Žmogaus branda yra nuolatinio ir kintančio proceso, kurio metu keičiasi žmogaus kūnas ir vidus, vadinamo raida, pasekmė. Psichosocialine prasme žmogaus raida skirstoma etapais. Vienas žymiausių psichosocialinės raidos teoretikų yra Erik Erikson (1950). Jis asmenybės raidą pateikia kaip visuomenei svarbių ir tam tikrame amžiuje keliamų uždavinių sprendimus.
Žmogaus asmenybė, priešingai nei organizmas, vystosi visą gyvenimą. Žmogui pasiekus brandos stadiją, raida pereina iš kiekybinės dimensijos į kokybinę, kur asmuo tobulėja. Ši raidos plotmė ribų neturi. Jaunystėje ir brandos amžiaus laikotarpyje suformuotas "Aš” nulemia individo pasiruošimą sutikti suaugusio žmogaus amžiaus periodą (R.Žukauskienė, 1996).
Socialinės raidos samprata ir teorinis pagrindas
Organizmo ir asmens raidai yra būdingi keletas aspektų. Visų pirma- tiek žmogaus organizmas, tiek asmenybė vystosi. Antra- šis vystymąsis vyksta netolygiai. Savo teorijoje autorius teigia, jog žmogaus ego turi pripažinti konkrečius uždavinius ir juos spręsti. Šie uždaviniai skirtingais amžiaus tarpsniais yra skirtingi. Uždavinį (E.Erikson uždavinio sprendimą dar vadina krize) išsprendęs ego sustiprėja ir pasiruošia tolesnio uždavinio sprendimui.
Nėra ribos, kurią nubrėžus būtų galima sakyti, kad žmogus yra subrendęs. Žmogus yra labai sudėtinga būtybė su daugeliu dimensijų bei sluoksnių, kurių kiekvienas turi savo viršūnę ir sukuria savotišką dalinį „aš".
Vaikystės socialinė raida: pasitikėjimo, autonomijos ir iniciatyvos pamatai
Naujagimystė ir kūdikystė (0-1 m.): pasitikėjimas vs. nepasitikėjimas
Pasitikėjimas kitais vaikas susiformuoja naujagimystės laikotarpiu- nuo gimimo iki maždaug 1metų. Šiuo laikotarpiu lemiamas yra vaiką prižiūrinčių asmenų vaidmuo- kaip tinkamai jie geba atliepti į vaiko poreikius ir reikmes. Vaikas, kuriuo buvo rūpinamasi , tinkamai atliepiami jo poreikiai jaučiasi saugus ir pasitikintis kitais.
Taip pat skaitykite: Graikijos istorija ir visuomenė
Vaiko vystymasis yra sudėtingas ir dinamiškas procesas, apimantis fizinę, psichologinę, emocinę ir socialinę raidą nuo gimimo iki pilnametystės. Šie etapai formuoja vaiko asmenybę, gebėjimus ir santykius su aplinka, todėl kiekvienas laikotarpis yra itin svarbus tiek moksliniam tyrimui, tiek praktikai.
Ankstyvoji vaikystė (1-3 m.): autonomija vs. gėda ir abejonės
Vaikas nuo 1 iki 3m. išsiugdo autonomiškumą, kuris vystosi suteikiant vaikui erdvę bandyti "aš pats”. Tai yra mokinimosi valgyti, savarankiškai rengtis, reguliuoti tuštinimosi procesą amžius Taip formuojasi, ugdosi valia ir pojūtis, kad galiu kontroliuoti tai, kas vyksta su manimi. Šiuos kasdieninio gyvenimo uždavinius tinkamai įsisavinus- jaučiama autonomija ir pasitikėjimas savo jėgomi "aš pats- darau!".
Nesuteikus vaikui autonomiško ilgainiui jam tampa sunku tapti savarankišku.
Ikimokyklinis amžius (3-6 m.): iniciatyva vs. kaltė
Nuo 3 iki 6m. - tai žaidimų amžius. Vaikus ugdosi iniciatyvumą- aš kažką bandau, imuosi iniciatyvos ir man tai pavyksta. Vaikas formuojasi tikslingumą, mokosi tikslo siekimo Formuojasi suvokimas "aš pats- galiu!" . Priešingu atveju susiduriama su kaltės krize, kur vaikas nugalinamas, "vistiek nepavyks”.
Vaikai, gavę plačias galimybes užsiimti motorine ir intelektine veikla, būna iniciatyvūs, sugeba planuoti ir prisiimti atsakomybę. Vaikai, kurie raginami veikti, kurti, dirbti ir paskatinami už pastangas, vysto savo įgūdžius, pasididžiavimą pasiekimais, tampa darbštūs, siekiantys tikslų.
Taip pat skaitykite: Straipsnis apie socialinę raidą
Mokyklinis amžius ir paauglystė: meistriškumo, tapatumo ir socialinių vaidmenų paieškos
Vidurinė vaikystė (6-12 m.): meistriškumas vs. menkavertiškumas
Mokyklinis amžius nuo 6 m. iki 12m. Tai meistriškumo ugdymo laikas. Šiame amžiaus tarpsnyje formuojasi žmogaus kompetencija ir suvokimas "man- sekasi”. Vaikas palieka namų aplinką ir tampa kitos aplinkos- kolektyvo dalimi. Atsiranda kiti ugdytojai- mokytojai, pedagogai ir kiti vertintojai- draugai. Vaikas mokosi, kad norint įgyti teigiamą įvertinimą, reikia atlikti tam tikrus uždavinius- pvz. išspręsti tinkamai matematikos uždavinį. Pavykus- stiprėja meistriškumo jausmas ir savo vertės pajutimas. Priešingu atveju vyksta menkavertiškumo krizė. Neišsprendus šios krizės gali tapti sunku pasirinkti profesiją.
Jaunystė (12-20 m.): tapatumas vs. vaidmenų sumaištis
Jaunystė nuo 12m. iki 20m. Šiuo periodu formuojasi žmogaus identitetas. Jaunuolis šiame etape prisiima lyties vaidmenį, mokosi šio vaidmens atributų. Neišsprendus, žmogus susiduria su vaidmenų sumaišties krize. Šios krizės neįveikus, vėliau gali būti sunku priimti visuomenės moralę, etiką, neįprasmintas vertybės, kyla sunkumai su ištikimybe partnerystėje ir šeimoje.
Ankstyvoji suaugystė: intymumo ir bendravimo kompetencijos
Ankstyva branda (20-25 m.): intymumas vs. izoliacija
Ankstyvoji branda nuo 20 m. iki 25m. Žmogus mokosi intymumo. Išmokstama nebijoti artimų, intymių santykių: aukojama "aš” dalelė, mokomąsi atverti save visą ir priimti kitą. Formuojasi gebėjimas mylėti. Priešingu atveju susiduriama su izoliacijos krize- bijoma artimų santykių, kuriuose reikia atsiverti.
Jauni suaugusieji privalo tobulinti sugebėjimą bendrauti ir rūpintis kitais, nebijodami prarasti savo tapatumo.
Vidurinė suaugystė: produktyvumas, rūpestis ir bendruomeninis vaidmuo
Vidurinio amžiaus branda (26-64 m.): produktyvumas vs. stagnacija
Vidurinio amžiaus branda nuo 26 m. iki 64m. Produktyvumo - stagnacijos krizė. Formuojasi rūpestingumas. Laikas šeimai kurti su reikalinga atsakomybe. Žmogus yra veiklus, aktyvus, analizuodamas viską, ką sukaupė per gyvenimą (nematerialaus), reflektuodamas patirtį jis ima kurti ir savo patirtį dalinti, taip rūpindamasis kitais ir tapdamas našiu visuomenės/bendruomenės dalyviu. Nesidalindamas su aplinkiniais jis "stagnuoja”.
Taip pat skaitykite: Žmogaus raidos vadovas
Apie gyvenimo vidurį, suvokus savo mirtingumą, iškyla rūpestis ateinančia karta ir savęs įprasminimu.
Vėlyvoji branda: integralumas, išmintis ir gyvenimo apžvalga
Vėlyva branda (65+): integralumas vs. neviltis
Vėlyvoji branda nuo 65 m. iki gyvenimo pabaigos. Integracijos etapas arba nevilties krizė. Permastant prabėgusį gyvenimą formuojasi gyvenimo išmintis. Vyresnio amžiaus žmogų gali apimti nerimas, gailestis, beprasmybės jausmas gyventame laike. Svarbu pamatyti kas per gyvenimą nuveikta.
Kalbant apie asmenybės integralumo uždavinį, reikia pabrėžti, kad integralumas - tai dvasinė nepriklausomybė ir taikus mirties laukimas. Išmokstama elgtis išmintingai; nepretenduojama į savo reikšmingumą; žmogus sugeba būti vienas; nebijo artėjančios mirties, suvokia ją kaip natūralią gyvenimo baigtį. Integralumo krizės atveju, neišsprendęs šio uždavinio, senas žmogus išgyvena neviltį ir gilią depresiją.
Vientisumas reiškia žmogaus sugebėjimą atsigręžti į savo praeitį ir įvertinti ją kaip turiningą ir prasmingą. Tai palengvina ir susitaikymą su mintimi apie artėjančią mirtį.
Gebėjimas priimti senėjimo procese vykstančius pokyčius pasireiškia per asmens Ego stiprumą ir sugebėjimą jausti pagarbą sau ir kitiems. Pagal E. Ericson tai yra visų prieš tai ėjusių 8 raidos krizių pozityvaus įveikimo padarinys. E.Ericson pažymi, kad pozityviai įveikus prieš tai buvusias raidos krizes, senatvėje formuojasi pasitikėjimo, autonomijos, iniciatyvos, meistriškumo, tapatumo, intymumo bei integruotumo jausmas (Perminas A., Goštautas A. ir kiti, 2004).
Socialinės raidos gairės tėvams, pedagogams ir specialistams
Kviečiame išsamiau susipažinti su:kiekviename vystymosi etape vaiko laukiančiais raidos uždaviniais, vystymosi krizėmis,vaiko raida fizinėje, pažintinėje, emocinėje bei socialinėje srityse skirtingais raidos etapais,vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, integracija bendraamžių grupėje,ypatingai aktyvių ir dėmesio sunkumų turinčių vaikų ypatumais bei gairėmis, į ką atkreipti dėmesį bendraujant su šiais vaikaisir pagilinti žinias apie vaiko raidą skaitant VPPT specialistų rekomenduojamą literatūrą.
Subrendęs žmogus yra pajėgus koncentruotis, imtis patikėtos užduoties, pasikliaujant savo nuoseklumu, ištverme, ištikimybe. Suaugusysis yra tas, kuris pajėgia veikti ne tik užsidegimo ar praeinamo entuziazmo skatinamas, bet, viską apmąstęs, ir įvertinęs, geba vadovautis protingais įsitikinimais (tai neatmeta užsidegimo), moka būti dosnus bei aktyvus, žino, dėl ko ir kodėl vienaip ar kitaip elgiasi.
Emocinė branda (nebrandus žmogus į įvairius dirgiklius reaguoja kaip vaikas, t.y. pykčio, savęs gailėjimo, kitų kaltinimo, ašarų priepuoliais, subrendęs nepasiduoda aklam įniršiui, jis moka apeiti kliūtis, o jei jos yra neišvengiamos, geba jas pakelti. Objektyvus požiūris į save patį: savianalizė, humoro jausmas (G. Allport'o nuomone, akivaizdu, kad mūsų bruožai yra tarsi trejopi: tie, kuriuos mes manome turį; tie, kuriuos mes iš tikrųjų turime; tie, kuriuos mums priskiria kiti. Labai svarbu įsisąmoninti, kas mes iš tikrųjų esame ir ką apie save tik įsivaizduojame. Mat tai, ką įsisąmonini, gali valdyti, keisti pozityvia kryptimi. Tuo tarpu neįsisąmoninti dalykai veikia priešingai: mūsų tolesnes mintis, jausmus ir veiksmus dažniausiai lemia būtent jie.
Psichologinis atsparumas, kuris apsaugo žmogų nuo socialinės patologijos, įvairių nusikaltimų, girtavimo, narkomanijos ir kitų skaudžių dalykų, taip pat yra brandžios asmenybės požymis. Subrendęs žmogus pasižymi dideliu savarankiškumu, gebėjimu patenkinti savo poreikius, aukšta kompetencija. Jis mato visas realybės dimensijas, priima save bei kitus su visomis jų geromis ir blogomis savybėmis, pažįsta blogį ir su juo kovoja, moka atsipalaiduoti nuo kasdieninių rūpesčių, giliai žvelgia į savo ir kitų asmenų problemas; pripažįsta visuotines vertybes ir siekia jų įgyvendinimo, moka mylėti, nori ir siekia tapti tuo, kuo yra, t.y. Brandi asmenybė geba įveikti egzistencinę dilemą, atsakingai rinkdamasi buvimą su kitais žmonėmis ir asmenybės raidą.
Socialinės raidos etapai: glausta palyginamoji lentelė
| Amžius | Psichosocialinis uždavinys | Teigiama išeitis | Neigiama išeitis |
|---|---|---|---|
| 0-1 m. | Pasitikėjimas vs. Nepasitikėjimas | Saugumas, pasitikėjimas | Baimė, įtarumas |
| 1-3 m. | Autonomiškumas vs. Gėda | Valia, „aš pats” | Abejonės, priklausomumas |
| 3-6 m. | Iniciatyva vs. Kaltė | Tikslingumas | Kaltės jausmas |
| 6-12 m. | Meistriškumas vs. Menkavertiškumas | Kompetencija | Menkavertiškumas |
| 12-20 m. | Tapatumas vs. Vaidmenų sumaištis | Identitetas | Sumaištis |
| 20-25 m. | Intymumas vs. Izoliacija | Gebėjimas mylėti | Vienišumas |
| 26-64 m. | Produktyvumas vs. Stagnacija | Rūpestingumas | Stagnacija |
| 65+ m. | Integralumas vs. Neviltis | Išmintis, ramybė | Neviltis, depresija |
Senėjimo priėmimas ir integralumo sąlygos
Senėjimo procesą, kaip objektyvią žmogaus tikrovę, ne visada yra lengva priimti: šis procesas yra sudėtingas tiek pačiam žmogui, tiek jį supančiai aplinkai. Naujanienė (2002) teigia, kad kad senėjimo procese vykstantys pokyčiai iškelia žmogui būtinybę juos įveikiant adaptuotis prie naujos gyvenimo situacijos. Kaip žmogus tai atlieka priklauso nuo tokių faktorių, kaip jo sveikata, kognityvinis funkcionavimas, asmenybės bruožai, aplinkos palankumas ar nepalankumas.
Senėjimo proceso metu vykstantys pokyčiai gali pasireikšti neigimu, žmogaus nesusitaikymu su kintančia išore ar menkėjančiais fiziniais gebėjimais. Senėjimą žmogus priima tiek, kiek leidžia jo vidinė branda. Norint būti suaugusiu, t.y. pakankamai brandžiu - būtina pripažinti ne tik savo galimybes, bet ir ribas. Suaugęs žmogus nesukčiauja realybės atžvilgiu, jis ją tikrai priima. Priima ribas ir nepasisekimus, nebandydamas apsimesti, jog su tuo, kas tikrai gyvenime vyksta, neturėtų nieko bendra.
Kalbos ir socialinės raidos sąveika ankstyvoje vaikystėje
Vienas iš svarbiausių vaiko vystymosi procesų yra kalbos raida. Kalbos įgūdžiai formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir ikimokykliniame amžiuje. Vaiko kalbos raidai įtakos turi sveikatos būklė, aplinka, auklėjimo šeimoje ar ugdymo įstaigoje ypatumai.
- Ankstyvasis Kalbos Formavimosi Etapas (1-3 metai) Šiuo metu vaikas ištaria kai kuriuos žodžius, kurie yra bendro pobūdžio. Maždaug 1,5-3 metų vaiko žodyne pasirodo žodžiai, iš kurių jis gali susidėlioti trumpas frazes, pavyzdžiui, „duok man gerti“.
- Ikimokyklinis Etapas (3-6 metai) Šis etapas trunka nuo 4 iki 6 metų. Penkerių metų vaiko kalba turėtų būti visiškai suprantama aplinkai. Kalbos raida paprastai vystosi iki šešerių metų.
Psichologai pabrėžia, kad tėvų ir kitų suaugusiųjų teigiamos emocinės reakcijos ir palaikymas yra būtini, kad vaikai galėtų išmokti sveikų socialinių įgūdžių, kurie padės jiems bendrauti su kitais vaikais, formuoti draugystes ir įveikti konfliktus.
EMBO ir Bodynamic įžvalgos apie ankstyvą socialinę brandą
Geštalto krypties psichoterapeutės, kūno terapeutės Inga Barakūnienė ir Laura Ragulskytė - Pavliuk yra EMBO terapijos Lietuvoje įkūrėjos. Šie septyni raidos tarpsniai atėjo iš „Bodynamic“ metodo („Bodynamic“- tai kūno terapijos kryptis, kurios autorė - danė Lisbeth Marcher). Su EMBO terapijos įkūrėjomis Inga Barakūniene ir Laura Ragulskyte - Pavliuk galima susisiekti pakalbėti apie sąmoningą ir pozityvų vaiko auginimą, remiantis jo 7 raidos etapais nuo gimimo iki 12 metų.
- Saugumas (nuo vaisiaus užsimezgimo iki 3 mėnesių): Formuojasi saugumo jausmas.
- Poreikiai (nuo 1 mėnesio iki 1,5 metų): Vaikas siekia pasaulio, tėvai turi suteikti kuo daugiau laisvės šliaužioti, kad vaikas suprastų, kas yra jo kūnas ir ką jis gali.
- Autonomija/Ribos (nuo 8 mėnesių iki 2,5 metų): Šis amžiaus tarpsnis skirtas pajausti savo ir kito ribas.
- Valia (nuo 2 iki 4 metų): Tai amžius, kai vaiką galima mokyti pabaigti darbus ir pasiekti tikslą.
- Meilė ir seksualumas (nuo 3 iki 6 metų): Vaikai atranda savo kūną.
- Nuomonė (nuo 5 iki 9 metų): Vaikas pradeda eiti į mokyklą, jam tampa svarbu išreikšti savo nuomonę.
- Solidarumas (nuo 7 iki 12 metų): Vaikai daug laiko praleidžia grupėje.
Socialinės raidos nuoseklumo svarba visą gyvenimą
Asmenybei tapus visapusiška, sumažėja psichinė įtampa ir vidinis konfliktas, itin aštriai pasireiškiantys ir sunkiai išgyvenami senėjimo metu. Kaip žmogus tai atlieka priklauso nuo tokių faktorių, kaip jo sveikata, kognityvinis funkcionavimas, asmenybės bruožai, aplinkos palankumas ar nepalankumas. Žmogus yra veiklus, aktyvus, analizuodamas viską, ką sukaupė per gyvenimą (nematerialaus), reflektuodamas patirtį jis ima kurti ir savo patirtį dalinti, taip rūpindamasis kitais ir tapdamas našiu visuomenės/bendruomenės dalyviu.
Jaunuolis šiame etape prisiima lyties vaidmenį, mokosi šio vaidmens atributų. Išmokstama nebijoti artimų, intymių santykių: aukojama "aš” dalelė, mokomąsi atverti save visą ir priimti kitą. Nesidalindamas su aplinkiniais jis "stagnuoja”. Integralumo krizės atveju, neišsprendęs šio uždavinio, senas žmogus išgyvena neviltį ir gilią depresiją.