Socialinė pašalpa yra viena iš svarbiausių valstybės teikiamų socialinės paramos formų, skirtų padėti žmonėms, susiduriantiems su finansiniais sunkumais. Ši parama suteikia galimybę užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį, kai žmogaus ar šeimos pajamos yra per mažos.
Ką reiškia socialinė pašalpa ir kam ji skirta
Socialinė pašalpa priklauso tiems Lietuvos gyventojams, kurie gyvena labai ribotomis pajamomis. Ji skiriama tiek pavieniams asmenims, tiek šeimoms, atsižvelgiant į jų bendras pajamas, turimą turtą bei socialinę padėtį. Socialinė pašalpa priklauso tiems Lietuvos gyventojams, kurie gyvena labai ribotomis pajamomis. Ji skiriama tiek pavieniams asmenims, tiek šeimoms, atsižvelgiant į jų bendras pajamas, turimą turtą bei socialinę padėtį.
Socialinės pašalpos tikslai
- Pagrindiniai socialinės paramos tikslai yra mažinti skurdą ir užtikrinti, kad visi šalies gyventojai išvengtų socialinės atskirties.
- Socialinė parama turi būti organizuojama taip, kad remiamiems asmenims būtų sudarytos socialinės integracijos sąlygos, kad jie taptų visiškai arba iš dalies savarankiški.
- Socialinė pašalpa atlieka svarbų vaidmenį mažinant skurdą ir socialinę atskirtį Lietuvoje.
Kam konkrečiai gali priklausyti pašalpa
Socialinė pašalpa priklauso tiems, kurių pajamos yra tokios mažos, kad neviršija nustatytos ribos. Socialinę pašalpą gali gauti tiek pavieniai asmenys, tiek šeimos, įvertinus gyvenimo sąlygas, pajamas ir turimą turtą. Ši parama skiriama atsižvelgiant į įvairius kriterijus, pavyzdžiui, ar tėvai dirba, ar vienašis tėvas augina vaiką iki 18 metų, ar vaikui yra priteisti alimentai.
Vaikų auginimas ir išlaikymas
Pašalpa šeimai skiriama, jeigu tėvai (vienintelis iš tėvų) dirba arba nedirba dėl tam tikrų priežasčių. Išsituokusiam šeimos nariui, auginančiam vaiką, pašalpa skiriama, jeigu vaikui išlaikyti yra priteisti alimentai arba buvęs sutuoktinis juos moka asmeniškai, bet ne mažesnius kaip vieno minimalaus gyvenimo lygio sumą vienam vaikui per mėnesį (tai nurodoma prašyme skirti pašalpą). Nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaikus iki 18 metų, šeimoms socialinė pašalpa skiriama, jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta arba nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams), išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai) priteisti vaiko išlaikymo.
Specifinės grupės
- Asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais - nustatytos atitinkamos išmokų dydžio kategorijos.
- Senjorams skiriama įvairi socialinė parama, pavyzdžiui, būsto šildymo išlaidų kompensacija.
- Asmenims, auginantiems vaikus po įvaikinimo ar laikinosios priežiūros, priskiriamos konkretūs išmokų dydžiai ir trukmės.
Kas vertinamas skiriant pašalpą
Kiekvienu atveju socialinė pašalpa skiriama individualiai, įvertinus gyvenimo sąlygas, pajamas ir turimą turtą. Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo to, kiek žmogaus ar šeimos pajamos yra mažesnės už nustatytą ribą.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Kokios pajamos įskaitomos
Į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitoma: apskaičiuotas darbo užmokestis (užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką pagal valandinius (dienos) tarifinius atlygius, vienetinius įkainius, pareiginė (tarnybinė) alga, premijos, priedai, priemokos ir kitoks užmokestis už darbą, įskaitomas į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį), užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, atskaičius fizinių asmenų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas; pensijos, vietoj pensijų mokamos kompensacijos; stipendijos (iš jų socialinės), jų priedai ir priemokos; mėnesinės pašalpos; išeitinė pašalpa arba kompensacija, išmokama nutraukus darbo sutartį; ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpos; pajamos iš asmeninio ūkio.
Turto vertinimas
Nuo 2004 metų sausio 1 d. įsigaliojus Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymui, socialinei pašalpai gauti bus įvertintas ir šeimos turimas turtas. Vyriausybės nustatyti turto normatyvai yra tokie: būsto normatyvas yra 50 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam jame gyvenančiam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui), pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kartu gyvenančiam šeimos nariui; žemės sklypo normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra: namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose - 6 arai, miesteliuose ir kaimuose - 25 arai; žemės ūkio paskirties žemės sklypo iki 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę) ploto: miestuose - 6 arai, miesteliuose ir kaimuose - 25 arai; didesnio kaip 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio paskirties žemės sklypo - 3,5 ha.
Kaip kreiptis dėl socialinės pašalpos
Šeima (ar vienas gyvenantis asmuo - toliau tekste rašoma tik „šeima“) dėl pašalpos kreipiasi į vietos savivaldos instituciją pagal įregistravimo vietą (nuolatinę gyvenamąją vietą). Šeima, norinti gauti pašalpą, pateikia prašymą - paraišką, kurioje nurodomi šeimos narių vardai ir pavardės, adresas, giminystė, pajamos, turimas turtas.
Reikalingi dokumentai
Prie prašymo skirti pašalpą (priklausomai nuo aplinkybių) pridedami šie dokumentai: šeimos narių asmenybę liudijantys dokumentai - LR piliečio pasas arba laikinas asmens dokumentas, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikų gimimo liudijimai; šeimos narių pažymos apie gaunamą darbo užmokestį ir kitas išmokas, pažymos apie gautą pensiją, stipendiją, pašalpas ir kitas pajamas; suaugusių šeimos narių valstybinio socialinio draudimo pažymėjimai arba registracijos vietos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus pažymos, kad nemokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos; pensininko arba invalido pažymėjimas; valstybinės teritorinės darbo biržos pažyma; mokymosi įstaigų pažymos; pažyma apie turimą (nuomojamą) asmeninį ūkį (nurodomas bendras žemės ūkio naudmenų plotas bei įsigijimo data); pažyma apie nuolatinės slaugos būtinumą.
Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (toliau - prašymas-paraiška) pateikiama raštu asmeniškai, elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (www.spis.lt), paštu arba per atstovą (įgaliotą asmenį, rūpintoją, globėją). Jei prašymas-paraiška pateikiama paštu ar per įgaliotą asmenį, prie prašymo turi būti pridėtos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Administravimas ir sprendimų priėmimas
Prašymai ir pateikti dokumentai nagrinėjami Savivaldybės piniginės socialinės paramos skyrimo komisijoje. Priimant asmens paraišką-prašymą, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Asmuo apie priimtą sprendimą informuojamas prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu (paštu, el. paštu ir kt.).
Pašalpos mokėjimo trukmė, peržiūra ir nutraukimas
Taip, socialinė pašalpa paprastai skiriama tam tikram laikotarpiui, pvz., trims arba šešiems mėnesiams. Išmokėjus paskirtą pašalpą, šeima per 3 mėnesius (jau nuo kito mėnesio) vėl gali kreiptis dėl tolesnio pašalpos skyrimo ir pateikti naujus dokumentus apie šeimos narius ir šeimos pajamas. Jei per laikotarpį, už kurį pašalpa mokama, pasikeičia šeimos sudėtis, tai nuo kito mėnesio, jeigu pašalpa dar priklauso, ji skiriama iš naujo perskaičiavus visų šeimos narių kreipimosi mėnesį gautas pajamas.
Jeigu paaiškės, kad pašalpos gavėjas nuslėpė pajamas ar turtą, savivaldybė turi teisę ne tik sustabdyti paramą, bet ir pareikalauti grąžinti neteisėtai gautas sumas. Nustačius, kad pašalpą šeima naudoja ne pagal paskirtį, savivaldybė už skirtąją pašalpą turi teisę pirkti būtiniausius produktus bei vartojimo prekes (atsižvelgiama į vaikų poreikius). Nustačius, kad šeima pateikė neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas ir šeimos narius, pašalpa neskiriama arba nutraukiama, jei jau buvo pradėta ją mokėti.
Kitų socialinių išmokų ryšys su socialine pašalpa
Skaičiuojant pašalpą vertinamos visos šeimos gaunamos pajamos - tiek darbo užmokestis, tiek socialinės išmokos ar kitos pajamų rūšys. Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo to, kiek žmogaus ar šeimos pajamos yra mažesnės už nustatytą ribą. Bazinė pašalpos skyrimo tvarka yra vienoda visoje Lietuvoje, tačiau savivaldybės gali taikyti papildomas lengvatas ar paramos formas, priklausomai nuo turimų biudžeto galimybių.
Tipinės piniginės išmokos
- Minimalių pajamų palaikymo pašalpa
- Vaiko globos pašalpa be tėvų likusiems vaikams
- Būsto šildymo, komunalinių mokesčių ir kitos kompensacijos
- Našlaičio įsikūrimo pašalpa
Kur kreiptis ir su kokiais dokumentais
Gavus socialinės pašalpos prašymą, socialiniai darbuotojai gali paprašyti papildomos informacijos, atlikti gyvenimo sąlygų patikrinimą. Asmuo dėl šios išmokos turi teisę kreiptis pasibaigus vaiko laikinajai priežiūrai ar laikinam apgyvendinimui, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jo laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo pirmos dienos.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Pareiškėjas, atsižvelgiant į jo ar bendrai gyvenančių asmenų situaciją, turi pateikti: prašymą-paraišką (atsižvelgiant į aplinkybes SP-4 arba SP-4(A), kai nesikeičia anksčiau pateikti duomenys); asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; vaiko (vaikų) gimimo liudijimą (-us), kai nėra duomenų valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose; santuokos, ištuokos, mirties liudijimą arba kompetentingos institucijos dokumentą, patvirtinantį santuokos, ištuokos, mirties faktą, kai nėra duomenų valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose; teismo nutartį dėl vaiko (-ų), įvaikio (-ių) išlaikymo, tėvystės nustatymo arba teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (-ų), įvaikio (-ių) materialinio išlaikymo; juridinių asmenų išduotą pažymą apie gaunamas (negaunamas) lėšas vaikui (vaikams) išlaikyti (alimentus); pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kt.
Praktiniai patarimai
- Svarbiausia - pateikti visą informaciją apie gaunamas pajamas ir leidžiamas išlaidas.
- Pažymos, kurios dar galioja (pavyzdžiui, pažymos apie nuolatinės slaugos būtinumą), pakartotinai kreipiantis nereikia pateikti kas 3 mėnesius.
- Pažyma apie žemės sklypo dydį pateikiama kartą per metus.
- Jeigu asmeniui atsisakoma skirti pašalpą arba jis nesutinka su pašalpos dydžiu arba jam paskirta pašalpa neišmokama, jis gali raštu kreiptis į miesto (rajono) merą (jo pavaduotoją).
Socialinės pašalpos reikšmė visuomenei
Socialinė pašalpa suteikia galimybę kiekvienam žmogui išgyventi sunkesnį laikotarpį, kol pavyksta atsistoti ant kojų. Svarbu suprasti, kad tai nėra tik finansinė pagalba, bet ir priemonė, padedanti užtikrinti socialinį teisingumą bei orų gyvenimą kiekvienam šalies gyventojui.
tags: #socialine #prieziuros #pasalpa