Šiandien vis dažniau kalbama apie socialinės rizikos šeimų vaikus, kurie susiduria su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip elgesio sutrikimai, mokymosi sunkumai ir patyčios. Socialinė rizika apima daugelį aspektų - nuo šeimos gyvenimo sąlygų iki vaiko socialinės ir psichologinės gerovės. Straipsnyje nagrinėjama socialinės rizikos vaikų situacija, jų patiriamos patyčios ir galimi pagalbos būdai.
Socialinės rizikos šeimos ir jų vaikų charakteristikos
Socialinės rizikos šeima - tai šeima, kurioje auga vaikas iki 18 metų ir kuri pasižymi sutrikusiu bendradarbiavimu, emociniu bendravimu bei negatyvia aplinka, nepalaikančia vaiko sveiko ir produktyvaus asmenybės vystymosi. Tokios šeimos dažnai nesugeba tenkinti vaiko emocinių ir fizinių poreikių, o bendravimo stygius ženkliai riboja vaiko galimybes reikšti savo poreikius bei jausmus. Socialinės rizikos šeimos būdingos prastomis socialinėmis, ekonominėmis bei kultūrinėmis sąlygomis, dažnai susiduriama su skurdu, smurtu, alkoholizmu, nepilnavertiškumo jausmu ir kitomis problemomis.
Vaikai iš tokių šeimų pasižymi įvairia elgsena: vieni būna įžūlūs ir nepagarbūs suaugusiesiems, kiti - užsidarę, nepasitikintys savimi ir baimingi, treti - pikti, nervingi ir nesuvaldantys emocijų. Jiems dažnai būdingi mokymosi sunkumai - jie sunkiai susikaupia, greitai pavargsta, susiformuoja neigiama motyvacija, praleidinėja pamokas ar visiškai jas palieka.
Socialinės rizikos vaikų elgesio ypatumai
- Įžūlumas, nepagarba suaugusiems, noras būti dėmesio centre.
- Užsidaręs, nerimastingas, vengiantis viešumos elgesys.
- Greitas įsižeidimas, piktdžiuga, negebėjimas valdyti emocijų.
- Melavimas, apgaulės, nusikalstamos veiklos linkmas.
Vaikai iš socialinės rizikos šeimų dažnai perima vertybes, kurios prieštarauja visuomenės moralės normoms, todėl susiformuoja elgsena, užgaunanti teisės normas. Pagrindinė jų vertybė dažnai tampa pinigai, o būdai jų įgauti gali būti nesąžiningi ar net nusikalstami.
Patyčios socialinės rizikos vaikų gyvenime
Patyčios - tai nuolatinis fizinės ar psichologinės jėgos panaudojimas, siekiant sužeisti ar įskaudinti kitą, kuris negali savęs apginti. Patyčios gali būti tiesioginės (pvz., stumdymas, pravardžiavimas) arba netiesioginės (pvz., žodiniai įžeidinėjimai, elektroninės patyčios socialiniuose tinkluose).
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Patyčios veikia ne tik auką, bet ir skriaudėjus bei stebėtojus, sudarydamos neigiamą mokyklos bendruomenės klimatą. Nors kartais manoma, kad patyčios gali „sutvirtinti“ vaiką, tyrimai rodo priešingai - patyčios turi daug neigiamų pasekmių psichikos sveikatai ir elgesiui. Svarbi suaugusiųjų reakcija į patyčias - tinkama parama ir pagalba gali sumažinti jų žalą vaikams.
Patyčių pasekmės socialinės rizikos vaikams
- Emocinės ir psichinės sveikatos problemos (nerimas, depresija).
- Mokymosi sunkumai ir prastas socialinių įgūdžių vystymasis.
- Didelė rizika tapti nusikalstamos veiklos dalimi arba nepilnamečių teisės pažeidimų.");
Prevencinė ir pagalbinė veikla yra labai svarbi socialinės rizikos vaikams, siekiant sumažinti patyčių poveikį ir užtikrinti jiems saugią aplinką.
Socialinė rizika ir jos priežastys
Vaiko patekimą į socialinės rizikos grupę lemia daugybė veiksnių:
- Šeimos socialinė padėtis - skurdas, nedarbas, nelegalūs darbai, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais.
- Šeimoje patiriamas smurtas, dėmesio, globos trūkumas.
- Santykių stygius ir apleistumas - nesuderinti šeimos ir švietimo įstaigos veiksmai, pedagoginis ir socialinis vaiko apleistumas.
- Deviantinė šeimos aplinka - šeimos narių negatyvus elgesys, emocinis nepriežiūros lygis.
- Tėvų išvykimas į užsienį - vaikų auklėjimą perimant seneliams, kurie kartais neturi pakankamai išteklių ir žinių.
Todėl socialinė rizika yra ne tik ekonominių, bet ir emocinių, pedagoginių bei socialinių veiksnių derinys, lemiančių vaiko problemų kompleksiškumą.
Pagalba socialinės rizikos šeimų vaikams
Pagalbą šiems vaikams teikia daug institucijų ir specialistų:
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
- Mokyklose dirbantys švietimo pagalbos specialistai (socialiniai pedagogai, psichologai).
- Pedagoginės psichologinės tarnybos.
- Vaikų dienos centrai - svarbūs dėl kompleksinės (socialinės, psichologinės, pedagoginės) pagalbos teikimo bei socialinės atskirties mažinimo.
- Krizių centrai.
- Psichologai pirminės sveikatos priežiūros centruose.
- Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, kurie rekomenduoja ir konsultuoja dėl pagalbos.
Be to, socialinių paslaugų teikimą reglamentuoja teisės aktai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymai dėl atvejo vadybos ir socialinių paslaugų teikimo.
Vaiko teisės ir jų apsauga
Vaiko teisės yra žmogaus teisės, pripažįstančios vaiką kaip atskirą asmenį su teisėmis ir poreikiais. Jos apima teisę gyventi, turėti vardą, pilietybę, išlaikyti tapatybę, reikšti nuomonę, būti apsaugotam nuo smurto ir kt. Vaiko teisės užtikrina, kad vaikas turi teisę į saugią, pilnavertę aplinką, kurioje gali vystytis ir augti.
Lietuvoje, kaip ir tarptautiniu mastu, ši apsauga yra įtvirtinta konstitucinėmis nuostatomis ir tarptautinėmis sutartimis (pvz., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija). Nepilnamečiai gali būti pripažinti veiksniais emancipacijos tvarka sulaukę 16 metų, tačiau apskritai jų socialinė ir teisinė padėtis reikalauja atskiro dėmesio ir apsaugos.
Socializacija kaip socialinės rizikos vaikų išgyvenimo pagrindas
Socializacija yra procesas, kuriuo vaikas įsisavina visuomenės normas, vertybes ir elgesio taisykles, leidžiančias jam sėkmingai gyventi bendruomenėje. Šeima, darželis, mokykla - tai pagrindinės socializacijos aplinkos.
Šeimos vaidmuo
Šeima yra pirminė socialinio mokymosi vieta, kurioje vaikas gauna pirmąsias žinias apie vertybes ir elgesio normas. Nuoseklūs, mylintys ir palaikantys tėvai padeda vaikui jaustis saugiai, ugdyti pasitikėjimą savimi ir socialinius įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Ikimokyklinė socializacija
Darželis suteikia vaikams galimybes mokytis bendrauti, spręsti konfliktus ir dalintis. Tačiau adaptacija darželyje gali būti stresas, kuris silpnina imuninę sistemą, todėl svarbu tėvų dalyvavimas ugdymo procese.
Mokykla ir bendraamžiai
Mokykloje vaikai mokosi ne tik akademinių žinių, bet ir socialinių įgūdžių, tokių kaip bendradarbiavimas, empatija, konfliktų sprendimas. Mokytojai ir bendraamžiai šioje aplinkoje turi didelę įtaką vaikų elgesiui ir socializacijai. Teigiama bendraamžių įtaka skatina vaikų vystymąsi, o neigiama gali skatinti patyčias ir socialinį atsiskyrimą.
Smegenų sinchronizacija
Smegenų sinchronizacija - tai elgesio sinchronizacijos tarp tėvų ir vaikų reiškinys. Šiltas, jautrus mamos bendravimas su vaiku prisideda prie socialinių smegenų vystymosi, leidžia ugdyti empatiją, emocijų valdymą ir geresnę psichologinę sveikatą. Šis procesas yra svarbus ankstyvajame vaikystės etape, kai formuojasi pagrindiniai socialiniai įgūdžiai.
Apibendrinimas
Socialinės rizikos šeimų vaikai patiria daug iššūkių - nuo skurdo, smurto iki patyčių, mokymosi sunkumų ir emocinių problemų. Socialinė rizika dažnai kyla dėl įvairių šeiminės, socialinės ir ekonominės aplinkos veiksnių bei pedagoginio ir socialinio vaiko apleistumo. Patyčios dar labiau sustiprina šių vaikų socialinius ir psichologinius sunkumus. Todėl itin svarbu teikti kompleksinę paramą per mokyklų, vaikų dienos centrų, psichologų ir socialinių institucijų darbą bei stiprinti socializacijos procesus šeimoje, darželiuose ir mokyklose. Tik visapusiškai veikdami galime padėti socialinės rizikos šeimų vaikams sėkmingai įsilieti į visuomenę ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
tags: #socialine #rizika #patirianciuose #seimose #vaikai #patiriapatycias