Socialinė kognityvinė teorija (SKT) - tai teorinis požiūris, paaiškinantis, kaip žmonės mokosi, vystosi ir elgiasi socialinėje aplinkoje, akcentuojant kognityvinių procesų, elgesio ir aplinkos tarpusavio sąveiką. Ši teorija, išaugusi iš socialinio mokymosi tradicijos, tapo viena įtakingiausių psichologijoje ir yra glaudžiai susijusi su Alberto Banduros vardu.
Teorijos raida ir istorinė aplinka
Pirmoje XX a. pusėje psichologijoje vyravo bihevioristinė teorija, kuri mokymąsi aiškino aplinkos poveikiu, gretimumo ir pastiprinimo principais. Tačiau vien refleksais nebuvo galima paaiškinti žmogaus elgesio, todėl 1960-1970 m. prasidėjo kognityvinė revoliucija. Kognityvinės elgesio teorijos atsirado kaip priešprieša biheviorizmui, pabrėždamos atminties, pažinimo ir anksčiau įgytų žinių svarbą mokymosi procese.
Socialinės kognityvinės teorijos vystymasis glaudžiai susijęs su Alberto Banduros tyrimais. Jo atlikti eksperimentai, ypač Bobo lėlės eksperimentas, parodė, kad vaikai gali išmokti agresyvaus elgesio stebėdami suaugusiuosius, o tai paskatino peržiūrėti tradicinius bihevioristinius mokymosi modelius ir atkreipti dėmesį į kognityvinius procesus.
Pagrindiniai socialinės kognityvinės teorijos elementai
1. Abipusis determinizmas
Vienas iš pagrindinių SKT principų yra abipusis determinavimas. Tai reiškia, kad žmogaus elgesys, asmeninės savybės (kognityviniai, emociniai ir biologiniai veiksniai) ir aplinka nuolat veikia vienas kitą. Tarkim, žmogaus įsitikinimai arba lūkesčiai veikia jo elgesį; atliekamos veiklos rezultatai savo ruožtu daro poveikį jo įsitikinimams; aplinka gali daryti poveikį tiek jo įsitikinimams, tiek jo elgesiui.
2. Stebėjimo mokymasis (modeliavimas)
Žmonės mokosi stebėdami kitus ir modeliuodami jų elgesį. Socialinio išmokimo teorija aiškiai skiria tam tikro elgesio modelio išmokimą nuo sąlygų. Modeliavimas apima keletą kognityvinių dalių: dėmesį (attention), atmintį (retention), motorinį atgaminimą (reproduction) ir motyvaciją (motivation). Stebėdami kitų žmonių elgesį ir jo padarinius, mes gauname informaciją, kurią apdorojame ir priimame sprendimus, kaip veikti panašiomis aplinkybėmis.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Bobo lėlės eksperimentas aiškiai parodė modeliavimą: vaikų grupės, mačiusios agresyvų suaugusiojo elgesį (tiesiogiai, filmuotą arba animacinį), vėliau dažniau elgėsi agresyviai su lėle Bobo, palyginti su grupe, kuri matė jokio agresyvaus elgesio.
The Bobo Doll Experiment - Albert Bandura on Social Learning
3. Savės efektyvumas (self-efficacy)
Savės efektyvumas yra asmens įsitikinimas, kad jis gali sėkmingai atlikti tam tikrą užduotį. Aukštas savės efektyvumas skatina imtis sudėtingų užduočių, atkakliai siekti tikslų ir greičiau atsigauti po nesėkmių. Bandura nurodė keturis pagrindinius šio įsitikinimo formavimo šaltinius: sėkmingą patirtį, netiesioginę patirtį (stebėjimą), žodinį įtikinėjimą ir emocinę/fiziologinę būseną.
4. Lūkesčiai ir elgesio potencialas
Lūkesčiai yra įsitikinimai apie veiksmų pasekmes. Juliano B. Rotterio modelyje elgesio potencialas priklauso nuo lūkesčio (įsitikinimo, kad tam tikras elgesys leis pasiekti tikslą) ir paskatinimo vertės (to tikslo svarbos). Rotteris taip pat išskyrė kontrolės lokusą - polinkį priskirti atsakomybę už veiksmų rezultatus vidiniams arba išoriniams veiksniams.
5. Tikslų nustatymas ir savireguliacija
Tikslai suteikia kryptį ir motyvaciją: SMART tikslai (konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, reikšmingi ir apibrėžti laike) yra ypač veiksmingi. Savireguliacija apima savistabą (stebėjimą savo elgesio, minčių ir jausmų), savęs vertinimą (ar elgesys atitinka tikslus) ir savęs reakciją (reakcijas į savo elgesį - pastiprinimą arba korekciją).
6. Moralinis atsiribojimas
SKT aprašo mechanizmus, leidžiančius žmonėms apeiti moralinius standartus tam tikrose situacijose: elgesio pervertinimą, atsakomybės perkėlimą, aukos kaltinimą ir pan. Šie mechanizmai paaiškina, kaip individai pateisina žalingą elgesį ir taip įgalina tam tikrus veiksmus.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Skirtingų autorių indėlis į socialinę kognityvinę paradigmos plėtrą
- Albertas Bandura - socialinio mokymosi ir socialinės kognityvinės teorijos lyderis; modeliavimas, savęs efektyvumas, triadinio determinizmo (behavior, cognition, environment) modelis.
- Juliano B. Rotter - socialinio išmokimo teorija: elgesio potencialo modelis, lūkesčiai, paskatinimo vertė, kontrolės lokusas.
- Walteris Mischelis - kognityvinė-afektinė asmenybės sistema: elgesys priklauso nuo situacijos ir subjektinio suvokimo; akcentas į savireguliacijos strategijas ir kompetencijas.
- George Kelly - asmenybės konstruktų teorija: individas kaip mokslininkas, kuriantis hipotezes apie pasaulį; pažinimo ir numatymo svarba.
SKT taikymas praktikoje
Socialinės kognityvinės teorijos principai plačiai taikomi įvairiose srityse:
- Švietimas: mokymo programų kūrimas, skatinant mokinių saviveiksmingumą, naudojant modeliavimą, socialinį palyginimą ir savireguliacijos mokymą.
- Sveikata: sveikatos stiprinimo programos, kurios remiasi lūkesčiais ir saviveiksmingumu, skatinant sveikas elgesio formas (rūkymo atsisakymas, fizinis aktyvumas).
- Verslas: darbuotojų mokymai, motyvacijos didinimas per modeliavimą, tikslų nustatymą ir atsiliepimų sistemą.
- Sportas: sportininkų psichologinis rengimas - saviveiksmingumo, motyvacijos, savireguliacijos didinimas.
- Psichoterapija: kognityvinė elgesio terapija (KET) remiasi SKT principais, padeda keisti neigiamas mintis ir elgesį, taikoma nerimo, depresijos, socialinės fobijos ir kitų sutrikimų gydymui.
Praktiniai pavyzdžiai ir mokymo strategijos
Socialinis lyginimas ir modeliavimas yra svarbios mokymo priemonės. Kuo modelis ir stebėtojas yra panašesni (kompetencijos, amžius, socialinis statusas), tuo didesnė tikimybė, kad stebėtojas imituos elgesį. Mokytojai gali išnaudoti socialinį palyginimą, pavyzdžiui, girdami mokinius už tinkamą elgesį arba sugrupuodami panašaus lygio mokinius, kad jie vieni iš kitų mokytųsi ir patirtų teigiamą motyvacijos efektą.
Mokymo planas gali būti suskaidytas į mažus žingsnelius: medžiaga pateikiama dalimis, suteikiamas grįžtamasis ryšys ir trumpalaikiai tikslai. Tokiu būdu mokiniai įgauna saviveiksmingumą ir motyvaciją toliau mokytis - tai glaudžiai siejasi su Banduros nurodytu savės efektyvumo didinimu per sėkmės patirtis ir netiesioginį stebėjimą.
Kritika ir ribotumai
Nors socialinė kognityvinė teorija yra plačiai pripažinta ir taikoma, ji sulaukia ir kritikos. Kai kurie kritikavę teigia, kad SKT per daug akcentuoja kognityvinius procesus ir nepakankamai atsižvelgia į emocijas bei nesąmoningus mechanizmus. Taip pat pastebima, kad kai kurie teoriniai modeliai gali nepritaikyti mažiems vaikams, kuriems trūksta reikiamo kognityvinio lygio socialiniams palyginimams ar savirefleksijai.
Psichopatologija ir asmenybės branda
Kognityvinė socialinio išmokimo teorija aiškina, kad psichopatologiniai sutrikimai gali kauptis dėl per didelio savęs baudimo ar klaidingai numatomo neigiamo paskatinimo. Asmenybės branda siejama su gebėjimu turėti aiškius tikslus, vertybes ir reguliuoti elgesį, o tai yra SKT praktikos rezultatų siekis per savireguliacijos ir saviveiksmingumo formavimą.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Lentelė: pagrindiniai SKT komponentai ir jų reikšmė
| Komponentas | Aprašymas | Praktinis panaudojimas |
|---|---|---|
| Abipusis determinizmas | Elgesio, kognicijų ir aplinkos tarpusavio įtaka | Intervencijos, veikiant keliais lygmenimis (pvz., mokymas + aplinkos pakeitimai) |
| Modeliavimas | Mokymasis stebint kitus | Demonstracijos, mentorystė, pavyzdžių naudojimas |
| Savės efektyvumas | Pasitikėjimas savo gebėjimais | Mažų laimėjimų planavimas, grįžtamasis ryšys |
| Savireguliacija | Stebėjimas, vertinimas ir korekcija | Savigražinimo užduotys, tikslų nustatymas |
| Lūkesčiai | Įsitikinimai apie pasekmes | Motyvacinės intervencijos, rezultatų demonstravimas |
Išvados apie teorijos reikšmę
Socialinė kognityvinė teorija yra organiškas socialinio mokymosi tęsinys, siūlantis integruotą požiūrį į mokymąsi ir asmenybės formavimą. Ji pabrėžia, kad dauguma žmogaus minčių ir veiksmų yra socialinės kilmės, o kognityviniai procesai - svarbūs motyvų, emocijų ir veiksmų šaltiniai. SKT suteikia praktinius instrumentus švietimui, terapijai, sveikatos skatinimui ir profesiniam tobulėjimui, ypač per modeliavimą, tikslų nustatymą, savireguliaciją ir savės efektyvumo stiprinimą.
Socialinė kognityvinė teorija padeda suprasti, kaip žmonės įgyja ir palaiko elgesį socialiame kontekste, ir suteikia praktinių gairių, kaip kurti efektyvias intervencijas įvairiose srityse.
tags: #socialine #kognityvine #teorija #skaidres