dėlto netrūksta įrodymų apie glaudų jų tarpusavio ryšį.
„Negatyvus nusiteikimas, tokios emocijos kaip pyktis, pavydas, kerštas ir panašūs dalykai veikia ne tik per ilgą laiką. Darant imunologinius tyrimus vos per kelias minutes galima pamatyti, kaip pakinta kraujo kūneliai, jei žmogus supyksta ar išsigąsta. Sukėlus žmogui neigiamų emocijų, po kelių minučių kraujyje atsiranda pakitimų, rodančių, kad jie kenkia žmogui. Jei žmogus su savimi tokias neigiamas emocijas nešioja ilgą laiką, sunku tikėtis, kad jis bus sveikas“, - svarsto akademikas prof. Jurgis Brėdikis.
Tam, kad žmogus patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų, susitvarkytų su patiriamu stresu ir savo mintimis, menas gali būti nepakeičiamas pagalbininkas.
Ryšys tarp Kūno ir Sielos
Ryšys abipusis Kūnas ir siela tarpusavyje susiję. Kūno negalavimai daro įtaką mūsų nuotaikai, pavyzdžiui, lėtinės arba sunkios ligos gali įstumti žmogų į depresiją. Bet yra ir atgalinis ryšys: žmogaus psichologija daro įtaką jo savijautai ir sveikatai. Pavyzdžiui, pastebėta, kad į save nukreipta psichologinė agresija, nuolatiniai išgyvenimai susiję su piktybinių auglių atsiradimu. Taigi akivaizdūs du procesai: Kūnas veikia žmogaus psichologinę būseną. Sveikas, gražus, jaunas kūnas padidina psichologinį komfortą. Savimeilė didėja. Aplinkinių žavėjimasis pakelia nuotaiką ir mažina tikimybę, kad atsiras depresija. Žinoma, negalima sakyti, kad tik kūnas daro žmogų laimingą arba nelaimingą, tačiau įtaka psichologinei būsenai yra didelė. Žmogaus psichologinė būsena veikia kūną. Yra psichologijos mokslo šaka, nagrinėjanti psichikos įtaką žmogaus sveikatai. Ši disciplina - psichosomatika, o ligos, kurias išprovokuoja psichologinė būsena, vadinamos psichosomatinėmis. Didelė tikimybė, jog psichologinės priežastys nulemia kai kurių onkologinių ligų, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, bronchinės astmos, širdies ir daugybės kitų ligų atsiradimą.
Kadangi pagrindinės psichosomatinių ligų priežastys yra psichologinės, išgydyti vien tik vaistais jas labai sunku. Norint pasveikti būtina pakeisti savo mąstymą. Norint gerai ir laimingai gyventi, uždirbti, kurti verslą, kopti karjeros laiptais, būtina gera sveikata. O kaip ją išsaugoti, jeigu psichosomatinės ligos užklumpa, atrodytų, nei iš šio, nei iš to? Medicina ne visagalė - šias ligas gydyti tenka ilgai, o kartais jų įveikti apskritai neįmanoma. Tėra vienas būdas - geriau tokiomis ligomis nesusirgti, o jei jau taip nutiko, žinoti, kaip greitai ir efektyviai išsigydyti.
Šiuolaikinės Informacinės Technologijos ir Poveikis Žmogaus Sveikatai
XXI amžiuje daugumai žmonių šiuolaikinės informacinės technologijos (kitaip - elektroninės socialinės medijos, tai yra televizorius, planšetė, išmanusis telefonas, kompiuteris ir kiti prietaisai, turintys didesnį ar mažesnį ekraną; IT) ir jų naudojimas tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Dabar mažai ką stebina vaizdas, kai jaunų žmonių kompanijoje sklendi tyla ir kiekvienas yra įnikęs į savo telefonų ekranus. Tyrimai atskleidžia, kad socialinių tinklų populiarumas tik didėja. Didžiausią šių socialinių tinklų vartotojų dalį sudaro jauno amžiaus asmenys. Apie 57 proc. socialinių tinklų vartotojų yra 18-29 metų amžiaus ir turi asmeninį profilį keliose skirtingose socialinių tinklų paskyrose.
Vis dėlto vieningai sutariama, kad, jeigu buvimo prie ekranų trukmė yra itin ilga (daugiau nei 0,5 val. vaikams iki dvejų metų ar ilgesnė nei 2 val. vyresniems vaikams), tai jau turi žalingą poveikį.
Internetas - tai gigantiška informacijos talpykla. Informacinės technologijos savaime nėra nei geros, nei blogos. Šiuolaikinės technologijos padeda mokytis ir bendrauti bei plėsi akiratį, tačiau jas naudojant yra būtinas balansas bei nuosaikumas.
Informacijos kaitos intensyvumas bei greitis suteikia nerealią galimybę išgyventi vis kitus pojūčius bei jausmus, neribotai keliauti laike ir erdvėje bei pabėgti nuo kasdienybės. Kadangi žmogus yra sociali būtybė, realiame gyvenime realizuojanti savo poreikius bendravimu, kai jo trūksta, pradedama ieškoti kitų alternatyvių bendravimo būdų.
Smegenys nuolat yra aktyvioje būsenoje ir nepailsi, ilgainiui prarandamas gebėjimas reguliuoti aktyvumo bei budrumo lygį.
Posakis „kas valdo informaciją - tas valdo pasaulį“, matyt, jau nebetenka savo tiesioginės prasmės.
Patalpų Oro Kokybė
Šiais laikais dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia žmogaus sukurtoje uždaroje erdvėje. Ar tai būtų gyvenamosios patalpos, ar darbo vieta, mokyklos, vaikų darželiai, laisvalaikio leidimo centrai ar transportas - uždarose patalpose praleidžiama iki 80 proc. paros laiko. Ši žmogaus sukurta dirbtinė aplinka ne visada yra geriausia terpė žmogaus buvimui ir veiklai.
Patalpų ore yra daug įvairių teršalų, galinčių turėti įtakos jose gyvenančių žmonių sveikatai. Pirmiausia tai cheminės medžiagos, patenkančios į patalpas iš lauko ar išsiskiriančios iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų. Iš tapetų, grindų dangų, apdailos plokščių, jų priežiūros priemonių, buityje naudojamų valiklių gali skirtis lakieji organiniai junginiai, tarp jų ir formaldehidas. Gyvenamųjų patalpų oras taip pat gali būti užterštas ir tabako dūmais, kuro degimo produktais.
Neretai gyvenamojoje aplinkoje pasitaiko ir biologinių teršalų: bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių). Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose, taip pat oro drėkintuvuose ir pan., kondicionieriuose gali veistis legionelės, sukeliančios legioneliozę.
Dažniausiai jie pasireiškia galvos, akių, nosies skausmais, gerklės dirginimu, sausu kosuliu, sloga, odos išsausėjimu, niežėjimu, pykinimu, nesugebėjimu sutelkti dėmesį, nuovargiu. Šis reiškinys vadinamas "nesveiko pastato sindromu".
Cheminių medžiagų koncentracija, galinčių paveikti žmonių sveikatą, patalpų ore būna didesnė atliekant patalpų remontą, iškart po atliktos patalpų apdailos, kambarį ar patalpą įrengus naujais baldais.
tags: #socialines #aplinkos #poveikis #zmogaus #sveikatai