Socialinė aplinka - tai visuma žmonių, institucijų, normų ir vertybių, supančių kiekvieną individą. Ji apima šeimą, draugus, bendradarbius, mokyklą, žiniasklaidą, socialinius tinklus ir platesnę visuomenę. Socialinė aplinka yra socializacijos pagrindas, todėl žmogaus ir socialinės aplinkos santykis yra teorinės ir taikomosios sociologijos dėmesio centre.
Socialinės aplinkos samprata
Sociãlinė aplinkà, sòciumas - tai asmenybės formavimąsi ir elgseną veikiančių objektyvių veiksnių (gamtinių, geografinių, klimatinių, socialinių, kultūrinių ir kitų sąlygų) visuma. Socialinė aplinka apima visas žmonių tarpusavio sąveikos ir bendravimo formas, santykius su kitais žmonėmis, bendruomenės veiklą, darbo sąlygas ir bendrą visuomenės požiūrį.
Socialinė aplinka nėra statiška. Ji kinta kartu su visuomenės normomis, ekonominiais pokyčiais ir kultūrinėmis tendencijomis. Pavyzdžiui, prieš kelis dešimtmečius rūkymas buvo laikomas socialiai priimtinu, o šiandien daugelyje šalių tai vertinama visai kitaip.
Socialinės aplinkos komponentai
Socialinę aplinką sudaro įvairūs elementai, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai veikia individą:
- Šeima - pirmoji ir dažniausiai stipriausia socialinė grupė, kuriai priklausome nuo gimimo. Ji daro tiesioginę įtaką mūsų vertybėms, bendravimo įgūdžiams ir sprendimų priėmimui. Pavyzdžiui, vaikai, kurie mato tėvus domintis kūno kultūra, dažniau ir patys užsiima fizine veikla.
- Artima aplinka - draugai, kaimynai ar bendradarbiai - taip pat gali subtiliai keisti mūsų elgesį. Tyrimai rodo, kad žmonės dažniau priima sprendimus, atitinkančius aplinkinių elgesio modelius.
- Bendruomenės veikla - vietos bendruomenės, organizacijos ir grupės gali formuoti socialinę aplinką.
- Darbo sąlygos - darbo vietai ir darbo santykiams tenka didelė įtaka socialinėje aplinkoje.
- Bendras visuomenės požiūris - visuomenės požiūris ir nuostatos į tam tikras grupes ar temas taip pat yra dalis socialinės aplinkos.
- Ekonominiai veiksniai - pajamų lygis, darbo sąlygos ar kainų politika lemia vartojimo sprendimus.
- Kultūriniai veiksniai - kultūrinės tradicijos, istoriniai įvykiai ir nacionalinės vertybės formuoja bendrą visuomenės požiūrį; kultūra daro įtaką net tokiems kasdieniams pasirinkimams kaip drabužių stilius, valgymo įpročiai ar laisvalaikio formos.
- Skaitmeninė socialinė aplinka - šiuolaikinėje visuomenėje ypatingai išaugo skaitmeninės socialinės aplinkos reikšmė. Tai sukuria vadinamąjį „informacinį burbulą“, kuriame mūsų kasdieniai pasirinkimai tampa vis labiau nulemti riboto informacijos lauko.
Socialinės aplinkos lygmenys: mikro ir makro
Skiriama bendroji socialinė aplinka, arba socialinė makroaplinka (visuomeninio darbo pasidalijimo pobūdis, su juo susijusi visuomenės socialinė struktūra, švietimo sistema ir kita) ir socialinė mikroaplinka, mikrosociumas (visuomenės ir individo jungiamoji grandis, per įgytą individualią patirtį artimiausia, santykinai stabili asmenybės aplinka, betarpiškai veikianti jo raidą, pavyzdžiui, darbo kolektyvas, šeima, mokykla).
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Asmeniui vystantis jo socialinė aplinka plečiasi: pavyzdžiui, kūdikio socialinė aplinka - tik šeima, ikimokyklinio amžiaus vaiko - šeima ir vaikų darželis, mokyklinio amžiaus vaiko - šeima, bendraamžiai, mokyklos klasės draugai ir kita. Dažnai kaimo vietovėse socialinė mikroaplinka tapatinama su tos gyvenamosios vietos ribomis, didesniuose miestuose - rajonais, mikrorajonais.
Organizacijos ir socialinė aplinka
Organizacija yra didesnių socialinių sistemų dalis. Ji nėra izoliuota ir veikia konkrečioje aplinkoje, kurią sudaro daug kitų organizacijų. Organizacijos daro įtaką viena kitai ir sudaro kompleksinę sistemą, kuri lemia žmonių požiūrius, darbinius santykius, kuria konkurenciją dėl žaliavų, energijos, rinkos savo gaminiams. Organizacija gali būti ir uždara sistema (pavyzdžiui, sekta), tačiau dažniausiai ji yra atvira sistema, priimanti aplinkos dalis (išteklius: žaliavas, pinigus ir t.t), tam tikru būdu jas apdoroja ir atiduoda atgal į aplinką kaip rezultatą.
Išorinė aplinka apibrėžiama kaip visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla. Kai kurie iš šių elementų sieja organizacijas su pasauliu. Taigi organizacija iš išorinės aplinkos ima išteklius (žaliavas, pinigus, darbo jėgą, energiją), perdirba juos į gaminius ar paslaugas ir siunčia atgal į išorinę aplinką kaip rezultatus. Taip pat egzistuoja ir vidinė organizacijos aplinka.
| Socialinės aplinkos lygmuo | Pavyzdžiai / komponentai |
|---|---|
| Makroaplinka | Ekonomika, politika, teisės aktai, kultūrinės vertybės, technologijos, demografija |
| Mikroaplinka | Šeima, draugai, kolegos, vietos bendruomenė, mokykla |
| Organizacinė aplinka | Vidinė struktūra, technologija, darbuotojai, išoriniai partneriai, tiekėjai, vartotojai |
Socialinės aplinkos charakteristikos organizacijų kontekste
- Sudėtingumas. Aplinkos sudėtingumas reiškiasi veiksnių įvairove ir jų poveikio organizacijai mastu.
- Judrumas. Organizacijos aplinkos judrumą lemia pokyčių sparta; pavyzdžiui, farmacijos ar elektronikos sektoriuje pokyčiai greitesni nei kitose šakose.
- Grėsmingumas arba palankumas. Galimybė gauti veiklai reikalingus išteklius lemia palankią organizacijai aplinką.
- Išorinės aplinkos neapibrėžtumas. Turimos informacijos apie konkretų veiksnį apimtis ir patikimumas; didėjant neapibrėžtumui, sunkiau priimti efektyvius sprendimus.
Socialinės aplinkos įtaka individui
Mūsų kasdieniai pasirinkimai dažnai atrodo kaip individualūs sprendimai, paremti asmeninėmis vertybėmis, įpročiais ar nuotaika. Tačiau tyrimai rodo, kad socialinė aplinka daro itin stiprią įtaką beveik visiems mūsų sprendimams - nuo to, ką valgome pusryčiams, iki to, kaip leidžiame laisvalaikį ar formuojame savo nuomonę.
Emocijos - svarbus kasdienio gyvenimo variklis. Žmonės linkę priimti sprendimus ne tik racionaliai, bet ir remdamiesi jausmais. Socialinė aplinka stipriau veikia mūsų emocinį foną, nei dažnai manome. Taigi socialinė aplinka ne tik informuoja mūsų pasirinkimus, bet ir moduliuoja emocinę būseną, kuri yra jų pagrindas.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
67 epizodas: Socialinė aplinka
Valdymas ir sveikos socialinės aplinkos kūrimas
Nors socialinė aplinka turi didelę įtaką, kiekvienas žmogus gali išmokti ją valdyti ir priimti sąmoningesnius pasirinkimus. Tereikia skirti dėmesio tam, ką leidžiame į savo informacinį lauką ir kokiais žmonėmis apsupame save.
Patarimai valdyti socialinės aplinkos įtaką:
- Atsirinkite savo informacijos šaltinius.
- Branginkite pozityvius santykius.
- Lavinkite kritinį mąstymą.
- Skatinkite atvirą komunikaciją.
- Užtikrinkite socialinį teisingumą ir suteikite paramą bei paslaugas.
- Kurti teigiamus socialinius modelius.
Jei pastebite, kad sprendimus priimate siekdami tik pritapti ar išvengti kritikos, tai gali reikšti, kad aplinka per stipriai veikia jus. Žmogus - sociali būtybė, todėl tam tikra bendravimo ir aplinkos įtaka visada egzistuos. Švietimas padeda suvokti socialinius procesus, mokytis analizuoti informaciją ir formuoti savarankišką nuomonę. Vaikai ypač jautrūs socialinės aplinkos poveikiui, nes jų tapatybė dar tik formuojasi.
Ateities tendencijos
Ateityje socialinė aplinka taps dar dinamiškesnė dėl technologijų ir globalizacijos. Virtualios bendruomenės pakeitė tai, kaip mes bendraujame, o dirbtinis intelektas ir rekomendacijų sistemos vis dažniau formuoja mūsų kasdienius pasirinkimus. Socialinė aplinka visada liks pagrindiniu veiksniu, formuojančiu mūsų elgesį.
Sorokino socialinio mobilumo įžvalgos (konkretus teorinis prisidėjimas)
P. Sorokin’o darbai išsiskiria analitiniu mąstymu ir plačiu analizuojamų problemų spektru. Socialinis mobilumas suprantamas kaip individualaus arba socialinio objekto perėjimas iš vienos socialinės padėties į kitą. Sorokin’as postuluoja, kad nėra visiškai uždarų ar atvirų visuomenių: visos yra priskyrimo ir pasiekimo statusų mišinys. Pagal P.Sorokin’ą, pagrindinė socialinio mobilumo priežastis yra visuomenės pastovusis „defektas“: visuomenė visuomet atsilieka paskirstydama gėrybes savo nariams pagal jų asmenines savybes ir sugebėjimus.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Sorokino analizė pabrėžia socialinės erdvės daugiamatiškumą ir mobilumo kanalus: horizontalų ir vertikalų mobilumą, mobilumo „filtrus“ (mokykla, kariuomenė, bažnyčia, profesinės organizacijos) ir statuso paveldimumo poveikį individo galimybėms.
Šios teorinės įžvalgos padeda geriau suvokti, kaip socialinės aplinkos struktūra, institucijos ir normos formuoja individo galimybes bei kokios priemonės gali skatinti įtraukesnę ir teisingesnę socialinę aplinką.
tags: #socialines #aplinkos #dimensija