Socialinė sinergija - tai bendras žmonių, organizacijų ir institucijų veikimas siekiant bendro tikslo. Ji grindžiama idėja, kad kartu dirbdami mes galime pasiekti daugiau, nei veikdami atskirai. Socialinė sinergija - tai procesas, kai skirtingų žmonių ar grupių veiksmai papildo vieni kitus, sukurdami didesnį efektą, nei kiekvienas galėtų pasiekti atskirai.
Ką reiškia socialinė sinergija miesto aplinkoje?
Lietuvoje ši samprata tampa vis svarbesnė, ypač kalbant apie bendruomenių stiprinimą, socialinį solidarumą ir tvarų vietos vystymąsi. Socialinė sinergija apima kelis pagrindinius elementus: pasitikėjimą, bendradarbiavimą, atvirumą naujovėms ir ilgalaikį įsipareigojimą. Pagrindiniai veiksniai yra atvirumas, tarpusavio pasitikėjimas, skaidrumas bei ilgalaikis įsipareigojimas.
Bendruomenių stiprinimas ir veiklos formos
Bendruomenių stiprinimas per socialinę sinergiją nėra automatinis procesas - tai reikalauja sąmoningos strategijos ir kompleksinių veiksmų. Norint sukurti tvarią ir gyvybingą bendruomenę, būtina skatinti tarpusavio ryšius bei efektyvų informacijos mainų mechanizmą. Socialinė sinergija suteikia būtent tokį pagrindą.
- Savanorystės tinklai. Jie apjungia žmones, norinčius prisidėti prie visuomenės gerovės.
- Verslo ir bendruomenių partnerystės.
- Viešosios iniciatyvos ir vietos savivaldos programos.
- Kultūriniai centrai ir edukacinės veiklos.
Užmegzti atvirą komunikaciją. Užtikrinti lygiavertį dalyvavimą. Kurti partnerystes su vietos organizacijomis. Organizuoti renginius, kurie vienytų. Naudoti skaitmenines technologijas.
Praktinės iniciatyvos ir pavyzdžiai Lietuvoje
Lietuvos miestų bendruomenės atlieka svarbų vaidmenį socialinėse iniciatyvose, padedant stiprinti ryšius tarp gyventojų ir kurti naujas galimybes. Bendruomenių organizacijos, kaip pavyzdžiui kultūros centrų, jaunimo organizacijų ar kaimo bendruomenių asociacijų, skatina aktyvų gyventojų dalyvavimą. Jos organizuoja įvairius renginius, seminarus, mokymus, kurie ne tik informuoja gyventojus, bet ir padeda jiems įgyti naujų įgūdžių.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Vienas iš sėkmingų projektų yra „Kaimo bendruomenių asociacija“, kuri veikia daugelyje Lietuvos kaimų. Kitas pavyzdys - „Socialinės inovacijos laboratorija“, veikianti didžiuosiuose Lietuvos miestuose. „Bendruomenės sodai“ yra dar viena puiki iniciatyva, kuri plinta visoje Lietuvoje. Dar vienas pavyzdys - „Socialinė kavinė“, kuri veikia kaip socialinė verslo iniciatyva.
Kaip bendruomenės įgyvendina projektus
Projektus įgyvendina bendruomenės, puoselėjančios savo krašto gerovę, siekiančios jį padaryti dar patrauklesnį, geresnį gyventi ir leisti laisvalaikį. Šiuo metu, vertinant verslo aplinką, daug dėmesio sulaukia bendruomeniškumas - bendruomenė, kuris yra svarbus požymis, lemiantis socialinės organizacijos kokybę. Bendruomeniškumui asmenų grupėje būdingi trys variantai kaip abipusių pastangų ir išteklių suvienijimo forma. Tai emociškai susipynusių ir vienas kitą stiprinančių ryšių, taip pat įsipareigojimo laikytis bendrų vertybių, standartų ir tikslo bei aukšto lygio atskaitomybės tinklas.
| R veikla | Pavyzdys |
|---|---|
| Infrastruktūros gerinimas | Prienų projektuose - teniso stalai, žaidimų aikštelės, poilsinės zonos |
| Socialinė integracija | Socialinės kavinės, „Camphill“ dienos centrai |
| Ekonominė parama | Baltijos labdaros fondo projektai su gyvuliais |
Jaunimo įtraukimas kaip bendruomenės ateitis
Jaunimas - pažeidžiama visuomenės grupė, kuriai reikia skirti daug dėmesio ir pagalbos. Siekiame atrasti jaunimo potencialą ir įgalinti juos veikti. Dirbame su jaunuoliais, gyvenančiais Lietuvos miesteliuose ir kaimuose. Mobilios jaunimo darbuotojų komandos veiklą gali vykdyti bet kuriame Lietuvos kampelyje.
Vieną komandą sudaro du kompetentingi darbuotojai, kurie keliauja į skirtingas seniūnijas ir jaunimą įtraukia į įvairias veiklas atsižvelgiant į jaunų žmonių išreikštus poreikius. Jaunuoliai patys nusprendžia, ką veiks grupiniuose užsiėmimuose. Pvz., turime virtualios realybės žaidimų, stalo žaidimų, galime mokytis atnaujinti ir perkurti drabužius, gaminti maistą, žiūrėti filmus, taip pat organizuojame stovyklas ir išvykas.
Šiltuoju metų laiku skatiname sportuoti lauke, einame į žygius ir pan. Taip sustipriname ne vien vaikų grupės ryšius, bet stengiamės suprasti kiekvieną jaunuolį. Jeigu jaunuoliui prireikia pagalbos, paramos ar patarimo, esame pasiruošę ją suteikti. Vaikai darbuotojams pasakoja apie įvairias problemas: pvz., lytiškumą, smurtą, patyčias, svaigalų vartojimą ir pan.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Naudojame 5 etapų jaunimo įtraukimo metodą. Visų pirma, susitinkame su vietos bendruomene, pvz., seniūnijos atstovais, tėvais, aktyviais jaunuoliais, mokyklų atstovais, ir šių susitikimų metu pristatome savo veiklas, tikslus bei atsakome į pateiktus klausimus. Šokiai - geriausias būdas sudominti jaunimą. Šis būdas nurungia visas kruopščiai suplanuotas strategijas.
Socialinė įtrauktis: „Camphill“ ir darbai su žmonėmis su negalia
Pasaulyje veikia įvairūs centrai ir organizacijos, teikiantys pagalbą žmonėms su negalia, padedantys jiems gyventi pilnavertį ir laimingą gyvenimą. „Camphill“ bendruomenė Škotijoje įsikūrė prieš 80 metų. Pasaulyje šiuo metu veikia virš 100 „Camphill“ bendruomenių. Lietuvoje pirmasis „Camphill“ „Akvila“ duris atvėrė dar 2018 metų rugsėjį, Kauno rajone, Garliavoje.
„Camphill“ veikia socialinės terapijos principu. Šio metodo ašis ir esmė yra socialinis gyvenimas bendruomenėje, t. y. visi - tiek žmonės su negalia, tiek darbuotojai kuria erdvę, kurioje atliepiami kiekvieno individualūs poreikiai. Kai mūsų socialinė aplinka yra draugiška, mes galime atsiverti ir sąmoningiau pažvelgti į asmeninę situaciją. Tuomet tampa lengviau priimti save ir priimti kitą su jo iššūkiais, idėjomis, keistumais.
Apsilankiusieji mūsų organizacijoje visai kitaip pamato žmones su negalia, todėl, kad dėmesys kreipiamas į žmogų, o ne į jo negalią. Žmonės eina, veikia, dirba. Nesvarbu ar žmogus kalba ar nekalba, kiek jis gali suvokti aplinką ar ne. Žmogui sudarytos sąlygos funkcionuoti, bendrauti, socializuotis ir tuomet negalia netrukdo, jos nebesimato. Tada žmogus susitinka žmogų. Atsiranda lygybė.
Taigi jūsų bendruomenėje žmonės su negalia gyvena ir dirba kartu su sveikais žmonėmis pilnavertį, orų gyvenimą. Paviršutiniškai žiūrint, taip. Tačiau noriu akcentuoti ne dėl žmonių su negalia, o kartu su jais. Mes kviečiame būti kartu, kurti kartu, dirbti kartu. Kiekvienas esame su savo individualiais poreikiais, net jei ir neturime negalios.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Dienos centras, dirbtuvės ir ritmai
„Akviloje” dirbame su suaugusiais žmonėmis (yra „Camphill“ organizacijų dirbančių ir su vaikais). Suaugusiam žmogui viena svarbiausių vertybių - savirealizacija. Dažnai ji vyksta būtent per darbą. Šiuo metu veikiame kaip dienos centras, į kurį mūsų lankytojai ateina kiekvieną dieną. Kiekvienas lankytojas (dar juos vadiname namiškiais) dirba vienose iš keturių dirbtuvių.
Dar veikia rankdarbių dirbtuvės, lauko dirbtuvės (kiemas, sodas, daržas). Antra mūsų kryptis - kultūrinis socialinis gyvenimas, jame dėmesį kreipiame žmogaus susitikimui su žmogumi. Tai jausmų, sielos sritis, ją lengviausiai patiriame per ritmus. Mūsų ritmai susieti su gamtos ritmais, kosminiais ritmais. Metų ritme mūsų svarbiausia šventė yra Mykolinės, ji vyksta rugsėjo 29-ąją. Tą dieną švenčiame ir „Akvilos“ gimtadienį. Gimtadieniui kiekvienais metais statome spektaklį.
Trečia kryptis - dvasinis lygmuo. Vieni jame esame labiau sąmoningi, kiti labiau intuityvūs. Studijuojame antroposofiją. Antroposofija vakarų kultūroje yra artimai susijusi su krikščioniškąja tradicija.
Valstybės, fondų ir vietos valdžios vaidmuo
Lietuvoje socialinės sinergijos potencialas dar nėra visiškai išnaudotas. Didėjantis pilietinių iniciatyvų skaičius rodo, kad žmonės vis labiau vertina bendruomeniškumą ir kolektyvinius sprendimus. Vis dėlto būtina stiprinti valstybės paramos mechanizmus, skatinti viešojo sektoriaus ir NVO bendradarbiavimą bei ugdyti socialinį sąmoningumą.
Vadovaujantis Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. A3-319 patvirtintu Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2020 metų veiksmų plano įgyvendinimo 1.1.5 priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo Prienų rajono savivaldybėje aprašu, šiais metais paskirtas finansavimas Prienų rajono seniūnijose veikiančioms bendruomeninėms organizacijoms.
Finansavimas paskirtas atsižvelgiant į sprendimus, priimtus išplėstinėse seniūnaičių sueigose. Revuonos ir Beržyno parkuose atsirado teniso stalai, jie įrengti Paprienės bendruomenės laimėto projekto „Sportas vienija ir artina“ lėšomis. Tokie stacionarūs lauko teniso stalai bus sumontuoti 6 Prienų seniūnijos erdvėse: be paminėtų vietų, taip pat Dvariuko mikrorajone, Paprienėje, Strielčiuose ir Alksniakiemyje.
Kaimo bendruomenė „Balbieriškis“ planavo atnaujinti viešąją erdvę Balbieriškio parke - įrengti vaikų žaidimų aikštelę bei įsigyti tentą-užuolaidą lauko scenai. Išlaužo sen. kaimų bendruomenė skyrė lėšas Išlaužo parko poilsinei zonai atnaujinti, Naujosios Ūtos kaimo bendruomenė - aplinkai prie seniūnijos administracinio pastato atnaujinti, Stakliškių seniūnijos Vyšniūnų bendruomenė - Stakliškių Liepų gatvės aikštei sutvarkyti, Pakuonio krašto bendruomenė - viešajai erdvei Aušros gatvėje sutvarkyti ir pritaikyti gyventojų poreikiams.
Fondų veikla ir ilgaamžiai projektai
Baltijos labdaros fondas (JAV „Heifer International“ fondo dalis) Lietuvoje plėtoja veiklą devynerius metus ir kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis teikia paramą bendruomenėms. Fondas mūsų šalyje vykdo trylika projektų, kurie apima maždaug penkiasdešimt šeimų. Per devynerius metus fondas kaimo bendruomenių veiklai skatinti skyrė daugiau negu tris milijonus litų.
Ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje veikiantis fondas vadovaujasi principu, jog žmogui reikia duoti ne pieno, o karvę, t. y. suteikti galimybę išmokti pasidaryti pačiam, o ne laukti nuolatinės tiesioginės paramos. Norint paskatinti ir Lietuvos žemdirbius, gyvuliai perkami iš jų.
Programoje dalyvaujanti bendruomenė savo nuožiūra paskirsto iš fondo gautus gyvulius šeimoms, kurioms reikalinga parama. Tuo tarpu karvę, avį, kiaulę, arklį, paukščių, triušių ar bičių šeimą gavusieji įsipareigoja pirmąjį gyvūno jauniklį padovanoti kitai šeimai. Taip plečiamas ratas, skatinamas bendruomeniškumas.
Vykdant projektus, kartais susiduriama su iššūkiais: viena šeima gyvulių neprižiūrėjo, todėl gyvuliai buvo perduoti kitiems; kiti planavo, ruošėsi, bet pasitaikė asmeninių problemų, kurios pristabdė veiklą. Taigi dovanotuosius gyvulius kartais teko perduoti kitiems. Vis dėlto tokie projektai suteikia galimybę ne tik padėti vargingiau gyvenantiems bendruomenės nariams, tai turėtų tapti paskata daugiau bendrauti, aktyviau burtis draugėn, ugdyti bendruomeniškumą.
Bendruomeniškumo nauda verslui ir kultūrai
Organizacijos dažnai skelbiasi esančios bendruomeniškos ir didelį dėmesį skiriančios bendruomenių gyvenimo gerinimui ir socialinių problemų sprendimui, tačiau neretai tai naudojama kaip rinkodaros priemonė, kurios nuoširdumą ir tikrumą turi įvertinti pats vartotojas. Įmonės reguliariai įsitraukdamos į bendruomenės veiklą, puoselėja teigiamą darbo kultūrą ir tai gali padėti užmegzti tvirtus ryšius su vietos bendruomenėmis.
Vienas geresnių įmonės bendruomeniškumo pavyzdžių yra „Mezgimo akademija“. Šioje organizacijoje daugiausiai dirba namuose gyvenančios mamos iš visos Lietuvos. Dauguma jų gyvena kaimuose ir mažesniuose miesteliuose, ten, kur darbo vietų itin trūksta. Ši įmonė kviečia kiekvieną pirkėją prisidėti prie drabužį numezgusios moters svajonės išpildymo - Mezgėjų Svajonių Fondo.
Pirkėjai noriai renkasi aukoti šiai iniciatyvai, o fondo lėšomis yra įgyvendinamos gaminį numezgusios mezgėjos svajonė. Svajonės būna įvairiausios, kaip pavyzdžiui išmokti vairuoti automobilį ir įgyti teises ar įvaldyti kompiuterinį raštingumą.
Inovacijos ir tvarumas bendruomenėse
Bendruomenės taip pat gali tapti inovacijų ir kūrybiškumo centrais. Vietiniai menininkai, amatininkai ir verslininkai bendradarbiauja, kurdami naujas iniciatyvas, tokias kaip kūrybiniai inkubatoriai ar meno projektai, kurie stiprina kultūrinį identitetą ir pritraukia turistus. Socialinės iniciatyvos dažnai skatina tvarumą ir aplinkosaugą. Bendruomenės gali rengti švarinimo akcijas, ekologines kampanijas, skatinti tvarų gyvenimo būdą.
Bendruomenių iniciatyvos Lietuvoje dažnai kyla iš bendruomenių poreikių ir siekų, todėl jų sėkmė dažnai priklauso nuo aktyvaus piliečių dalyvavimo ir bendradarbiavimo. Kuo daugiau žmonių įtraukiama į bendrą veiklą, tuo greičiau įsitvirtina tvaraus vystymosi principai. Taigi, socialinė sinergija tampa ne tik kultūriniu ar socialiniu reiškiniu, bet ir svarbia tvarios plėtros strategijos dalimi.