Reklama yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Jos nepastebėti ar neišgirsti tiesiog neįmanoma. Dabartiniame verslo pasaulyje, kai prekių gamyba, paslaugų teikimas didėja arba gali didėti sparčiau negu gyventojų perkamoji galia, reklama tampa viena svarbiausių priemonių pritraukti kuo daugiau klientų, formuoti jų poreikius ir taip paveikti, kad jie taptų nuolatiniais įmonės klientais.
Siekdami nagrinėti reklamą, pirmiausia turime apibrėžti reklamos sąvoką. Reklamą apibūdinti yra gana sudėtinga, tačiau galima išskirti keletą esminių bruožų:
- Reklama yra mokama.
- Reklamos užsakovas yra žinomas.
- Reklama stengiasi įtikinti pirkėją.
- Reklama yra neasmeninė.
- Reklama yra vienpusiška.
- Reklamos rezultatas neapibrėžtas.
- Reklama skleidžiama per tarpininkus.
- Reklama atstovauja užsakovo interesams.
- Reklama nėra šališka, ji turi būti ryški, emocinga ir pasikartojanti.
Šie pagrindiniai reklamos bruožai vienaip ar kitaip atsispindi reklamos apibrėžimuose. Reklama - tai socialinės veiklos rūšis, susidedanti iš įvairių reklamos priemonių ruošimo, gaminimo, platinimo, taip pat reklaminės veiklos organizavimo.
Reklamos įstatyme reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine - ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.
Taigi galima padaryti supaprastintą išvadą, kad reklama yra įtikinėjimo, siūlymo, informavimo, propagandos priemonė, kuri yra „padaroma“ reklamos agentūrų, apmokėjus reklamos užsakovui ir kuri yra skirta ne tik individui, bet ir tam tikrai žmonių grupei. Reklama informuoja vartotoją, ragina jį varoti, pirkti, turėdama pagrindinį tikslą - parduoti prekę, paslaugą ar idėją.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Reklamos Istorija
Žodis reklama yra kilęs iš lotyniško žodžio reklamare, kuris reiškia šaukti, rėkti. Pats žodis reklama atsirado apie 1655 metus. Reklamai jau daugiau kaip 2500 metų. Kadangi skaitymo ir rašymo ugdymai susiformavo vėliau, seniausia ir pirmoji reklamos rūšis buvo žodinė. Gatvės prekiautojai, bei šaukliai vaikščiodavo miestų gatvėmis ir garsiai šaukdami reklamuodavo savo prekes. Ši reklamos priemonė per šimtmečius ištobulėjo ir naudojama net šiais laikais, tik ji įgavo kitas formas.
Vėliau atsirado vaizdinė reklama ant akmenų, papiruso. Reklama buvo labai paplitusi senovės miestuose Pompėjoje, Stabijoje, kuriuose rasta daugybė reklaminių užrašų, prekybinių ženklų, simbolių. Jau tada kiekvienas save gerbiantis vyno, grūdų ar gyvulių pirklys turėjo savo prekybinį ženklą - emblemą. Buvo naudojamos iškabos, kurios skirtos nemokantiems rašyti. Jos simbolizavo pardavėjų gaminius. Pavyzdžiui, iškaba su ožka reiškė pieninę, mulas, traukiantis malūną - kepėjo parduotuvę.
Kai J. Gutenbergas 1440 m. išrado surenkamąjį šriftą, atsirado galimybė reklamą spausdinti, nes popierius jau buvo išrastas kinų ir turkų XII amžiuje. Surenkamas šriftas leido visuomenei pasiekti naują bendravimo lygmenį - masinę komunikaciją. 1478 m. buvo išspausdintas pirmas skelbimas anglų kalba. Tai buvo reklaminis lapelis reklamuojantis knygą. Pirmasis daugiatiražinis skelbimas išspausdintas vokiškoje žinių brošiūroje 1525m. 1614 m. Anglijoje priimtas pirmasis pasaulyje reklamos įstatymas.
XIX a. vidurys - tai reklamos vystymosi pradžia. Reklamos svarba tuo metu išaugo, nes vyko industrinė revoliucija. Išrasti vidaus degimo variklis, medvilnės valymo mašina. Jų pagalba buvo galima gaminti daug vienodos kokybės gaminių. Daug pagaminant, reikėjo ieškoti kur juos parduoti. XIX a. reklama dažniausiai buvo dedama į žurnalus, laikraščius arba pasirodydavo ant plakatų bei reklaminių lapelių. Žurnale pirmoji reklama pasirodė 1844m. XIX a. Karo laikotarpiu ir po jo reklama dar labiau išpopuliarėjo.
Vėliau (apie 1940 metus) atsiradus radijui, reklama atsigavo po krizės. Dar vėliau atsirado televizija ir kitos visuomenės informavimo priemonės, kurios leidžia dar efektingiau ir efektyviau pateikti reklamą vartotojams ir dar geriau siekti reklamos tikslų.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Reklamos Funkcijos ir Tikslai
Šiandien reklama labai skverbiasi į visas gyvenimo sritis. Reklama jungia vartotoją ir gamintoją. Tai labai efektyvi priemonė, leidžianti gamintojui palaikyti esamus ir pritraukti naujus vartotojus. Reklama padeda apsispręsti pirkėjui. Ji informuoja visuomenę apie naujas prekes, taip pat apie gaminių prekių patobulinimus. Informuodama pirkėjus apie rinkoje esančias prekes, reklama sumažina prekių paieškos kaštus.
Reklamos reikšmę ir svarbą rodo atliekamos funkcijos, kurios yra socialinės ir ekonominės.
Socialinės reklamos funkcijos:
- Reklama plečia gyventojų akiratį, turtina žinias, informuoja su mokslo ir technikos laimėjimais, šviečia pirkėjus.
- Reklama padeda lavinti gyventojų estetinį skonį, propaguodama skoningas, meniškai apipavidalintas prekes.
- Turi įtakos šiuolaikinio, sveiko, kultūringo gyvenimo būdo propagavimui, padeda įtvirtinti racionalius poreikius, atsikratyti pasenusių ir žalingų vartojimo įpročių.
- Propaguoja buities kultūros ir racionalios mitybos principus.
Ekonominės reklamos funkcijos:
- Reklama padeda racionalizuoti prekių cirkuliaciją, spartina cirkuliaciją ir mažina prekių atsargas, padeda išvengti jų susikaupimo rinkos kanaluose.
- Reklama palengvina gyventojams geriau apžvelgti rinką ir orientuotis joje, greičiau apsispręsti, kuri prekė gali patenkinti jų poreikius.
- Reklama padeda subalansuoti rinkoje prekių pasiūlą ir paklausą.
- Susiedama pasiūlą su paklausa, reklama padeda tobulinti gamybą, padeda pramonei prisiderinti prie rinkos, gerinti savo gaminių kokybę bei asortimentą, atsisakyti gaminti nepaklausias prekes.
- Reklama padeda formuoti gyventojų nuomonę apie prekybos įmonę bei atsitiktinius pirkėjus padaryti nuolatiniais savo klientais.
Reklamos tikslai turi sutapti su organizacijos marketingo tikslais. Reklamos tikslai sudaromi atsižvelgiant į rinkos pasirinkimą, rėmimo komplekso elementų prioritetus. Tikslų nustatymas labai svarbus, nes jis lemia reklaminės žinutės tipą, informavimo priemonės parinkimą.
Reklamos tikslas turi numatyti kokią auditoriją turi pasiekti reklama. Reikia nustatyti koks yra reklamos subjektas (vartotojas), atsižvelgti į vartotojų demografines, socialines, psichologines charakteristikas.
Tikslai gali būti skirstomi į tikslus, susijusius su paklausa, ir į tikslus, susijusius su objektu:
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
- Pranešimas.
- Įtikinimas.
- Priminimas.
- Korporaciniai.
Informacinė reklama paprastai naudojama prekės gyvavimo ciklo įvedimo stadijoje. Čia reklamos tikslas - supažindinti vartotojus su nauja preke, sužadinti paklausą. Įtikinanti reklama ypač svarbi brandos stadijoje. Ji kaip tik primena vartotojui apie rinkoje esančią prekę.
Reklamos Nešikliai
Reklamos nešiklis - konkreti žinutės perdavimo tikslinei auditorijai priemonė. Reklamos priemonių pasirinkimas yra labai svarbu, nes jų pagalba perduodama reklaminė žinutė, tik pasirinkus tinkamą nešiklį galima pasiekti tikslinę auditoriją.
Priemonių reklamos minčiai ir turiniui paskleisti yra labai daug ir įvairių. Jos nuolat pasipildo, ypač atsiradus naujoms komunikacijų rūšims. Kiekviena jų pasižymi savitomis ypatybėmis, skirtingai veikiančiomis vartotoją , skirtinga ir pasiekiama auditorija.
Svarbu, kad pasirinktos reklamos priemonės atitiktų reklamos tikslus, metodikos ir psichologijos reikalavimus. Įmonėje organizuojant platesnio masto reklamos kampaniją, rekomenduojama panaudoti ne vieną, o daugelį priemonių.
Pasirinkti reklamos priemonę yra labai svarbu, nes nuo to gali priklausyti reklamos efektingumas ir efektyvumas. Reklamos planuotojo užduotis pasirinkti tokias reklamos priemones, kurios geriausiai tiktų tikslinei auditorijai, atsižvelgiant į laiką, kontekstą, vietos logiškumą, kad reklaminis kreipinys ne tik pasiektų maksimalią auditoriją, bet ir patrauktų jos susidomėjimą.
Pasirenkant nešiklius, reikia nuspręsti kokią reklamos rūšį (spausdintinę, tiesioginę, demonstracinę, transliacinę ar kt.) geriausia naudoti. Tai padarius, reikia pasirinkti priemones tos rūšies viduje. Pavyzdžiui, jei pasirenkama spausdintinė reklama, reikia nuspręsti, ar pasirinkti laikraštį, ar žurnalą, ar skrajutes ir t.t.
Laikraščiai daugeliui vartotojų yra pagrindinis informacijos šaltinis. Reklama laikraščiuose greitai pagaminama ir išspausdinama, o tai leidžia operatyviai pateikti informaciją apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas. Reklama laikraštyje populiari dar dėl to, kad joje galima lengvai paaiškinti prekės savybes ir nurodyti įsigijimo vietą. Taip pat reklama laikraštyje informuoja vienu metu didelį potencialių vartotojų skaičių. Be to, reklama laikraštyje yra pigesnė, nei kitos reklamos priemonės.
Tačiau reklamavimas laikraštyje turi ir trūkumų. Juose sunkiau pristatyti prekę vizualiai, nes laikraščiai dažnai spausdinami viena spalva.
Karas keliuose
2006 m. „Karas keliuose“ - labiau madingas išsireiškimas. Kažkam šovė į galvą skambi frazė - štai ir akcijos pavadinimas. Vairuotojų atsakomybė - faktas. Ir kitos žiniasklaidos priemonės ėmė labiau diskutuoti, analizuoti ir viešinti problemas, susijusias su avarijomis, jų užkardymu ir pan. Žiniasklaidos dėka, apie problemas imta kalbėti ir daugiau, ir giliau. Įtraukta visuomenė, kuriama nepakantumo atmosfera tiems, kurie nepaiso nustatytų normų (Aleksandrijos atvejis).
Statistika: Po Lietuvos seka Latvija (177 mirtini atvejai kelyje milijonui gyventojų) ir Estija (152). Bendroji ES statistika rodo, kad nemaža dalis mirtimi pasibaigusių eismo nelaimių įvyksta bent vienam iš įvykyje dalyvavusių vairuotojų esant neblaiviam. Europos Komisijos tyrime konstatuojama, kad efektyviausia eismo saugumo politika Baltijos šalyse vykdoma Latvijoje. Čia žuvusiųjų avarijose skaičius nuo 2001 m. sumažėjo 27 proc. Pernai lyginant su 2001 m. pavyko išgelbėti beveik 200 gyvybių - tai geriausias rodiklis visame Baltijos jūros regione. Mažiausiai mirčių keliuose įvyksta Maltoje (61). Prancūzija, Liuksemburgas ir Portugalija mirčių keliuose skaičių nuo 2001 m. sumažino 40 proc.
Eismo priežiūros tarnybos duomenys: Nuo 2006 m. gruodžio iki 2007 m. rugsėjo Lietuvos keliuose įvyko: 1) 5 064 eismo įvykiai; 2) žuvo 559 žmonės; 3) iš jų vaikai - 50; 4) avarijose buvo sužeista 6 330 žmonių.
Saugiam eismui keliais įtakos turi daug komponentų: eismo dalyvis, transporto priemonė, kelias ir aplinka. Visų šių įtaka saugiam eismui tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonomikos, skiriamų lėšų, gyventojų kultūros ir pragyvenimo lygio. Lietuviai karą keliuose pradeda ir už šalies sienų.
Faktai iš kitų šalių: 2001 m. Portugalijos vyriausybė sumažino vairuotojams leistiną alkoholio kiekį iki 0,2 promilės, kaip rekomenduoja ES. Tai sukėlė pasipiktinimą vynininkystės rajonuose, Lisabonoje vyko fermerių protestai. Įrodinėta, kad šalyje, kurioje tradiciškai prie valgio geriamas vynas, griežtos taisyklės rimtai pakenks svarbiausiai pramonės šakai.
Didžiuosiuose Italijos miestuose atspindi vairavimo įgėrus šioje šalyje problemą. Italijos žiniasklaida praneša apie 35 žūtis keliuose tik per vieną liepos savaitgalį, dauguma nelaimingų atsitikimų buvo susiję su alkoholio ir narkotikų vartojimu. Roma - pėstiesiems vienas pavojingiausių pasaulio miestų. Vatikanas, reaguodamas į visuotinį pamišimą Italijos keliuose, išleido dokumentą, kurį pavadino "10 Dievo įsakymų vairuotojams".
Viena svarbiausių saugumo problemų Lenkijos keliuose - vairavimas įgėrus. Padėtis lėtai taisosi, bet tarp jaunų vyrų - tik blogėja. Lenkija vykdo, galima sakyti, nulinės tolerancijos alkoholiui ir narkotikams politiką: leistina riba - 0,2 promilės. Kaltininkams gresia iki 2 metų kalėjimo ir vairuotojo teisės praradimas iki 10 metų.
Danija, Švedija, Norvegija, Suomija: visuomenė supratinga. Nors šiose valstybėse suvartojama itin daug alkoholio, visuomenė įsiugdė supratimą, jog įgėrus negalima sėsti prie vairo.
Leistinos alkoholio normos: 0,8 - Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Liuksemburge, Maltoje; 0,5 - Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kipre, Latvijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Vokietijoje; 0,4 - Lietuvoje; 0,2 - Lenkijoje, Norvegijoje, Švedijoje; 0 - Estijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Vengrijoje.
2006 m. iš vairuotojo pažymėjimų. Absoliuti dauguma jų - 90 proc. - už eismo taisyklių pažeidimus mieliau atsiduria areštinėje, nei moka pinigus. Skaičius santykinai išaugo labiausiai: 2001 m.:1, 2006 m.: 745.
LR BK 281 str. Mirtį kaltė? Kas realiai padaryta? LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymas. 2 m. O kaip kitos problemos: girtumas, greitis...